Pasak DFDS atstovų, ateityje būtina gerinti uosto infrastruktūrą, nes krantinės naujiems keltams švartuotis nėra tinkamos. Kol kas visu pajėgumu negalima naudotis ir naujuoju Centriniu Klaipėdos terminalu. DFDS
atstovų teigimu, pasikeitimai vyksta per lėtai.
Klaipėda – ne Vilnius ir ne Ryga
Tikrai nemanau, kad Klaipėdoje keleivių skaičius smarkiai didės, – teigė A.Refsgaardas.
DFDS Baltijos šalių padalinio vadovas Andersas Refsgaardas žiniasklaidos atstovams teigė, kad šiais metais verslo augimas Baltijos jūros regione buvo nulinis. Labiausiai tai lėmė Rusijos krizė, tačiau A.Refsgaardas patikino, kad kalbant apie keleivių pervežimą didelio augimo nesitikima ir ateityje:
Nematome jokių tamsių debesų virš mūsų krovinių transportavimo verslo Lietuvoje, nors patiriame didelį klientų spaudimą mažinti kainas.
„Yra tyrimų, kurie rodo, kaip sparčiai augs keleivių srautai iš Klaipėdos, tačiau aš pats tokiomis prognozėmis netikiu. Tikrai nemanau, kad Klaipėdoje keleivių skaičius smarkiai didės. Reikia suprasti, kad Karlshamnas nėra Stokholmas, o Klaipėda nėra Vilnius ar Ryga, todėl čia keleivių srautai mažesni.“
Tuo pat metu jis pasidžiaugė, kad 2015 m. didėjo bendras keleivių skaičius DFDS valdomose kruizinėse linijose. Į šį segmentą bendrovė žvelgia su dideliu optimizmu. Iš Klaipėdos į Kylį ir Karlshamną kursuojantys keltai nėra kruiziniai. Tai daugiau transporto priemonės, leidžiančios žmonėms ir technikai pasiekti norimą vietą.
Pasak A.Refsgaardo, didelį nerimą kelia naftos kainos, jų pokyčius labai sunku prognozuoti. O krovinių gabenimo verslo ateitis DFDS atrodo šviesi.
„Nematome jokių tamsių debesų virš mūsų krovinių transportavimo verslo Lietuvoje, nors patiriame didelį klientų spaudimą mažinti kainas“, – teigė pašnekovas.
Bendrovės atstovas apgailestavo, kad kol kas savo keleivių ir krovinių srautus turi dalinti tarp kelių terminalų Klaipėdos uoste.
„Mes norime visą savo veiklą vykdyti Centriniame Klaipėdos terminale, tačiau kol kas tam trukdo nepakankamai išvystyta infrastruktūra. Veiklos koncentravimas vienoje vietoje mums ir mūsų klientams būtų kur kas patogesnis. Tai taip pat atlaisvintų Tarptautinį jūrų perkėlos terminalą, kuriame būtų galima vystyti naujus projektus“, – minėjo A.Refsgaardas.
Planuoja du pirkinius
Šiuo metu planuojame du įsigijimus Baltijos regione, – teigė P.Gellertas Pedersenas.
DFDS viceprezidentas ir laivybos padalinio vadovas Pederas Gellertas Pedersenas taip pat pasidžiaugė, kad juodžiausi scenarijai Rusijai uždarius savo rinką neišsipildė. Bendrovė sugebėjo rasti naujų užsakymų ir pritraukti naujų klientų, kurių kroviniai keliauja į Baltarusiją, Ukrainą ir kitas šalis.
Paklaustas apie galimas investicijas Lietuvoje, bendrovės viceprezidentas užsiminė, kad šiuo metu jos rimtai svarstomos: „Šiuo metu planuojame du įsigijimus Baltijos regione. Kol kas negaliu įvardinti daugiau detalių, nes esame biržoje kotiruojama bendrovė ir apie tai pirmiausia turėtume pranešti savo akcininkams. Šiuo metu yra labai geras laikas investuoti, nes krovinių srautai yra sumažėję.
Taip pat planuojame įsigyti naujų laivų specialiai Baltijos jūrai. Prieš dvi savaites pradėjome projektą, kurį pavadinome „Top light“, jis leis skaidriai realiu laiku matyti visas operacijas, susijusias su agentavimo paslaugomis.
Pats matau, kad skirtingose šalyje mes naudojame skirtingus darbo metodus, todėl yra didelė prasmė šią patirtį apibendrinti ir siekti bendro kokybės standarto. Per kelias savaites šis projektas apims ir Klaipėdą.“
Investuotojų galvos skausmas – kylančios algos
Kol kas mes neplanuojame keisti Lietuvos vėliavos, tačiau nuolatos turime įvertinti savo konkurencingumą, – teigė DFDS viceprezidentas.
