Paprastesnė ir greitesnė prieiga prie įvairiausių informacinių šaltinių, laiką ir lėšas sutaupyti padedančios elektroninės paslaugos tiesiogiai gerina gyvenimo kokybę, padeda efektyvinti verslą, mažinti atskirtį tarp didžiųjų miestų ir regionų. Tad informacinių ir ryšio technologijų (IRT) infrastruktūra tiesiogiai susijusi su ekonomikos augimu.
IRT infrastruktūra ir ištekliais Lietuva lenkia daugybę kitų Europos ir pasaulio šalių – pasižymi didžiausiu pasaulyje mobiliojo ryšio abonentų skaičiumi 100 gyventojų ir intensyviausiu mobiliojo elektroninio parašo naudojimu; sparčiausiu interneto ryšių didmiesčiuose Europoje; yra antra šalis pasaulyje pagal interneto ryšio ir duomenų įkėlimo į interneto tinklą greitį.
Net 61 proc. visų Lietuvos gyventojų naudojasi elektronine bankininkyste, o 86 proc. teikia savo pajamų deklaracijas internetu.
Tačiau šiandien dar vis išlieka dideli skirtumai tarp skirtingų šalies vietovių gyventojų prieigos prie pažangios informacinės infrastruktūros. Jeigu didžiuosiuose miestuose galimybę naudotis plačiajuosčių elektroninių ryšių paslaugomis turi 99 proc. gyventojų, tai kaimiškose vietovėse šis skaičius siekia vos 32 proc. gyventojų.
Atskirtis, žinoma, juntama ir versle, o naujausi tyrimai rodo, kad net ir turintys sąlygas naudotis plačiu e-paslaugų asortimentu didžiųjų miestų verslininkai šiai dienai turimų galimybių iki galo neišnaudoja.
Tik 20 proc. šalies verslininkų naudojasi e-valdžia viešiesiems pirkimams
2012 m. lapkritį Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) tyrėjai baigė dvejus metus trukusį tyrimą „E -Vyriausybės sprendimai kaip instrumentas įvertinti specifinius smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) kaimo vietovėse poreikius Baltijos jūros regione“.
Tyrimas atliktas Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos kontekste įgyvendinamo projekto Egoprise („e-government for enterprises“ – „e-valdžia verslui“) rėmuose. Projektas vienija net dvidešimt du partnerius aštuoniose šalyse: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje, Danijoje, Baltarusijoje ir Vokietijoje. Tyrime apklaustos 505 Lietuvos, Estijos, Vokietijos ir Švedijos įmonės.
Projektu Egoprise siekiama efektyvesnio e-valdžios sprendimų pritaikymo verslui ir viešajam sektoriui kaimo vietovėse – kaimo vietovėse veikiančias bendroves integruojant į viešuosius tinklus ir įmonių grupes, skatinant glaudesnį bendradarbiavimą tarp įmonių ir administruojančių institucijų, modernizuojant informacines ir komunikacijos technologijas.
Projekto EgoPrise vadovo Lietuvoje, VU TVM dėstytojo Roko Bekerio teigimu, 50-80 proc. tyrimo metu apklaustų šalies SVV įmonių e-valdžia dažniausiai naudojasi savo surinktiems statistiniams duomenims perteikti, mokesčiams deklaruoti ir sumokėti, ar verslui aktualios informacijos paieškos tikslais. Tačiau nuo kitų šalių Lietuvos verslas atsilieka pagal naudojimąsi viešaisiais pirkimais, įmonių registravimą ir leidimų gavybą – tam e-valdžia naudojasi vos iki 20 proc. įmonių.
Džiugina greitesni procesai bet pasitikėjimais jais vis dar žemas
Kaip pagrindines e-valdžios naudas lietuviai verslininkai tyrimo metu įvardino lankstų paslaugų prieinamumą (71 proc.), greitį ir patogumą (66 proc.), galimybę sutaupyti kaštus (51 proc.) ir galimybę stebėti paslaugų procesą (56 proc.), o duomenų saugumą kaip e-valdžios naudą, R. Bekerio teigimu, įvardino vos 16 proc. respondentų. Peršasi išvada, kad lietuvių pasitikėjimo e-valdžia lygis dar vis sąlyginai nedidelis.
