Lietuvos IT įmonė „Telesoftas“ sausio pradžioje žengė gan netikėtą žingsnį – Nigerijos sostinėje Abudžoje, inovacijų slėnyje „Ventures Park“ atidarė savo padalinį. Šiuo metu čia dirba apie 20 darbuotojų – daugiausia programuotojai, įsilieję į komandas Lietuvoje.
Kaip 15min pasakojo įmonės įkūrėjas Algirdas Stonys, „Telesoftas“ – ne pirmoji lietuviška bendrovė, sugalvojusi tokią idėją. Tendencija, jog Lietuvos IT įmonės įdarbina komandas Afrikoje ir Tolimuosiuose Rytuose, tęsiasi jau kurį laiką – pavyzdžiui, „NFQ“ maždaug 400 programuotojų padalinį turi Vietname, „Eskimi“ Bangladeše įdarbinusi apie 100 žmonių.
Įmonės neslepia – šią tendenciją ypač paskatino darbuotojų trūkumas ir šuoliais augę atlyginimai Lietuvoje. O paklausa tokia didelė, kad „Eskimi“ netgi pasiūlė paslaugą – galimybę kitoms įmonėms išsinuomoti darbuotojus šioje šalyje,. Dar labiau šį poreikį paskatino karas Ukrainoje, nes įmonės nemažai programuotojų samdydavo Baltarusijoje ir Ukrainoje.
„Būna, kad startuoliai per mus pasamdo visą komandą – pavyzdžiui, techninis vadovas gali dirbti Lietuvoje, o Azijoje – trys ar keturi žmonės, kurie padeda vystyti produktą“, – 15min atskleidė „Eskimi“ vadovas Vytautas Paukštys.
O Kauno IT įmonės „Informacinių technologijų organizacija“ vadovas Paulius Lazauskas įsitikinęs, kad keičiasi ir Lietuvos pozicionavimas.
„Lietuva taps patronuojančių projektų šalimi, nes per brangūs programuotojai, kad viską darytume tik iš Lietuvos. Nekonkurencinga kaina ir ši situacija jau treji metai kaip pasikeitusi, tik niekas apie tai nešneka. Baldų pardavimo įmonės gali didesnę maržą uždirbti nei IT kompanijos, tai daug ką reiškia“, – lygino P.Lazauskas.
Į 12 darbo skelbimų sulaukė 1200 CV
Nigeriją savo padaliniui steigti „Telesoftas“ pasirinko neatsitiktinai. A.Stonys pasakojo, kad tam įtakos turėjo dalyvavimas Europos Sąjungos (ES) finansuojamoje programoje „Digital Explorers“, kurios metu jauni aukštos kvalifikacijos nigeriečiai prieš porą metų atvyko legaliai dirbti į Lietuvą.
„Įdarbinome ir atsivežėme į Lietuvą, suradome butus, bet dėl koronaviruso jie dirbo iš namų. Jie mums ir sakė – kam važiavome, galėjome Nigerijoje iš namų dirbti. Tad ta programa paskatino įkurti biurą „Ventures Park“, nes ten geras interneto ryšys, elektros tiekimas. Ir daug pigiau negu vežtis darbuotojų į Lietuvą“, – pasakojo A.Stonys.
Pasak jo, atsivežti į Lietuvą darbuotojų iš Nigerijos ne tik brangiau, bet ir sudėtingiau – kyla daug problemų dėl vizų: tenka pusmetį jų laukti, nežinai, ar jas pratęs.
O 200 mln. gyventojų turinti Nigerija Lietuvos IT įmonei pasirodė patraukli dėl keleto priežasčių – pirmiausia, didžiulės darbo rinkos. A.Stonys atskleidė, kad, paskelbę 12 darbo pozicijų, sulaukė 1200 gyvenimo aprašymų.
„Kas yra nematyta čia, Lietuvoje, kur vyksta intensyvus headhunting'as (liet. galvų medžioklė, darbuotojų perviliojimas), turime dirbti, įkalbinėti specialistus, kad prie mūsų prisijungtų. Nigerijoje atvirkščiai – specialistai turi kalbėti, kad būtų priimti į darbą“, – skirtingas situacijas lygina A.Stonys.
