Šiuo metu Lietuvoje veikia 1732 baldų gamybos įmonės, kuriose iš viso dirba 27992 darbuotojai. Pernai šie skaičiai atitinkamai siekė 1730 ir 30654. Per metus baldų gamybos įmonėse darbuotojų skaičius sumažėjo 2662. 2022 m. baldų gamybos sektoriuje dirbo 32842 darbuotojai, tad per nepilnus dvejus metus darbuotojų skaičius sektoriuje sumažėjo beveik 5 tūkst.
Pernai baldų gamybos įmonės kartu gavo 2,52 mlrd. Eur pajamų, kai 2022 m. šis rodiklis buvo 21 proc. didesnis ir siekė 3,05 mlrd. Eur.
„Creditinfo Lietuvos“ laikinai einantis vadovo pareigas Elaris Tamenurmas teigia, kad baldų gamintojai Lietuvoje susiduria su kompleksinėmis problemomis: „2020 m. dėl Covid-19 pandeminių ribojimų išaugo paklausa didesniems būstams ir naujiems baldams. Be to, pradėję dažniau dirbti nuotoliu, žmonės aktyviau pirko ir darbui skirtus baldus. Tačiau energijos kainų šuoliai ir sutrikusios tiekimo grandinės pabrangino ir pailgino užsakymų atlikimo laiką, o Ukrainoje vykdomas karas privertė baldų gamintojus atsisakyti pigesnės medienos iš Rusijos ir Baltarusijos. Visoje Europoje sumažėjus paklausai užsakymų skaičius traukėsi ir Lietuvoje.“
Šiemet bankrutavo beveik dvigubai daugiau baldų gamintojų nei pernai
Nuo 2007 m. Lietuvoje bankrutavusiomis buvo pripažintos 404 baldų gamybos bendrovės. Per metus nemokiomis tampa vidutiniškai po 23 baldų gamybos įmones. 2022 m. bankrutavo 14 baldų gamintojų, 2023 m. – 10, per pirmuosius devynis mėnesius 2024 m. – 19. Baldų gamybos pramonėje daugiausia bankrotų (40) buvo užfiksuota 2017 m.
E.Tamenurmas pastebi, kad baldų gamybos įmonių rizikingumas išlieka aukštesnis nei kituose sektoriuose veikiančių įmonių Lietuvoje. Šiuo metu aukštai ir aukščiausiai bankroto klasėms priklauso 20 proc. baldininkų, vėluoti mokėti rizikuoja 21 proc. įmonių. Šių metų pradžioje šie rodikliai atitinkamai siekė 17 proc. ir 20 proc., o 2023 m. pradžioje – 17 proc. ir 22 proc. Palyginti, aukštai ir aukščiausiai bankroto klasėms šiuo metu Lietuvoje priklauso 9 proc. visų Lietuvos įmonių, vėluoti mokėti rizikuoja 16 proc.
Pasak E.Tamenurmo, panaši situacija baldų gamybos sektoriuje tęsiasi ir Estijoje – įmonių bendrai gautos pajamos sumažėjo 11 proc., o sektoriaus įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė padidėjo nuo 1,53 proc. iki 2,02 proc. – iš A reitingo (geros būklės) perėjo į BB (prasta).
Vidutinis skolos dydis išaugo 1,8 karto
Š. m. pradžioje baldų gamybos sektoriuje buvo fiksuota 1010 skolų, kurių bendra suma sudarė 2,68 mln. Eur, o vidutinis skolos dydis siekė 2652 Eur. Šiuo metu kredito biuro sistemoje yra registruotos 864 baldų gamybos įmonių skolos, kurių bendra suma viršija 4,1 mln. Eur, o vidutinis skolos dydis yra 4781 Еur – tai 1,8 karto daugiau, nei metų pradžioje.
Registrų centrui pateiktais duomenimis, pagal 2023 m. gautas pajamas didžiausių šios srities įmonių dešimtukas atrodo taip: „Freda“ (304,3 mln. Eur), „Klaipėdos mediena“ (212,8 mln. Eur), „Narbutas International“ (157,6 mln. Eur), „Freda II“ (138,2 mln. Eur), „Inno Line“ (133,2 mln. Eur), „Vilniaus baldai“ (97,9 mln. Eur), „Sakuona“ (71,5 mln. Eur), „Visagino linija“ (66,5 mln. Eur), „Actona Lithuania“ (57,2 mln. Eur), „Scapa Baltic“ (53,2 mln. Eur).
Pagal šiuo metu sukurtų darbo vietų skaičių baldų gamintojų dešimtuką sudaro: „Narbutas International“ (1706), „Dominari“ (933), „Freda II“ (859), „Freda“ (691), „Metalas ir mediena“ (624), „Actona Lithuania“ (611), „Sakuona“ (568), „Klaipėdos baldai“ (551), „Klaipėdos mediena“ (530), „Visagino linija“ (511).
Registrų centro duomenimis, iki šiol 15,6 proc. baldų gamybos bendrovių dar nepateikė 2023 m. finansinės atskaitomybės, nors pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus privalėjo tai padaryti iki š. m. gegužės 31 d.
Sumažėjo darbuotojų paklausa čiužinių gamybos įmonėse
Užimtumo tarnybos duomenimis, per devynis mėnesius baldų gamybos įmonės įregistravo 3,5 tūkst. laisvų darbo vietų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, baldų sektoriuje ieškomų darbuotojų skaičius beveik nepakitęs – šiemet paskelbta 22 laisvomis darbo vietomis daugiau.
Mažiau nei pernai darbuotojų ieškojo įmonės, kurių pagrindinė veikla – čiužinių gamyba, daugiau – darbdaviai, kurių pagrindinė veikla yra baldų gamyba.
Baldų gamybos sektoriuje mažėjo darbo pasiūlymų nekvalifikuotiems darbininkams, tačiau daugiau nei pernai ieškota kvalifikuotų darbuotojų. Paklausiausi buvo baldžiai – paskelbta 430 laisvų darbo vietų, medienos apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai (350), siuvėjai (276), baldų apmušėjai (172), metalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai (122), surinkėjai (108), sandėliavimo tarnautojai (85), medienos meistrai (60), medienos apdirbimo įrenginių operatoriai (57), krovinių platformų ir krautuvų operatoriai (49).
Pasak Užimtumo tarnybos atstovų, š. m. trečiąjį ketvirtį darbuotojų ieškota aktyviau nei ankstesniais, tačiau toks pats darbuotojų paieškos suaktyvėjimas fiksuotas ir praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.
