„Draugai, dėmesio! Norime įspėti, kad atsargiai rinktumėtės juvelyrikos dirbinius iš TOMAS GOLD parduotuvės. Iš šios įmonės parduotuvės prieš keletą metų buvo įsigytas auksinis žiedas, kurio etiketėje nurodomas 3,04 g svoris, dirbinio kaina 303 €. Žiedą planavome panaudoti žaliavoms kitam juvelyriniam dirbiniui, tačiau, nunešus jį juvelyrui išardymui, buvo pastebėta, jog viduje jis visas sudarytas iš plastmasės, bendras jos svoris siekė tik 1 g! Būkite atsargūs, rinkdamiesi juvelyriką TOMAS GOLD parduotuvėse, ir pasidalinkite šiuo postu, kad kuo mažiau pirkėjų apsigautų ir nenudegtų taip, kaip mes!“ – asmeninėje feisbuko paskyroje įspėjimu ir žiedo nuotraukomis pasidalijo Deimantė Pakšytė.
Ši merginos žinutė sulaukė daugiau nei 350 komentarų. Ja pasidalyta 2,7 tūkst. kartų.
Komentatoriai pasidalijo į dvi stovyklas: vieni stebėjosi tokiu parduotuvėje įsigytu juvelyriniu dirbiniu. Esą dėl tokios apgaulės pardavėjas turėtų grąžinti pinigus: „Siaubas, iki ko nusirita noras pasipelnyti kitų sąskaita. Logiška, kad pirkdamas parduotuvėje šitokio akibrokšto nesitiki.“
Kiti gi demonstravo nesuprantantys, kur čia kriminalas: „Nu nebejuokaukit, žmonės, kokie aferistai? Patys žmonės žiūri, kad tik didesnis, gražesnis, masyvesnis, ir, aišku, kuo pigiau, o protelio neužtenka paklausti, kodėl toks didelis ir tik 3 g? Būtų paklausę, manau, tikrai būtų gavę paaiškinimą. O dabar ieško sliekų...“
Ypač būdinga vyriškiems žiedams
Juvelyras, salono „Tavo Studio“ savininkas Remigijus Kazlauskas 15min pasakojo turintis 25 metų darbo stažą, todėl esą yra matęs visko. D.Pakšytės istorija juvelyro visai nestebina, ją net būtų galima vadinti chrestomatine.
Juvelyras žino šimtus atvejų, kai žmonės, pirkdami masyvų žiedą, realiai sumoka už porą gramų plastmasės.
„Atsimenate, buvo madingi tokie dideli, pūsti vyriški žiedai su juodu akmeniu. Tai čia analogiškas atvejis, kai ta didžiulė akis aptraukiama plonu aukso sluoksniu. Mane visada juokas ėmė, kaip Lietuvos prabavimo rūmai praleidžia šitą velniavą“, – kalbėjo R.Kazlauskas.
Iš esmės, jo nuomone, Lietuvos juvelyrikos sektorius šiuo metu išgyvena rimtą krizę, nes čia siaučia chaosas.
„Vien Vilniuje oficialiai registruoti 1024 juvelyrai, o kiek dar neužsiregistravusių... Įsivaizduojate skaičių. Ir tai vyksta laikais, kai iš esmės niekas nenešioja juvelyrikos. Anksčiau visi nešiojo grandinėles, žiedus. O dabar verslininkas vietoje to gerą laikrodį užsisega. Vadinasi, rinka susitraukusi, o juvelyrų atsiradę daugybė. Reikės kelerių metų, kol visi supras, kad čia absurdas, kad iš to neišgyvensi“, – svarstė juvelyras.
Reikės kelerių metų, kol visi supras, kad čia absurdas, kad iš to neišgyvensi.
Jis pabrėžia juvelyrikos technologijos mokęsis net penkerius metus: „Anksčiau mes negalėjome atsidaryti, neturėdami diplomo ir dirbtuvių. Ateidavo prabavimo rūmai ir tikrindavo. Dabar atsidarinėja, kas nori: trims mėnesiams darbo birža siunčia į Druskininkus, išeini kursus, gauni atestatą ir dirbi.“
Kam platiną dengti rodžiu?