Nors dar vasario pabaigoje šiame „Telesoftas“ padalinyje dirbo apie 12 darbuotojų, karas Ukrainoje išaugino darbų apimtis, tad Nigerijoje jau darbuojasi 20 darbuotojų, o dar 40 – ieškoma.
V.Paukštys pritaria, kad karas Ukrainoje paskatino dar didesnį Lietuvos įmonių susidomėjimą darbuotojais iš tolimųjų šalių. Iki karo „Eskimi“ susirasti darbuotojų Bangladeše buvo padėjęs maždaug 15-ai, tačiau dabar vienu metu iškart deramasi su 15 naujų klientų.
„Ukraina, Baltarusija buvo labai dideli IT specialistų centrai. Baltarusijos rinkos Lietuvos įmonės atsisakė dėl nepalaikymo priežasčių, nusprendę, kad nenori dirbti su šia šalimi. O ukrainiečiai ne visi pasiekiami“, – aiškino V.Paukštys.
Lietuvoje vyksta intensyvus headhunting'as (liet. galvų medžioklė, darbuotojų perviliojimas), turime dirbti, įkalbinėti specialistus, kad prie mūsų prisijungtų. Nigerijoje atvirkščiai.
Kodėl įmonės neieško papildomų darbuotojų Lietuvoje? Ieško, bet surasti jų nėra taip paprasta. A.Stonio svarstymu, Lietuvoje darbo rinka prisotinta, todėl įmonėms augti yra sunkiau.
„Šimto žmonių spragtelėjęs pirštais Lietuvoje nepasamdysi, Lenkijoje brangu, Minske nebelabai, Rumunijoje mažai žmonių. Lieka Turkija, Indija, Nigerija“, – vardijo A.Stonys.
Bangladeše ieškoti darbuotojų paskatino atlyginimų šuolis
Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, jog yra apie 9 tūkst. atvirų IT pozicijų poreikis. Tačiau, V.Paukščio nuomone, poreikis yra gerokai didesnis.
„Sakyčiau, reikėtų atvežti 20–30 tūkst. į Lietuvą, kad užpildytume poreikį“, – mano V.Paukštys.
„Aš pavargau plakti liežuviu, kad galima dabar pat įdarbinti 13 tūkst. papildomų žmonių IT srityje“, – antrino „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas ir teigė, kad pavyzdžiai apie IT įmonių padalinių steigimą Azijoje ar Afrikoje nestebina.
Kalbėdamas apie potencialą Lietuvoje, M.Ubartas tvirtino, kad šiuo metu IT sektoriuje dirba 33 tūkst. žmonių. Iki 2030 m. galėtų dirbti 70 tūkst., geriausiu scenarijumi – 100 tūkst. Tačiau kad tai įvyktų, šalis daro nepakankamai – pavyzdžiui, universitetai iki 2030 m. išleis tik 20 tūkst. IT specialistų.
„Kol darysime viską, kad išsaugotume paprastos kompetencijos darbo vietas, užuot investavę į aukštos kompetencijos specialistus, tol tas virsmas bus užrašytas biurokratiniuose dokumentuose, bet realiai vyks tokiais metodais – įmonės važiuos darbuotojų ieškoti į Nigeriją, Airiją, Indiją, nes įmonės vystysis bet kuriuo atveju. Jei norime vystytis kartu kaip šalis – įmonės, žmonės, reikia susitarti, kad einame į tą pusę, o ne socialinius klausimus sprendžiame“, – kritikavo M.Ubartas.
Darbuotojų Bangladeše ėmė dairytis dėl Lietuvoje šuoliuojančių atlyginimų
Kalbėdamas apie samdymo Bangladeše privalumus V.Paukštys pirmiausia ir įvardijo didesnį programuotojų skaičių.
„Būna, kad kompanija nusamdo dviejų trijų žmonių komandą. Turime didelių įmonių, kurios samdo support (liet. aptarnavimo, palaikymo) žmones, atliekančius priežiūros darbus, nes Lietuvoje programuotojų, kurie mėgtų ir norėtų tai daryti, nepavyksta rasti. Tendencija ryškėja, nes įmonės supranta, kad gali dirbti su nuotolinėmis komandomis ir laikyti jas visavertėmis“, – teigia V.Paukštys.
Viena tokių, pasinaudojusių „Eskimi“ paslauga ir į komandą įtraukusių ir specialistų iš Bangladešo, – Kauno IT įmonė „Informacinių technologijų organizacija“. Nors dažniausiai Bangladešo specialistus Kauno kompanija samdo atskiriems projektams, keletas dirba jau porą metų.
Aš pavargau plakti liežuviu, kad galima dabar pat įdarbinti 13 tūkst. papildomų žmonių IT srityje.
Kompanijos vadovas P.Lazauskas taip pat neslepia, kad dairytis į šią tolimą rinką paskatino tiek darbuotojų trūkumas, tiek ir spartus algų kilimas Lietuvoje.
„Lietuvoje darbuotojų trūkumas didžiulis, algų dydis nežmoniškas. Jau daugiau nei 3–4 metus taip dirbame“, – patvirtina P.Lazauskas.
V.Paukštys priduria, kad Bangladeše atlyginimai per metus paauga 5 proc.: „Bet ne 20–30 proc., kaip Lietuvoje“.
Lietuvoje darbuotojų trūkumas didžiulis, algų dydis nežmoniškas. Jau daugiau nei 3–4 metus taip dirbame.
Pasak jo, įmones vilioja ir samdos greitis bei kaštų taupymas – jei Lietuvoje gero specialisto gali tekti ieškoti ir šešis mėnesius, Bangladeše tai pavyks padaryti per vieną ar du mėnesius.
Darbuotojų turi ir Vietname, ir Indijoje
Trečiojo pasaulio šalyse Lietuvos bendrovės ieško įvairių specialistų – nors labiausiai domina programuotojai, samdoma ir rinkodaros, finansų, analizės specialistų.
V.Paukštys pasakojo, kad viskas prasidėjo tuomet, kai įmonė prieš kelerius metus įsteigė pirmąjį savo biurą Bangladeše, kur samdė programuotojų.
„Pamatėme, kad tai labai gerai veikia tam tikroms kompetencijoms surasti. Tuomet kažkas paprašė – gal ir mums galite pasamdyti. Taip ir sukūrėme atskirą prekinį ženklą“, – pasakojo įmonės Lietuvoje, įdarbinusios reklamos specialistus, pardavėjus, analitikus, vadovas.
Bangladeše įmonė turi biurą ir personalo komandą, kuri suranda darbuotojus, sutvarko visus susijusius dokumentus, išsprendžia kultūrinius klausimus, rūpinasi darbuotojų motyvacija. O konkrečiai įmonei surasti darbuotojai dirba kaip komanda – sėdi kartu biure, bendrauja su įmonės Lietuvoje kolektyvu.
Nors didžiausias „Eskimi“ biuras už Lietuvos ribų yra Bangladeše, kur dirba daugiau nei šimtas žmonių, šiek tiek programuotojų įdarbinta ir Indijoje, Vietname.
„Turime tris rinkas, bet didžioji – Bangladeše: dėl rinkos dydžio ir kompetencijų, nes čia gana didelė koncentracija PHP programuotojų. Indijoje vis sunkiau rasti gerų žmonių ir beveik nesiskiria kainos nuo Lietuvos. Bangladeše dėl valiutos yra du kartus pigiau nei Lietuvoje“, – pasakojo V.Paukštys.
Suvokimas, kas yra geras programuotojas, skiriasi
Tiesa, samdant darbuotojus iš Azijos ir Afrikos, kyla ir iššūkių. Kaip trūkumą P.Lazauskas vardija ilgesnę ir sudėtingesnę atranką, nes tikrinti darbuotojus reikia atidžiau negu Lietuvoje. Mat suvokimas, kas yra geras IT specialistas, Bangladeše ir Lietuvoje skiriasi.
