Šiais metais „Philip Morris international“ generaliniu direktoriumi tapęs lenkas kalbėjo, kad jo bendrovė siekia, jog tradicinių cigarečių nebeliktų ir rūkantiesiems būtų pasiūlytos kitos alternatyvos.
„Mes suprantame, kokią įtaką mūsų įmonė gali daryti visuomenei. Mes turime suteikti alternatyvą, žmonėms, kurie rinksis vartoti tabako gaminius. „Philip Morris international“ yra visiškai kitokia įmonė nei prieš 50 metų, mūsų tikslas yra kitoks. Dabar mes esame technologijų ir naujų mokslo pasiekimų įmonė“, – kalbėjo jis.
Bendrovė į gaminius be dūmų investavo apie 8 mlrd. eurų. Vadovo teigimu, iš šių produktų per paskutinįjį ketvirtį sulaukta 28 proc. visų kompanijos pajamų. Kaitinamojo tabako produktus pasaulyje pasirinko 14 mln. žmonių. J.Olczako duomenimis, produktas yra populiarus Lietuvoje – tokį rūkymo būdą renkasi kas ketviras lietuvis, o sostinėje – kas trečias vilnietis.
Atsižvelgiant į bendradarbiavimo su mokslu istoriją, teiginiai apie pagrindinio kompanijos kaitinamojo tabako produkto IQOS poveikį sveikatai dalyje visuomenės kelia ir skeptiškumo bangas. Maždaug iki XX a. vidurio tradicinių cigarečių rūkymas buvo suvokiamas kaip ne žalingas, o kartais – netgi naudingas užsiėmimas. Tai lėmė ir aktyvus didžiųjų tabako kompanijų lobizmas, taip pat tabako vartojimo tyrimų finansavimas.
Šiandien „Philip Morris international“ apie IQOS kalba kaip apie alternatyvą įprastoms cigaretėms, kadangi pagrindinės su rūkymu susijusių ligų priežastis – išsiskiriančios cheminės medžiagos, kurios susidaro degant tabakui.
Kompanijos teigimu, IQOS išskiria 90 proc. mažiau toksinų nei cigaretės. Tačiau tai įtikina ne visus, be to, naujas produktas dar nėra spėtas ištirti taip išsamiai kaip tradicinės cigaretės. „Mes prašome, kad žmonės objektyviai vertintų mūsų veiksmus, mokslinius tyrimus ir atradimus. Skepticizmas yra suprantamas, bet neteisinga smerkti tokį požiūrį vardan smerkimo“, – sakė jis.
Įmonės deklaruojamas siekis išstumti iš rinkos įprastas cigaretes taip pat gali būti pasitiktas su tam tikru skepsiu, turint omenyje, kad jos iki šiol sudaro didžiąją bendrovės pajamų dalį. „Pasaulyje yra 1 mlrd. rūkorių, ir pasak PSO iki 2025 m. šis skaičius toks išliks. Į transformaciją žvelgiama skeptiškai, bet mes manome, kad kelias yra būti skaidriais, atvirais ir tikinčiais. Mūsų tikslas, kad iki 2025 m. bedūmiai produktai sudarytų daugiau nei 50 proc. grynųjų pajamų“, - kalbėjo bendrovės generalinis direktorius.
„Philip Morris international“ buvo viena pirmųjų didžiųjų investuotojų nepriklausomoje Lietuvoje, investavusi į tabako gamyklą Klaipėdoje 311 mln. eurų. J.Olczako teigimu, tai yra viena iš penkių didžiausių tabako gamyklų pasaulyje ir kompanijai ji yra labai svarbi, tačiau ar Klaipėda prisidės prie bendrovės deklaruojamo tabako virsmo, jis atsakyti negalėjo. Bedūmius ar dalinai bedūmius produktus gamina penktadalis „Philip Morris international“ gamyklų.
„Ši gamykla yra tikrai aukšto lygio. Vertiname daugelį aspektų, šiandien turime ir kitų produktų, kurie nėra degantys. Žiūrime, kur juos gaminti, Lietuva yra tame sąraše“, – kalbėjo J.Olczakas.
Po konferencijos bendrovės vadovas rado laiko atsakyti į Lietuvos ir Estijos žurnalistų klausimus.
– Kaip keičiasi tabako industrija ir kokių ateities pokyčių reikėtų laukti?