R.Kazlauskas neslepia sudaužęs ne vieno kliento iliuzijas apie įsigytą juvelyrinį dirbinį.
„Atneša platininius žiedus ir aiškina, kad mūsų žiedus padengė rodžiu. Rodis yra platinos grupės metalas, kuriuo dažniausiai dengiamas baltasis auksas, kad atrodytų kaip platina. Bet kam pačią platiną dengti? Kokiu tikslu? Klientų akivaizdoje nuvalau rodį nuo paviršiaus, o ten – kito metalo kleckai. Matyt, gaminant žiedą jis trūkinėjo, todėl įtrūkimai buvo užpylinėjami kitu metalu“, – pasakojo R.Kazlauskas.
Jis prasitarė, kad minėtas juvelyrikos dirbinys buvo įsigytas garsaus prekės ženklo salone. Juvelyro teigimu, vardai šiais laikais kokybės tikrai negarantuoja, be to, rinkoje pasitaiko nemažai klastočių.
Paimu aš tą dirbinį ir suprantu, kad jo net tvarkyti neįmanoma, nes ten, atsiprašant, viskas ant snarglių nuo gimimo.
Prieš kelerius metus R.Kazlauskas buvo paprašytas bendradarbiauti su viena garsia, dabar jau nebeveikiančia, juvelyrikos dirbinius pardavinėjusia įmone. Jis turėjo aptarnauti klientus prireikus dirbinį sumažinti ar padidinti, įdėti akmenuką, jei iškristų, ir pan.
„Labai greitai paaiškėjo, kad ta firma pardavinėjo šūdą. Skambina man, keikia klientą, kad esą jis nemoka nešioti papuošalo, o pas mane atėjęs žmogus keikia pardavėją. Paimu aš tą dirbinį ir suprantu, kad jo net tvarkyti neįmanoma, nes ten, atsiprašant, viskas ant snarglių nuo gimimo. Nėra net kaip akmens įstatyti“, – apgailestauja R.Kazlauskas.
Aktualesnė problema – netikri deimantai
R.Kazlauskas įvardija dvi didžiausias grėsmes: internetinę prekybą ir juvelyriką su deimantais.
„Iš visų galų lenda padirbti deimantai. Va čia bus problema tiems, kas perka ne lietuviškus dirbinius, bet ala iš užsienio. Jau pas tiekėjus, iš kurių nuolat perki, pasitaikė atvejų, kai gavo visą partiją sintetinių deimantų. Prabavimo rūmai patikrino ir nustatė, kad tai – užauginti deimantai. Laimė, jie rinkoje neatsirado, – kalbėjo juvelyras ir pažymėjo, kad juvelyrika, parduodama internetu, per Prabavimo rūmus nepraeina. – Įvairių firmų pristeigta, jos registruotos užsienyje, kur mažiau kontrolės, todėl nežinia, ką nusipirksi. Galų neįmanoma sugaudyti, užsiprabuoja kažkur.“
R.Kazlauskas prie Prabavimo rūmų siūlė kurti tikrų meistrų asociaciją:„Bet apsišaukėliai vis tiek ką nors sugalvos ir išvers viską į sau naudingą pusę, kad mes čia seni, blūdijam.“
Išdavikiška lazerio šviesa
Graviravimo ir pjovimo lazeriu paslaugas sostinėje teikiantis Tomas Baubinas pastebi, kad juvelyrikos gaminių kokybė ypač prastėja pastaruosius trejus metus.
„Yra tam tikrų distributorių, kurių niekam nerekomenduočiau, bet prilaikau liežuvį už dantų, nenoriu nei kliento, kuris nusipirko tokį gaminį, nuvilti, nei priešų įsigyti“, – kalbėjo graveris.