„Daug daugiau testuoti reikia, kokybinius reikalavimus aukštesnius kelti, nes tai, ką jie įvardija, kaip senior (liet. aukštesnio) lygio specialistą, Lietuvos vertinimu būtų vos junior (liet. jaunesniojo) lygis. Tad ieškome ekspertų lygio specialistų ir tada jie atitinka mūsų šiek tiek aukštesnį nei vidutinį lygį“, – niuansus atskleidė P.Lazauskas.
„Informacinių technologijų organizacija“ Bangladeše samdo ne ištisas komandas, o atskirus specialistus, kuriuos integruoja į Lietuvoje dirbančias komandas, Taip pat dėl to, kad ten darbuotojai, P.Lazausko vertinimu, nėra savarankiški ir pasiryžę nueiti ekstra mylią ar, kitaip tariant, padaryti daugiau, nei jų yra prašoma. Be to, sunku juos prižiūrėti, užtikrinti kokybę.
O A.Stonys, nors prie iššūkių ir priskyrė kultūrinius skirtumus, skirtingą požiūrį į darbą, mano, tai kartu atneša ir naudos įmonei.
„Atneša į kompaniją diversifikaciją – jei Lietuvoje vyriausiasis programuotojas, vyresnysis inžinierius turi gilintis į vieną sritį, tai Nigerijoje atvirkščiai – geras vyriausiasis specialistas tas, kuris turi kuo daugiau technologinių žinių. Kaip tik gerai, kad žmonės skirtingi, žinių įsisavinimas, technika skirtinga – tai komandoms duoda didesnę naudą“, – teigia A.Stonys.
Lietuvos įvaizdis keičiasi
Verslininkai įsitikinę – tendencija Lietuvos IT įmonėms ieškoti programuotojų pigesnėse trečiojo pasaulio šalyse tik stiprės, tačiau Lietuvoje dėl to darbo vietų nesumažės.
Pavyzdžiui, Nigerijoje iki 2023 metų „Telesoftas“ planuoja pasamdyti iki 100 žmonių, tačiau tai nereiškia, kad nigeriečiai perims lietuvių darbo vietas. Šiuo metu 263 darbuotojus turinti įmonė plėsis ir Lietuvoje – ketina augti iki 300–400 darbuotojų.
„Vietinės lietuviškos kompanijos pradeda rodyti ambicijas tapti tarptautinėmis kompanijoms ir aptarnauti didesnius klientus. Dabar lietuviškos kompanijos ir Lietuvos vardas auga į kitą lygį, kur ne tik nišinius, bet ir masinius produktus kuria – dirba su didžiulėmis korporacijomis ir įgauna svorį“, – mano A.Stonys.
Lietuviškos kompanijos ir Lietuvos vardas auga į kitą lygį, kur ne tik nišinius, bet ir masinius produktus kuria.
Tad jei ši tendencija plėsis, tai pagreitins Lietuvos pozicionavimo pokytį – jei kažkada buvome pigios darbo jėgos šalis, dabar patys paprastesniems darbams ieškosime pigesnės darbo jėgos. Verslininkai prognozuoja, kad IT darbuotojų Lietuvoje mažės klientų aptarnavimo srityje, o daugės naujų produktų kūrimo srityje.
„Prieš dešimtmetį į Lietuvą ateidavo investuotojai ir ieškodavo komandų dėl kainos – šiandien tą daro dėl kokybės. Lietuva garsėja ir kainos niekas nemini, bet kokybė, kompetencija yra viena iš aukščiausių ir tai didelis pagyrimas Lietuvai. O keičiasi tai, kad techniniai lyderiai išlieka Lietuvoje, o komandos, kurios įgyvendina projektus, gali būti bet kur. Pandemija tai akseleravo ir padėjo Lietuvai pozicionuotis aukštesnės vertės grandinėje“, – mano V.Paukštys.
„Nemanau, kad bus problema, jog darbuotojų Lietuvoje neįdarbins, nes startuolių sektorius labai sparčiai vystosi, susiurbs bet kokį talentą“, – pridūrė jis.
O M.Ubartas apibendrina, kad ateityje verslai, kuriantys galutinį produktą, turės prabangą judėti ir samdyti darbuotojus per nuotolį, tačiau tų įmonių, kurios pačios yra pasamdytos kitų bendrovių produktui kurti, verslo modeliui kils iššūkių.