– Na, didysis pokytis tabako industrijoje ateina iš alternatyvų. Tai priklauso nuo šalies. Tačiau čia matote didžiausią pokytį. Japonija yra didelė tradicinių cigarečių vartotoja, bet po šešerių metų nuo IQOS paleidimo, 30 proc. japonų atsisakė cigarečių ir pradėjo rūkyti mūsų produktą. Pokyčių greitis įvairiose šalyje gali skirtis, bet nemanau, kad galima tai sustabdyti.
Manau, kad daugelis rūkorių nemes rūkyti ir mes tai turime pripažinti. Bet jie galbūt norės kažką pakeisti savo įpročiuose.
Kas skiria „Philip Morris international“ nuo kitų įmonių yra tai, kad mes nesiūlome šio produkto kaip dar vienos prekės mūsų egzistuojančiame asortimente. Mes pabrėžiame, kad šis produktas turėtų pakeisti cigaretes.
Daugeliu atvejų į panašius pokyčius įsikiša reguliuotojai. ES jau kelis metus jūs galite nusipirkti tik energiją taupančias lemputes. Kai asbestas buvo prilygintas kancerogenui, jis dar buvo naudojamas statybų industrijoje. Kai radome alternatyvą asbestui, mes jį uždraudėme. Aš tikiu, kad tai nutiks ir cigarečių versle. Tačiau mes turime įsitikinti, kad žiūrime viena kryptimi, nes tai priklauso nuo šalies.
Kai kur tabakas auginamas, todėl reikia sukurti mechanizmus, kad žemės ūkio sektoriumi būtų pasirūpinta. Taip pat ir tabako gamyklos, nuo šios grandinės priklauso ištisi sektoriai. Bet tai neišnyks, nes naujos technologijos sukurs naujas grandines.
– Ar IQOS jau atneša pelno „Philip Morris“ ir kokią dalį kompanijos pelno jis sudaro?
– Ar produktas pelningas priklauso nuo rinkos, nes jūs darote dideles investicijas, pirmus keletą metų kuriate infrastruktūrą, verslo modeliai keičiasi. Mes einame link tiesioginio ryšio su klientu ir taip mes galime užtikrinti aukštą perėjimo [nuo cigarečių prie IQOS] rodiklį. Šis rodiklis yra svarbus, nes klientai naudoja šį produktą vis dar rūkydami tradicines cigaretes. Produktas turi aukštą konversijos rodiklį, apie 70-80 proc. IQOS perkančių vartotojų su juo ir pasiliks.
Kol kas mes to neatskleidžiame, bet nuo ateinančių metų pradėsime skelbti skirtingų produktų kategorijų pelno rodiklius. IQOS yra pelningas, kai kuriuose vietose pelningesnis nei įprastos cigaretės.
– Esate iš Lenkijos, dirbote keliose Rytų Europos šalyse, todėl gerai žinote problemas, su kuriomis regionas susiduria dėl tabako kontrabandos. Ar šalių institucijos nuo šiol gali tikėtis didesnės „Philip Morris“ pagalbos kovojant su kontrabanda?
– Tikiu, kad iki šiol jie sulaukė daug pagalbos, mes turime atskirą padalinį, kuris padeda muitinėms kovoje su kontrabanda. COVID-19 netgi padėjo šioje kovoje, nes kelionės per sienas buvo griežčiau kontroliuojamos. Daugelyje šalių nelegalių produktų kiekis sumažėjo. Klausimas, kas įvyks po COVID-19 pandemijos, kai mes vėl atidarysime sienas.
Yra ir kitas veiksnys – kainų skirtumai. Kiekvienoje šalyje mokesčiai prie tabako kainos prideda 60-80 proc. Visi žiūri į „Philip Morris“ ir kitus tabako gamintojus ir sako, kad mes keliame kainas. Kainas kelia vyriausybės. Viskas priklauso nuo to, kaip šalys tarpusavyje derina mokesčių tarifus, bet tai kiekvienos šalies apsisprendimas ir jis sukelia tokius skirtumus.
Kai į ES stojo Centrinės ir Rytų Europos šalys, jas spaudė pasiekti ES tarifo minimumą. Tai kai kuriose šalyse pakėlė kainas virš įperkamumo ribos.