Jo patirtis byloja, kad net didžiuosiuose prekybos centruose įsikūrusiuose papuošalų salonuose galima nusipirkti ne tai, už ką moki: „Drįsčiau teigti, kad taip.“
Lazeriu graviruodamas pakabuką ar žiedą, T.Baubinas gali įvertinti tauriojo metalo kokybę: „Jei spindulys žalsvas, viskas gerai. Bet jei baltas, vadinasi, gaminyje labai daug priemaišų. Tai ypač būdinga turkiškiems aukso dirbiniams ir tiems, kuriuos klientai perka internetu.“
R.Kazlauskas paaiškino, kad 585 aukso praba atspindi, kiek procentų dirbinyje yra tikro aukso: „Mes tą gaminį vadiname auksu, bet tai nėra auksas, tai yra aukso lydinys. Visa kita priemaišos. Jų gali primaišyti kokių nori, kiek nori. O formaliai praba vis tiek trauks, neprikibsi. Graveris, graviruodamas mano pagamintą dirbinį iš sidabro ir vario, matys vienokios spalvos spindulį, o turkišką, kur bus ir alavo, ir dar visokio velnio, kitokį. Tačiau praba trauks ir vieno, ir kito gaminio.“
Idėjas įgyvendina savaip
Lietuvos prabavimo rūmų direktoriaus pavaduotojas Vaidas Cerebiejus 15min aiškino, kad iš D.Pakšytės pateiktos nuotraukos ir aprašymo galima manyti, kad žiedas, tikėtina, pagamintas iš aukso su įdėta kažkokios kitos nemetalinės medžiagos akute.
„Šiuo atveju teiginys „pagamintas iš plastmasės” nėra visiškai tikslus, nes kalbama, tikėtina, tik apie nemetalinę akutę, kuri yra įtvirtinta gaminyje. Įvairios nemetalinės detalės nėra draudžiamos naudoti tauriųjų metalų gaminiuose, tačiau jos turi būti vartotojui matomos. Šiuo atveju beveik visas akutės paviršiaus plotas buvo matomas, tačiau detalės šonai buvo uždengti tvirtinimo elementų. Gamybos technologijos ir įvairūs dizaino reikalavimai nėra kaip nors reglamentuoti ir kiekvienas gamintojas ir/ar dizaineris savaip įgyvendina savo idėjas“, – komentavo V.Cerebiejus.
Gamybos technologijos ir įvairūs dizaino reikalavimai nėra kaip nors reglamentuoti ir kiekvienas gamintojas ir/ar dizaineris savaip įgyvendina savo idėjas.
Jeigu klientas kreipiasi į Lietuvos prabavimo rūmus su įvairiais nusiskundimais, jie yra nagrinėjami, aiškinamasi situacija, peržiūrimi įsigijimo dokumentai, atliekami tyrimai.
„Pasitaiko įvairių atvejų: būna ir vartotojas teisus, būna ir gamintojas/pardavėjas. Nusiskundimų, tokių kaip šis, nesame gavę“, – sakė V.Cerebiejus.
Renkantis papuošalus svarbiausia juos pirkti oficialiose parduotuvėse, atkreipti dėmesį į gaminio ženklinimą: gaminyje turi būti ir pardavėjo/gamintojo atsakomybės ženklas bei valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas.
„Nepatartina pirkti juvelyrinių gaminių pergaminimui, o ypač su įtvirtintais akmenimis/akutėmis, kadangi juose, priklausomai nuo gaminio tipo, gali būti daug papildomų (nereikalingų) elementų – lydmetalio, įvairių nemetalinių detalių (akmenų) ir t.t. Rekomenduojama iš pardavėjo gauti kiek įmanoma daugiau informacijos apie perkamą gaminį, pavyzdžiui, ar jis dengtas kokia nors danga, ar jis tuščiaviduris, kokie akmenys įtvirtinti ir t.t. Bet kuriuo atveju, kilus abejonių, visuomet su gaminiu galima kreiptis į Lietuvos prabavimo rūmus“, – aiškino V.Cerebiejus.
Nepažeidė nei įstatymų, nei rūmų taisyklių
„Tomas Gold“ internetiniame puslapyje skelbiama, kad šiuo metu prekės ženklo prekybinį tinklą sudaro 34 salonai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Mažeikiuose, Alytuje, Druskininkuose, Plungėje, Jurbarke, Elektrėnuose, Utenoje, Raseiniuose, Telšiuose, Tauragėje, Šilutėje.
