Anot ministerijos, sutrikus gamybiniams procesams, į aplinką išmetamos įrenginiuose reakcijų metu susidariusios medžiagos. Incidento metu iš visų galimų išmetimo šaltinių į aplinką pateko didesni nei įprastai azoto oksidų bei anglies monoksido kiekiai.
Iš amoniako gamybos įrenginių teršalai į aplinką buvo išmetami 45 minutes, o iš azoto rūgšties gamybos įrenginių – 15 minučių.
Aplinkos apsaugos departamento atstovė Ieva Krikštopaitytė BNS atsiųstame komentare teigė, kad reikalavimai nebuvo pažeisti, nes įrenginių stabdymo laikas neviršijo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatyto laiko, t.y. leidime numatytas amoniako gamybos įrenginių stabdymo laikas – 2 valandos, o azoto rūgšties gamybos įrenginio pilnas stabdymas – 30 minučių.
Tai, ar nebuvo viršytas metinis į aplinkos orą išmetamų teršalų normatyvas, paaiškės tik metų pabaigoje.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, išmestų teršalų šleifas Jonavos miesto gyvenamųjų rajonų nepasiekė. Pirminiais duomenimis, manoma, kad avariją sukėlė elektros įrangos gedimas elektros pastotėje Jonavos mieste.
Ministerija teigia, kad nuo antradienio 15 valandos visi bendrovės įrenginiai veikia įprastu režimu.
„Jonavos miesto elektros pastotėje dėl išorinio elektros tiekimo įvyko gedimas, dėl kurio nutrūko elektros tiekimas į trąšų gamyklą „Achema“. Dėl to buvo priversti sustoti didžioji dalis „Achemos“ gamybinių cechų“, – komentare teigė „Achemos“ technikos direktorius Juozas Tunaitis.
Pranešime teigiama, kad stabdymo metu į aplinką išmetamos įrenginiuose reakcijų metu susidariusios medžiagos, jų kiekis ir įrenginių stabdymo laikas neviršijo bendrovei Aplinkos ministerijos leidime nustatyto laiko. Todėl priverstinio gamybos stabdymo metu žalos aplinkai nėra padaryta.
Bendrovė su elektros tiekėju „Litgrid“ aiškinasi elektros gedimo priežastis.