Mes esame pasiruošę padėti, prisidedame prie mokymų, tyrimų, yra daug investicijų į įrangą, skanerius, pasieniečių šunis – yra daugybė dalykų, kurios stengiamės daryti kartu su vyriausybėmis.
Yra daug investicijų į įrangą, skanerius, pasieniečių šunis – yra daugybė dalykų, kurios stengiamės daryti kartu su vyriausybėmis.
„Philip Morris“ santykį su kai kurių šalių vyriausybėmis šiuo atžvilgiu pavadinčiau nuostabiu.
– Gal galite pakomentuoti apie Lietuvos mokesčius kaitinamajam tabakui – kuo jis skiriasi nuo mokesčių įprastam tabakui ir galbūt turite pasiūlymų, kaip tai pakeisti?
– Kai kuriose šalyse žmonės bando teigti, kad šis produktas turėtų būti apmokestintas kaip įprastos cigaretės. Atvirai kalbant, toks argumentas nėra logiškas. Produktas yra skirtingas – ne tik todėl, kad atrodo skirtingai, tačiau jis skiriasi ir funkcionaliai.
Mokesčius reikėtų kelti, jei norima nukreipti vartotojus prie geresnio produkto, kuriam taikomi žemesni tarifai. Šiandien daugelyje šalių IQOS apmokestinamas mažesniu tarifu, bet produktas naudoja mažiau tabako, o tabakas apmokestinamas pagal svorį.
Šiuos produktus pagaminti kainuoja brangiau. Net nekalbu apie tyrimus ir elektroniką – pagaminti pačias kaitres yra brangiau nei įprastą cigaretę. Tai turėtų būti atspindėta mokesčių sistemoje.
Aš tikiu, kad tokia mokesčių struktūra tabakui ir cigaretėms, kokią turime dabar, praranda savo aktualumą, nes šie produktai tokiu būdu buvo apmokestinti tuomet, kai alternatyvos neegzistavo. Tuomet būdavo sunku diferencijuoti produktus. Šiandien tai nebe problema.
JAV kai kuriose valstijose už kaitinamojo tabako gaminius mokamas mažesnis mokestis, nes suvokiama, kad reikia skatinti alternatyvų paklausą.
– Gal galite pakomentuoti kai kuriose šalyse jau pritaikytą tvarką, kad tradicinės cigaretės turėtų būti pardavinėjamos vienoduose pakeliuose, taikant vadinamąjį „plain-packaging“ – be spalvų, logotipų ir kitų skiriamųjų dizaino elementų?
– Mes jau turime tokią tvarką kai kuriose šalyse. Atvirai kalbant, tai nekeičia rūkorių elgesio. Tai, ar pakeliai turi spalvas, ar neturi, yra labai subjektyvu. Kai kurie mano, kad spalva, naudojama ant pakelio, skatina daugiau rūkyti. Aš manau, kad spalvos ant pakelio yra dizaino sprendimai. Bet žinote, aš esu iš „Philip Morris“, todėl sveikatos specialistai, kurie siūlo tokius sprendimus, manęs neklausys. Aš žinau, kad pakuotės be skiriamųjų ženklų neveikia rūkančiojo elgesio.
Tačiau jeigu reguliuotojai galvoja, kad cigaretės turi būti tokiose pakuotėse – gerai, aš turiu svarbesnių dalykų nei su jais ginčytis. Tai nepasikeis. Visgi aš sakyčiau, kad alternatyvoms reikia palikti teisę išsiskirti. Nes jeigu mes prieisime prie išvados, kad visi nikotino produktai yra tokie patys, pirkėjas negaus informacijos apie jų skirtumus ir nepasirinks geresnio produkto.
Kaip žinote, daugelyje regiono valstybių rūkantieji jau paveikti cigarečių su mentoliu draudimo. Žiūrime, kas nutiko su rūkoriais – 98-99 proc. rūkančiųjų toliau rūko, tik nebegali rinktis mėtinių cigarečių. Mes pasiekėme tik tiek.
Nemanau, kad reikėtų sulėtinti rūkymo ribojimus, bet kai kurie iš jų nėra efektyvūs. Tai yra problema, nes PSO duomenimis, per ateinančius penkerius metus rūkančiųjų skaičius išliks 1 mlrd. žmonių, kaip ir dabar. Mes judame ratu ir negalime prieiti prie efektyvaus sprendimo.