Įmonės 15min atsiųstame atsakyme atkreipiamas dėmesys, kad įmonė pirmiausia siekia pasiūlyti klientams visas juvelyrikos naujoves, kurias diktuoja mada bei rinka: „Jokiu būdu nesiekiame ir nenorime apgauti ar kaip nors kitaip klaidinti klientų. Kaip ir kiti juvelyrikos tinklai, privalome laikytis įstatymų ir Lietuvos prabavimo rūmų nustatytų taisyklių bei normų.“
Kaip ir kiti juvelyrikos tinklai, privalome laikytis įstatymų ir Lietuvos prabavimo rūmų nustatytų taisyklių bei normų.
Pažymima, kad Lietuvos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatyme nurodyta, kad „prie Lietuvos Respublikoje realizuojamų tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių turi būti pritvirtinta etiketė, kurioje nurodoma tauriojo metalo pavadinimas, gaminio masė, tauriojo metalo standartinė praba ir (arba) brangakmenio pavadinimas ir brangakmenio (deimanto, rubino, safyro, smaragdo) charakteristikos“.
„Kaip matote pagal cituotus įstatymus, ant gaminio etiketės turi būti nurodoma bendra gaminio masė (svoris), o ne tauriojo metalo, šiuo atveju, aukso masė gaminyje. Pagal įstatymus visi juvelyriniai gaminiai, pagaminti iš tauriųjų metalų, privalo būti ženklinami Lietuvos prabavimo rūmų įspaudu, kuris nurodo gaminio prabą. Šis ženklinimas užtikrina, kad gaminys atitinka visus keliamus reikalavimus ir yra tinkamas prekybai. Taigi, šiuo atveju gaminio etiketėje yra nurodytas bendras gaminio svoris, taip pat gaminys yra paženklintas Lietuvos prabavimo rūmų įspaudu, todėl su teiginiu, kad D.Paškytė yra nukentėjusioji, nesutinkame. Šioje situacijoje nepelnytai nukentėjo geras mūsų įmonės vardas“, – rašoma įmonės atsiųstame atsakyme.
Papuošalą pirko su nuolaida
Įmonės atsakyme pasakojama, kad D.Pakšytė elektroninį laišką su pretenzija į įmonės elektroninio pašto dėžutę atsiuntė balandžio 29 d. 19.30 val., t. y. po darbo valandų. Maždaug tuo pačiu metu klientė informaciją viešai paskelbė ir socialiniame tinkle „Facebook“.
„Jos siųstą skundą perskaitėme tik kitos dienos ryte, kai ši informacija jau buvo paviešinta, todėl akivaizdu, kad iki viešo paskelbimo neturėjome jokios galimybės nei pakomentuoti situacijos, nei atsakyti į jos laišką“, – sakoma atsakyme.
Klientės skundą įmonė vertina kaip nepagrįstą kaltinimą bei, galimai, norą pasipelnyti: „Mums siųstoje pretenzijoje klientė reikalauja 100 eurų kompensacijos.“
Mums siųstoje pretenzijoje klientė reikalauja 100 eurų kompensacijos.
„Tomas Gold“ atkreipė dėmesį, kad klientė socialiniame tinkle paskelbė klaidingą informaciją: „Ji teigia, kad už šį žiedą mokėjo 303 eurus. Iš tiesų klientė žiedą įsigijo 2015 metais, pirkimo metu šiam gaminiui buvo pritaikyta daugiau kaip 42 proc. nuolaida ir už šį žiedą buvo sumokėti tik 175 eurai. Žiedas atitiko visus Lietuvos prabavimo rūmų keliamus reikalavimus, sėkmingai buvo nešiotas 4 metus. Todėl klientės reikalavimas kompensuoti 100 eurų, mūsų nuomone, yra nelogiškas ir tikrai kelia įtarimą dėl noro pasipelnyti.“
Aukso nedaug, bet atrodo masyvus
Klientės paskelbtą viešą informaciją socialiniame tinkle įmonė vertina kaip šmeižtą, siekiant suteršti įmonės vardą: „Šiuo atveju jos postas buvo labai plačiai pasidalintas ir mums, kaip vienai iš patikimiausių bei profesionaliausių įmonių, veikiančių šiame rinkos segmente, tokia vieša ir klaidinanti informacija pakenkė. Buvo suterštas mūsų įmonės vardas.“
Įmonės įsitikinimu, jokie įstatymai, parduodant gaminį, nebuvo pažeisti. Gaminio etiketėje jokios klaidinančios informacijos esą nėra pateikta: „Kaip ir numato įstatymai, nurodytas viso gaminio svoris bei tauriojo metalo standartinė praba.“
Įmonė užtikrina, kad tokio tipo gaminiai, kaip minėtas žiedas, gaminami pagal naujausias technologijas. Jis yra išlietas iš nedidelio kiekio aukso, bet atrodo masyvus.
