Pigia darbo jėga garsėjusios Kinijos verslininkai investuoja milijardus į JAV tekstilės pramonę

Prieš 25 metus kinė Ni Meijuan uždirbdavo 19 dolerių per mėnesį, stovėdama prie audimo staklių viename tekstilės fabrike Hangdžou mieste. Dabar ji apmoko amerikiečių darbuotojus Pietų Karolinoje įsikūrusioje tekstilės gamykloje. Vis daugiau tekstilės pramonės atstovų iš anksčiau pigiomis laikytų šalių šiuo metu kuria darbo vietas JAV, rašo naujienų svetainė cnbc.com.
Medvilnės laukas
Medvilnės laukas / „Scanpix“/„Picture-Alliance“ nuotr.

„Jie mokosi greitai. Tačiau jie turi išmokti dirbti greičiau“, – sako amerikiečius apmokanti N.Meijuan.

Moteris taip pat skundžiasi dažnai pasitaikančiu amerikiečių darbuotojų vėlavimu, už kurį jiems, skirtingai negu jų kolegoms Kinijoje, negresia finansinės nuobaudos.

Tekstilės produkcijos gamyba Kinijoje pastaruoju tampa vis mažiau pelninga. To priežastys – augantys atlyginimai, didesnės sąskaitos už elektros energiją ir aukštyn besistiebiantys logistikos kaštai.

Tuo pačiu metu tekstilės gamyba JAV tampa vis konkurencingesne. 

Tuo pačiu metu tekstilės gamyba JAV tampa vis konkurencingesne. Lankasterio apygardos (Pietų Karolina) gyventojai kamuojami nedarbo ir sutinka dirbti net už menkus atlyginimus. Maža to, čia investuotojai iš Kinijos gali rasti pigius žemės ir energijos išteklius bei subsidijuojamą medvilnę.

Tiek valstijos lygmens, tiek federaliniai JAV politikai jau ilgą laiką mokesčių lengvatomis ir įvairiomis subsidijomis bando į šalį sugrąžinti įvairias pramones šakas, kurios dėl mažesnių kaštų buvo iškeltos į kitas šalis.

Maža to, Kinijos bendrovės investuodamos į JAV siekia įsitvirtinti patrauklioje šios šalies rinkoje. Jeigu Kinijoje visa verpalų pramonė patiria didžiulius nuostolius, tai JAV padėtis yra visiškai kitokia.

Jeigu Kinijoje visa verpalų pramonė patiria didžiulius nuostolius, tai JAV padėtis yra visiškai kitokia.

Nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžios, kuomet Pekinas ir Vašingtonas atkūrė prekybinius santykius, JAV pradėjo susidurti su milžinišku prekybos deficitu. Amerikiečiai išleido milijardus dolerių pirkdami pigius Kinijoje pagamintus elektronikos gaminius, drabužius ir kitas prekes.

Tačiau brangstanti darbo jėga ir didėjančios sąskaitos už elektros energiją Kinijos jau nebedaro tokia patrauklia vieta gamybai.

Skaičiuojama, kad per pastarąjį dešimtmetį atlyginimai Kinijos gamybos sektoriuje beveik patrigubėjo, nuo vidutiniškai 4,35 dolerio per valandą 2004 m. iki vidutiniškai 12,47 dolerio per valandą 2014 m.

Tuo tarpu JAV nuo 2004 m. algos gamybos sektoriuje išaugo mažiau negu trečdaliu, iki vidutiniškai 22,32 dolerio už valandą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų