Šį pavasarį sostinės Konstitucijos prospekte pradėjo kurtis pirmasis Lietuvoje restoranas, kuriame dirbs neįgalieji. 120 kvadratinių metrų plotą užimančio restorano „Pirmas blynas“ idėjos autorius ir savininkas – olandas Timas van Wijkas. Jis įsileido 15min į kol kas nebaigtą įrengti restoraną ir papasakojo apie tokią idėją.
Kaip pažymėjo pats T.van Wijkas, įmonė „Pirmas blynas“ iš valstybės negauna jokios paramos. Lietuvos Darbo biržos priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Laimutė Čeplinskienė patikino, kad „Pirmas blynas“ nėra socialinė įmonė ir todėl paramos už neįgaliųjų įdarbinimą negauna.
Remontai dar nebaigti
Vieta, kurioje kuriasi restoranas, netoli centro – apsupta daugiaaukščių biurų. T.van Wijkas pasakojo, kad šioje patalpoje anksčiau taip pat veikė maitinimo įstaiga. Dabar ji ilgą laiką stovėjo uždaryta. Kalbėdamas jis prisiminė, kai dažnai einant pro šalį akis užkliūdavo už seno kabančio užrašo „kavinė“.
Rugsėjo pradžioje atsidarysianti blyninė kol kas dar nėra pasirengusi priimti pirmųjų lankytojų. Nors nuomojamas patalpas pašnekovas atnaujino – baltai perdažė juodos spalvos sienas, – kol kas dar nespėjo jų papuošti nuotraukomis ir paveikslais. Tuo tarpu buvusi langų siena išliks nekeista kaip ir ryškiai oranžinės 8 metrų lubos.
Bendroje erdvėje viso bus 34 sėdimos vietos lankytojams. Taip pat 8 svečius talpinanti sofa ir sėdmaišiai. Restorano kampe įrengiama zona vaikams.
Įgytą patirtį pritaikys Lietuvoje
Olandas T.van Wijkas į Lietuvą atvyko prieš pusantrų metų. Tada dar su mergina, šiandien – žmona. Gyvendamas Nyderlanduose pašnekovas dirbo kepykloje kartu su neįgaliaisiais.
„Nyderlanduose dirbau mentoriumi kepykloje, kurioje dar dirbo apie 20 žmonių, turinčių negalią. Mano darbas buvo padėti darbuotojams kiek galima daugiau, kad jie galėtų dirbti individualiai. Pavyzdžiui, mokyti, kaip bendrauti su klientais, kaip prekiauti ar kaip pjaustyti duoną“, – pasakojo restorano įkūrėjas.
Atvykęs į Lietuvą, atkreipė dėmesį, kad neįgalieji mieste pasirodo retai.
„Kai atvykau į Lietuvą, pastebėjau, kad neįgaliesiems nėra labai daug veiklų, juos retai sutiksi gatvėje. Kadangi turiu išsilavinimą socialiniame darbe, pradėjau galvoti, ar būtų įmanoma įkurti restoraną Lietuvoje, kuriame dirbtų neįgalieji“, – apie gimusią blyninės idėją prisiminė T.van Wijkas.
Darbuotojai – pastovūs ir laikini
Kalbėdamas apie neįgaliuosius pašnekovas pažymi, kad negalios sąvoka abstrakti, todėl ieškodamas darbuotojų, kėlė esminius reikalavimus – norą dirbti ir motyvaciją.
Aš taip pat turiu negalią, nes nemoku lietuvių kalbos. Bet jūs tikriausiai manote, kad aš neturiu negalios, – sakė „Pirmo blyno“ įkūrėjas.
„Negalios sąvoka yra ginčytina ir priklauso nuo to, apie ką kalbėsime. Pavyzdžiui, aš taip pat turiu negalią, nes nemoku lietuvių kalbos. Bet jūs tikriausiai manote, kad aš neturiu negalios”, – sakė T.van Wijkas.
Jis aiškino, kad blyninėje dirbs keturi pastovūs darbuotojai ir du laikini.
„Keturi neįgalieji dirbs pagal darbo sutartis. Kitos dvi darbo vietos bus skirtos žmonėms, kurie turi negalią ir nežino, kokį darbą norėtų dirbti. Socialinė įdarbinimo agentūra (SOPA) paskirs du žmones, kurie tris mėnesius praktikuosis ir mokysis dirbti restorane. Praėjus terminui, SOPA bandys surasti pastovų darbą kažkur kitur. Vargu, ar pakaktų lėšų juos įdarbinti. Darbuotojai darys viską, ką norės ir galės: padės virtuvėje, priims užsakymus, aptarnaus klientus“, – aiškino restorano įkūrėjas.
Vyras sakė, jeigu restorano šefas turėtų negalią, tai nebūtų problema, tačiau šiuo metu renkasi iš dviejų, kurių nei vienas negalios neturi. Kaip jis tikino reikalavimai šefui – patirties turėjimas, darbo išmanymas ir galimybė dirbti vienam.
Pagrindiniai patiekalai – blynai
Restorano savininkas pabrėžė, kad didžiąją dalį meniu sudarys blynai, alkoholio restorane nebus.
„Aš esu olandas, todėl čia bus patiekiami įvairūs olandiški blyneliai. Meniu taip pat galėsite rasti saldžius blynus ir blynelius su mėsa, sūriu. Kai kurie blynai bus patiekti susukti, kiti – 35 centimetrų pločio lėkštėje. Vieno tokio blyno kaina bus apie 5 eurus. Pažadu, kad porcijos bus didelės ir sočios. Pietums tieksime ir sriubas bei turėsime įvairių gėrimų. Tačiau mūsų restorane alkoholis nebus pardavinėjamas. Ši vieta bus skirta atsipalaiduoti ir bendrauti, o ne prisigerti ir šūkauti“, – sakė T.van Wijkas.
Visuomenės požiūris dvejopas
Atviraudamas apie naują idėją Lietuvoje, pašnekovas sako, kad didesnio palaikymo sulaukia iš jaunesnio amžiaus žmonių, vyresni esą linkę žiūrėti skeptiškiau.
„Požiūris priklauso nuo kartos. Dažniausiai 20-30 metų žmonės, kalbėdami apie restoraną, atsiliepia labai pozityviai. Tuo metu vyresni (50-60 metų) dažniau klausia kodėl, kam to reikia. Bet aš manau, kad tai normalu. Jaunesnė karta dažniau naudojasi internetu, daugiau keliauja, sutinka skirtingų kultūrų žmones, jie daug labiau atviresni“, – mano jis.
„Pirmo blyno“ įkūrėjas, pabrėžė, kad darbas turėtų būti pritaikomas žmogui, tada negalia nebetenka reikšmės.
„Visuomenėje mes esame linkę manyti, kad greičiau yra geriau ir visi turi tilpti į frazę „kaip reikia daryti“, bet aš noriu tai pakeisti. Noriu darbuotojams pritaikyti darbą, o ne atvirkščiai. Tada nebėra reikšmės, ar kas nors turi negalią, ar ne. Vienintelis būdas parodyti, kaip iš tiesų tai atrodo, parodyti žmonėms ką neįgalieji gali daryti. Galbūt tai nebus greita, bet noriu, kad čia dirbtų besišypsantys darbuotojai, kurie sukurs visai kitą atmosferą”, – pasakojo T.van Wijkas.
Vienintelis būdas parodyti, kaip iš tiesų tai atrodo, parodyti žmonėms, ką neįgalieji gali daryti. Galbūt tai nebus greita, bet noriu, kad čia dirbtų besišypsantys darbuotojai, kurie sukurs visai kitą atmosferą, – teigė T.van Wijkas.
Jauni įsidarbina dažniau
Neįgaliųjų reikalų departamento direktorės pavaduotoja Jolanta Šliužienė pažymėjo, kad jaunesnio amžiaus neįgalieji įsidarbina dažniau.
„Žmonėms, turintiems protinę negalią, labai sunku įgyti išsilavinimą, atitikti darbdavio poreikius. Neretai darbdavys, nežinodamas apie žmogaus galimybes, vengia priimti į darbą. Turintiems problemų su psichika ir protine negalia rasti darbą tikrai sunku. Bet, pavyzdžiui, fizinę negalią turintys jaunesnio amžiaus žmonės aktyvūs ir dažniau randa darbus“, – tikino pašnekovė.
J.Šliužienė atkreipė dėmesį, kad neįgaliuosius įmonės linkusios įdarbinti monotoniškuose darbuose.
„Restoranai ir kavinės – ne. Daugiau neįgaliųjų priima dirbti gamybinėse linijose, kur paprasti, monotoniški darbai. Pavyzdžiui, kuriuose reikia dirbti prie konvejerių ar pakavimo aparatų, įvairių daiktų surinkimų“, –kalbėjo ji.