Dalis DFDS laivų iki šiol plaukioja su Lietuvos vėliava. Tai buvo viena iš „Lisco“ privatizavimo sąlygų. Laivo vėliava nurodo šalį, kuriai mokami mokesčiai, dažnai didžioji įgulos dalis būna iš tos šalies.
„Kol kas mes neplanuojame keisti Lietuvos vėliavos, tačiau nuolatos turime įvertinti savo konkurencingumą. Matome, kokios yra sąnaudos plaukiojant su Danijos, Anglijos, Prancūzijos vėliavomis. Taip pat vertiname, koks yra Lietuvos politikų sukurtas teisinis reguliavimas.
Labai svarbus įgulos algų lygis. Jau dabar mums kyla problemų randant norimų specialistų. Kyla ne tik laivų kapitonų, bet ir įgulos algos. Mes tai stebime ir turėsime priimti sprendimus“, – teigė P.Gellertas Pedersenas.
Jis taip pat aiškiai įvardijo, kad bendrovę domina galimybė Lietuvoje įsigyti savo jūrų terminalą ir čia vystyti kur kas aktyvesnę veiklą, tačiau kol kas realių galimybių tai padaryti bendrovė neturi: „Investuoti Lietuvoje yra gana paprasta, bet kai kalbame apie tokius objektus, kaip jūrų terminalai, viskas tampa kur kas sudėtingiau. Uostai yra strategiškai svarbūs valstybėms, todėl atsiranda nemažai įvairių ribojimų. Mes tikrai tokių minčių turime ir vienas iš minėtų įsigijimų gali būti savas terminalas.“
Lietuviai atranda Skandinaviją
Lietuviai vis labiau ima domėtis pietų Švedija. Jie naudojasi trumpų atostogų galimybe, – pasakojo V.Klumbys.
AB „DFDS Seaways“ Rinkodaros skyriaus vadovas Vaidas Klumbys teigė, kad keleivių srautas linijoje iš Klaipėdos į Karlshamną stabiliai auga. Šiemet augimas siekia 4 proc. Taip pat daugėja iš Skandinavijos į Lietuvą keltais keliaujančių žmonių.
„Lietuviai vis labiau ima domėtis pietų Švedija. Jie naudojasi trumpų atostogų galimybe. Nuo Lietuvos iki Švedijos yra netoli. Vakare su automobiliu sėdęs į keltą, ryte jau pasieki kelionės tikslą. Specialiai sukūrėme trumpųjų atostogų paketą, į kurį įeina automobilio perkėlimas keltu, kajutė ir viena naktis viešbutyje. Tokios paslaugos kaina – 299 eurai. Stebime susidomėjimą šiuo maršrutu.
Tikimės, kad lietuviai atras šią kryptį ir rinksis ne Druskininkus ar Palangą, o sėdę į automobilius vyks į Skandinaviją. Čia netoliese yra ir slidinėjimo trasos, taip pat galima pasivažinėti šunų kinkiniais“, – nurodė V.Klumbys.
Tuo pat metu jis patikslino, kad Vokietijos linijoje iš Klaipėdos į Kylį stebimas keleivių mažėjimas. Tai lemia darbo jėgos persimetimas į Skandinaviją, tačiau šį praradimą ima kompensuoti augantis turistų skaičius.
Krovinių srautus suvaldyti pavyko
KLASCO vadovas A.Pauža pasidžiaugė sėkmingu bendradarbiavimu su DFDS ir vylėsi, kad šie metai bus dar sėkmingesni nei buvę.
Klaipėdos uosto įmonės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) generalinis direktorius Audrius Pauža pasidžiaugė sėkmingu bendradarbiavimu su DFDS ir tikino, kad visi klausimai sėkmingai sprendžiami. Pasak jo, visada gerai turėti partnerį, kuris nesiblaško ir laikosi duoto žodžio.
A.Pauža taip pat prognozavo, kad šie metai jo valdomai bendrovei bus dar geresni nei praėję: „Stengiamės su partneriais dirbti taip, kad nebūtų krovinių pulsavimo. Kol kas mums pavyksta išlaikyti stabilius srautus. Keičiasi rinkos, bet tam didžiausią įtaką daro kainos tarptautinėse biržose.
Nenoriu skubėti kalbėti, bet tikimės, kad KLASCO šiais metais kraus daugiau nei pernai. Jau dabar matome tendencijas. Kai kurių produktų kainos stabilizavosi ir manome, kad bus judėjimas į viešų. Prognozuoju, kad daug bendrovių kraus didesnius kiekius.“
