Klaipėdietės susipažino dirbdamos banke, tačiau abi prisipažįsta: tai nebuvo jų svajonių darbas. Netrukus abi pasuko kūrybos keliu: A.Burneckienė ėmė kurti papuošalus, tapo „Abrand“ prekinio ženklo kūrėja, o K.Cvetkovė sukūrė drabužių prekinį ženklą „Pepper Me“. Kūryba moterims sekėsi puikiai, tačiau vis labiau brendo suvokimas: pasaulyje ir taip prigaminama krūvos naujų daiktų, vartojimas nuolat skatinamas.
„Man sekėsi iš tiesų puikiai. Galėjau iš savo veiklos gyventi. Papuošalų kūrimas man buvo išbuvimas su savimi, tačiau ilgainiui trūko emocinio krūvio“, – prisipažino A.Burneckienė, tarsi žuvis nardanti tarp lentynų ir klientų.
Pradžia – nuo palėpės
Sumanymą pasukti tvarios mados keliu moterys nusprendė įgyvendinti nepaisant karantino grėsmės. Mada gyvenusios klaipėdietės prisiminė, kad vieną dieną atėjo suvokimas, jog vartojimas pasaulyje beprotiškas, o naujų daiktų gaminimas jį tik skatina.
„Atėjo suvokimas: reikia lėtinti tą madą, kad ir mažais žingsneliais. Kai įkūrėme „Meta“, tapome žymiai laimingesnės“, – prisipažino stilistė K.Cvetkovė.
„Meta“ pavadinimas gali būti šifruojamas įvairiai. Tai ir pirmosios žodžių „Mada“, „etiška“, „tvari“ ir „atsakinga“ pirmosios raidės, ir veiksmažodis, reiškiantis atsikratymą tam tikrų daiktų.
Moterims gimė mintis atverti mados namus, į kuriuos atkeliautų drabužiai iš įvairių namų.
Išsinuomojusios nedidelę palėpę, klaipėdietės lapkritį pradėjo veiklą. Abi pripažino – karantino nuojauta jau buvo stipri. Todėl išsyk apgalvota, kaip pateikti sumanymą virtualiai. Palėpėje drabužių daugėjo, o kūrybingos moterys iš jų dėliojo įvairius derinius, fotografavo ir nuotraukomis dalijosi socialiniuose tinkluose.
„Sulaukėme daugybės atsiliepimų iš moterų, kad per karantiną atsirado savotiška pramoga. Išsivirusios kavos jos laukdavo vadinamųjų „storių“ mūsų puslapyje“, – pasakojo K.Cvetkovė. Klientų įsigytus drabužius jos išsiųsdavo paštu.
Kadangi drabužių palėpėje daugėjo, pradėta galvoti, kaip plėstis. Buvo sukurta ir lojalumo programa klientėms.
Su drabužiu parduodama istorija
Karantino suvaržymams švelnėjant, imta ieškoti didesnių patalpų. Viena žinomo prekių ženklo parduotuvė taip ir nebeatsivėrė, o „Meta“ sumanymui patalpos puikiai tiko.
Balandį klaipėdietės atvėrė tvarios mados saloną ir pamažu jaukinasi klientes „gyviems“ susitikimams.
A.Burneckienė pasakojo, kad, priimdamos drabužius į parduotuvę, stengiasi sužinoti drabužio istoriją. Taip čia atsirado „laimingo pasimatymo suknelė“ – tik kartą ją vilkėjusi mergina pasakojo, kad pasimatymas buvęs sėkmingas. Savo sėkmę ji nori perduoti kitai moteriai.
Viena moteris į parduotuvę atnešė maišą XS dydžio drabužių. Ji vis vylėsi, kad pavyks sulieknėti ir vieną dieną galės vilkėti mažesnio dydžio rūbus. Tačiau šie taip ir gulėjo spintoje.
„Meta“ šeimininkės nustemba, kai į parduotuvę drabužius atneša ir vyresnio amžiaus moterys. Viena atnešė naują rožinį švarką, kurio taip nė karto ir nedėvėjo. Vėliau lentynose šį švarką rado jauna stilinga mergina ir įsigijo.
Emocinis pirkimas užpildė spintas
Anot K.Cvetkovės, plačiai žinoma apie vadinamąjį emocinį pirkimą, kai perkant daiktus bandoma prasiblaškyt.
Per karantiną, kai drabužių parduotuvės nedirbo, moterys ėmė pirkti internetu. „Pirko tikrai dideliais kiekiais, kai kurie rūbai akivaizdžiai netiko ar nepatiko, neatitiko lūkesčių. Ne visos turi laiko ar noro grąžinti internetu pirktus rūbus. Todėl atnešė mums“, – pasakojo A.Burneckienė.
Maždaug kas penktas į parduotuvę atneštas drabužis – visiškai naujas.
K.Cvetkovė įsiminė tyrimą, atskleidusį pribloškiantį faktą: visoms rūbų gamykloms stojus, jau prisiūtų naujų drabužių dar ilgai pakaktų. „Todėl ir siekiame bent kažkiek pristabdyti vartojimą. Dėvėtų drabužių Lietuvoje yra daug ir visokių. Tačiau mūsų misija yra kiek kitokia: neįvežti tonų maišų dėvėtų rūbų iš užsienio, o sukti tvarų mados ratą šalies viduje. Kas mėnesį į Lietuvą įvežama 30 tonų labdaros maišų, kurių dalis nuperkama, kita dalis nukeliauja į trečias šalis arba tiesiog atsiduria sąvartynuose, kas negrįžtamai ardo ekosistemą. Klientės mums atneša tikrai gražių daiktų, tad kodėl jų neišgelbėjus ir nepratęsus jų gyvavimo ciklo?“ – svarstė K.Cvetkovė.
Skaičiuojama, kad „Meta“ per kelis mėnesius išsaugojo apie tūkstantį drabužių. Rūbai, kurių nenupirko ilgesnį laiką ir klientės nebenorėjo susigrąžinti, buvo padovanoti labdaringoms šeimų ir vaikų gerovės labdaringoms organizacijoms.
