– Vis daugiau šiuolaikinių įmonių renkasi reguliuojamo aukščio stalus. Kas apskritai yra dinamiškos darbo vietos koncepcijos pradininkai?
– Šiandien reguliuojami stalai jau nebėra didelė naujovė. Daugiau nei prieš 20 metų tokio tipo stalai paplito Danijoje. Mūsų įmonė tuo metu vienai danų firmai gamino tokių stalų dalis, tačiau tada tai buvo mechaniniai, sverto principu keliami stalai.
Žinoma, vystantis ir tobulėjant elektronikai, elektros varikliams, pamažu atsirado ir elektra valdomi mechanizmai. Kol jie buvo brangūs, elektra valdomus stalus savo biuruose galėjo sau leisti įsigyti tik Skandinavai.
Tačiau dabar, gamybos sąnaudoms sumažėjus, reguliuojamojo aukščio stalų populiarumas sparčiai didėja ir kitose rinkose.
– Kiek laiko įmonių grupė „Narbutas“ specializuojasi reguliuojamojo aukščio stalų gamyboje?
– „Stok-sėsk“ stalus pradėjome gaminti apytikriai prieš 3–4 metus.
– Ar tuo metu jau buvo paklausa iš Lietuvos įmonių?
– Tuo metu beveik visa produkcija buvo eksportuojama. Tačiau gerai atmenu, kai tik atsidarė vienos didžiausių transporto įmonių Lietuvoje „Vlantana“ biuras Klaipėdoje (o tai buvo daugiau nei prieš 3 metus), savininkai visiems darbuotojams (išskyrus vieną!) nupirko „stok-sėsk“ stalus.
Gamybos sąnaudoms sumažėjus, reguliuojamojo aukščio stalų populiarumas sparčiai didėja.
Buvau maloniai nustebintas. Juk įprastai tokius stalus rinkosi įmonės, kurių darbuotojai prie stalo dirba visą dieną (tarkime, IT segmentas). O čia stalus įsigijo logistikos įmonė. Buvo įdomu stebėti, kaip greitai darbuotojai įvertino patogumą, ir tas vienas žmogus, kuris sėdėjo prie paprasto stalo, netrukus pradėjo reikšti norą turėti tokią pat darbo vietą, kaip ir kiti.
– O kokia šių stalų paklausa Lietuvos rinkoje yra šiandien?
– Pastebime, jog reguliuojamo aukščio stalų pardavimai didėja po 2–3 kartus kasmet, ir taip visose rinkose. Aišku, kol kas keičiamo aukščio stalus renkasi didesnės bendrovės – bankai, IT centrai, tačiau pamažu šiuos stalus renkasi ir kituose sektoriuose dirbančios įmonės.
– Kas lemia didėjančią reguliuojamojo aukščio stalų paklausą? Galbūt keičiasi biuro koncepcija? Darbdavio požiūris į darbuotoją?
– Tą lemia daugybė aspektų. Pirma, manau, jog Lietuvoje darbdaviai supranta, jog investuoti į patogią darbo vietą yra verta. Darbuotojai tai vertina, ir tai atsiperka.
Aišku, tai kainuoja šiek tiek daugiau, kadangi reguliuojamo aukščio stalai yra brangesni nei įprasti. Tačiau, kita vertus, stalo kaina nesiekia nė vidutinio mėnesinio atlyginimo Lietuvoje. Be to, per pastaruosius metus darbo vietos įrengimo kaina atpigo. Šiandien baldų reikia vis mažiau – nebestatome savo biuruose nei didžiausių spintų, nei lentynų.
Lietuvoje darbdaviai supranta, jog investuoti į patogią darbo vietą yra verta.
Galima pastebėti ir tai, kad atsiradus keičiamo aukščio stalui, galima rinktis ir šiek tiek pigesnę kėdę, nes žmogus nebesėdi visą darbo dieną kaip „įkaltas“. Apskritai manau, jog šiandien kiekvienos modernios įmonės darbo vietose turi būti reguliuojamojo aukščio stalai.
Mes ir patys savo biure neseniai pasistatėme keletą tokių stalų. Tarkime, du greta dirbantys konstruktoriai, kurių ūgis skiriasi – mergina yra 160 cm, o vaikinas 195 cm. Net kai jie sėdi, jų darbo stalų aukščiai skiriasi iki 20 centimetrų.
Patogu, kai gali pasirinkti tokį stalo aukštį, koks individualiai yra tinkamiausias darbui. Be to, kai kurie mūsų konstruktoriai nuolat stovi, tai ypač gerai kai kas nors ateina pasikalbėti, pasitarti.
Tie, kas pas mus dar sėdi prie fiksuoto aukščio stalų, žinau, kad nekantriai laukia, kol ir jiems bus pastatyti tokio tipo stalai. Komfortas yra lengvai „užkrečiamas“.
– Ar reguliuojamojo aukščio stalai yra gaminami pagal tam tikrą standartą? O gal pagal kiekvieno kliento brėžinius?
– Kadangi pats stalo mechanizmas nėra pigus, dažniausiai yra gaminami dviejų reguliuojamų kolonų, dviejų variklių stalai. Pagal individualius užsakymus tokių stalų paprastai negaminame, tačiau klientas gali parinkti sau tinkamus stalo spalvinius derinius.
Reguliuojamo aukščio stalų gamybą apibrėžia ES standartai, kurie yra dviejų tipų – labiau griežti ir mažiau griežti. Labiau griežti standartai apibrėžia, jog stalas gali nusileisti iki labai mažo, pirmokui skirto aukščio, ir kartu pasikelti iki Arvydui Saboniui tinkamo aukščio. Tokius stalus renkasi didžiulės tarptautinės bendrovės, kuriose prie to paties stalo gali dirbti ir japonas, ir olandas. Mažiau griežtus ES standartus atitinkančio reguliuojamo stalo aukščio diapazonas yra šiek tiek mažesnis, tačiau visaverčiam darbui to tikrai pakanka.
