Europos Komisijos duomenimis, visoje Europos Sąjungoje kiekvienais metais išmetamos maisto atliekos sudaro apie 88 mln. tonų, tai yra apie 20 proc. viso pagaminto maisto. Tuo pat metu, Lietuvoje, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, per metus vien šalies namų ūkiai išmeta daugiau kaip 50 tūkst. tonų maisto.
Pasak Dainiaus Liulio, „Pigu.lt“ generalinio direktoriaus, atsakingas vartojimas ir prisidėjimas prie aplinkosaugos bei socialinių problemų sprendimo yra ne tik kiekvieno asmeninė, bet ir verslo atsakomybė. Todėl „Pigu.lt“ socialinei partnerystei pasirinko „Maisto banką“. Taip įmonė turi galimybę padėti ne tik pandemijos laikotarpiu su sunkumais susiduriančiai organizacijai, bet ir skurstantiems.
„Pandemija e. prekybai leido pasiekti neregėtas apimtis. Tačiau augant įmonei jaučiame ir vis didesnę atsakomybę prisidėti prie vietos verslo ir mus supančios bendruomenės gerovės. Todėl džiaugiamės užsimezgusia partneryste su „Maisto banku“. Prisidedame prie tikslo ne tik mažinant maisto švaistymą, bet ir užtikrinant, kad tinkamas vartojimui maistas pasieks sunkiausiai besiverčiančių lietuvių namus.
Šiuo metu „Maisto bankui“ jau esame perdavę 34 tonas maisto, o tai prilygsta 68 tūkst. maisto porcijų. Taip pat kartu su „Maisto banku“ kviečiame savo darbuotojus ir klientus pasistengti pirkti maisto produktus atsakingiau, kad jo neišmestume, o taip sutaupytą biudžetą galėtume skirti organizacijoms, kurios padeda tiems, kam reikia pagalbos“, – sako D.Liulys.
„Pigu.lt“ prekybos centras internete „Maisto bankui“ skiria ir finansinę paramą, kuri padeda tvarkantis su kasdieniais logistikos rūpesčiais. Pasibaigus karantinui planuojama, kad įmonės darbuotojai galės savanoriauti ir padėti labdaros organizacijos sandėliuose skirstyti nuo išmetimo išgelbėtą, tačiau vartoti dar tinkamą maistą, kuris dar tą pačią dieną yra perduodamas tiems, kam jo labiausiai reikia – skurstantiesiems.
Per pandemiją – nauji iššūkiai
„Maisto banko“ direktoriaus Simono Gurevičiaus teigimu, pandemijos metu labdaros organizacijos veikla tapo dar aktualesnė, tačiau ir pačiai organizacijai teko tvarkytis su netikėtais iššūkiais.
„Didelę dalį maisto išdaliname per kitas socialines organizacijas, tačiau nemažai jų dėl karantino turėjo būti uždarytos. Tad tiek pirmojo, tiek antrojo karantino metu susidūrėme su problema pasiekti tuos, kuriems maisto reikia labiausiai. Nusprendėme patys išvežioti produktus. Taip pernai vargstantiems į namus iš viso pristatėme beveik 12 tūkst. maisto paketų, tuo užsiimame ir šiandien“, – sako S.Gurevičius.
Pasak S.Gurevičiaus, dalis „Maisto banko“ partnerių karantino metu nebevykdo veiklos, tad jie negalėjo dalyvauti ir rudenį vykusioje paramos akcijoje. Pastaroji buvo vykdoma kur kas mažesniame skaičiuje parduotuvių, todėl paaukota ir mažiau maisto produktų nei įprastai.
Leis išsaugoti daugiau maisto
S.Gurevičiaus teigimu, pagrindiniai „Maisto banko“ kaštai yra investuojami į logistinę veiklą – maisto sandėliavimą ir autobusų, kuriais išvežiojamas maistas, nuomą. Todėl bet kokia finansinė pagalba organizacijai – labai svarbi.
„Nors „Maisto bankui“ visuomet reikia papildomų maisto produktų, tačiau pagalba organizuojant kasdienę veiklą yra lygiai tokia pat svarbi. Esame apskaičiavę, kad šiuo metu mums pavyksta išsaugoti apie ketvirtadalį viso tinkamo vartoti maisto, kurį galėtume perduoti žmonėms. Todėl gauta parama yra labai svarbi ir kuo daugiau jos sulauksime, tuo daugiau galėsime išgelbėti maisto, o tuo pat metu padėsime tiems šalies gyventojams, kuriems to reikia labiausiai“, – sako labdaros organizacijos vadovas.