Klientė rinkosi ne paprastą žiedą, o vyrišką masyviai atrodantį žiedą su puošybos detale.
„Kaip suprantame, perkant šį žiedą klientės tikslas buvo įsigyti masyviai atrodantį gaminį už nedidelę kainą. Tokį žiedą ji ir įsigijo. Manome, kad bet kuriam žmogui, bent kiek išmanančiam ar suvokiančiam apie juvelyrinius dirbinius, būtų visiškai aišku, kad 20,5 dydžio vyriškas žiedas, sveriantis 3 gramus ir išlietas tik iš aukso be jokios puošybos detalės, atrodytų tik kaip paprasčiausias plonas vestuvinis žiedas. Pasikartojame, kad klientė rinkosi ne paprastą žiedą, o vyrišką masyviai atrodantį žiedą su puošybos detale. Panašaus modelio žiedai, gaminami paprastesnėmis technologijomis, būna kur kas sunkesni ir jų kaina daug didesnė, be abejo, klientė galėjo rinktis ir tokį žiedą“, – aiškinama įmonės atsakyme.
Reputaciją gins teisme?
Įmonė pabrėžia, kad juvelyrinio gaminio kainą sudaro ne tik tauriojo metalo kaina: „Papuošalų kaina priklauso nuo dizaino, pagaminimo technologijų, darbo ir daugybės kitų dalykų. Atkreipkite dėmesį, kad kai kuriose bižuterijos parduotuvėse papuošalai kainuoja kelis kartus brangiau ir jie net nėra pagaminti iš tauriųjų metalų.“
Įmonės įsitikinimu, papuošalo pirkimo dieną jis visiškai tenkino klientės poreikius ir lūkesčius: „Todėl dėl šios situacijos konsultuojamės su savo teisininkais ir svarstome galimybę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl šmeižto.“
Pažymima, kad įmonė juvelyrinių dirbinių prekybos rinkoje savo veiklą pradėjo daugiau nei prieš 20 metų: „Ilgametė šio darbo patirtis leido atsirinkti patikimus partnerius iš užsienio valstybių, kurių tiekiamų gaminių dizainui bei kokybei neturime priekaištų.“
Konsultuojamės su savo teisininkais ir svarstome galimybę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl šmeižto.
Tvirtinama, kad su tokio pobūdžio skundu įmonė susidūrė pirmą kartą: „Neneigsime, per daugybę darbo metų pasitaiko klientų, kurie kreipiasi į mūsų įmonę dėl kartais pasitaikančių nekokybiškų gaminių. Būna atvejų, kad klientai per neatsargumą ar tiesiog iš nežinojimo, kaip dėvėti ir saugoti juvelyrinius gaminius, juos sugadina, ar tiesiog persigalvoja dėl gaminio ir nori jį pasikeisti kitu.
Visada tokias ir panašias situacijas bandome spręsti taikiai, kliento naudai. Nors pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.362 straipsnį ir daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių 17 punktą pardavėjui leidžiama tauriųjų metalų gaminių nekeisti bei nepriimti atgal, mes, gerbdami savo klientus ir norėdami geranoriškai išspręsti susidariusias situacijas, tokius gaminius sutvarkome įmonės sąskaita arba pakeičiame į kitus klientų pasirinktus papuošalus.“