„Be to, nors didžioji dauguma respondentų kaip pagrindinę e-valdžios problemą įvardina technines kliūtis, didžioji dalis – virš 70 proc. – bent šiai dienai nemano, kad naudojantis e-paslaugomis sumažėja biurokratinių kliūčių.
Tyrimo rezultatai parodė, kad šalies verslininkai e-valdžia naudojasi tik kai tai yra privaloma arba dėl to, kad jomis naudojasi konkurentai, tačiau jie vieninteliai tarp visų šių šalių respondentų nejaučia spaudimo iš valstybinių institucijų ar visuomenės nuomonės ir nevertina e-valdžios kaip patrauklesnės paslaugų verslui alternatyvos.
Vartotojo vertinimu – e-valdžiai yra kur pasitempti
Interneto sprendimų ir reklamos lyderės Lietuvoje, tarptautinės bendrovės Gaumina direktorius Darius Bagdžiūnas su įvairiomis e-paslaugomis, tame tarpe ir e-valdžia, susiduria net keliais frontais: kaip privatus asmuo, darbdavys, ir elektroninių paslaugų verslui ir valdžios institucijoms kūrėjas.
„Pas mus įmonėje e-paslaugomis naudojasi ne tik buhalterija ir vadovas, o dauguma darbuotojų – kiekvienas pagal savo profesijos profilį. Nors e-valdžia naudojamės atlyginimų pervedimui, mokesčių mokėjimui, dokumentams tvarkyti ir kt., populiaresnės nei mūsų terpėje visgi turbūt yra e-paslaugos – įvairūs webinarai, CV portalai, elektroninės vizos, knygų e-parduotuvės...
Kas liečia e-paslaugų kūrimo, dizaino paslaugas, tokių užsakymų gauname labai daug ir dažnai ir tokių darbų tikrai nemažėja. Dirbame su įvairiomis e-parduotuvėmis, savitarnos sistemomis, intraneto ir ekstraneto sprendimais, lojalumo sistemomis, prekių ženklų bendruomenių kūrimu ir kt.“, – sako D. Bagdžiūnas.
Tiesa, Gaumina darbuotojai su klientais iš kitų miestų ir netgi valstybių stengiasi bendrauti gyvai ir elektroninių paslaugų patys neteikia. „Mūsų tikslas – užtikrinti aukščiausio lygio aptarnavimą, todėl neverčiame klientų naudotis savitarnos sistemomis ar „pasidaryk pats“ programine įranga. Maksimaliai bendraujame gyvai, įskaitant ir užsienyje,“ – sako agentūros vadovas.
Nors pats D. Bagdžiūnas puikiai vertina e-infrastruktūrą iš informacinių technologijų (IT) pusės, kaip vartotojas jis mano, kad įvairioms šalies e-sistemoms dar yra kur pasitempti.
„Lyginant su tuo, ką teko matyti kitose šalyse, mūsų infrastruktūros lygis yra tikrai labai aukštas, nors ir nesame pirmoje vietoje.
Iš IT sistemų kokybės pusės viskas yra puiku ir veikia, tačiau kalbant iš vartotojo patirties pusės, dar tikrai yra kur pasitempti, nes žingsniai kuriuos vartotojui reikia atlikti naudojantis tam tikromis sistemomis dažnai yra nepatogūs, o dizaino sprendimai dažnai ne iki galo apgalvoti ir estetiškai nepatrauklūs. Įsivaizduokite, įlipate į liftą, o ten – mygtukai visi skirtingų spalvų, dalis – ant sienų, dalis – ant lubų, dar kiti – ant žemės – deja, panašus neorganizuotumo jausmas apima ir lankantis kai kuriose lietuviškose interneto svetainėse, – sako D. Bagdžiūnas.
– Pokytis, kai darbą atlieka programa o ne žmogus, jau aktyviai vykstantis versle, viešajame sektoriuje dar neprasidėjo, tačiau anksčiau ar vėliau tai tikrai įvyks,“ – įsitikinęs jis.
Šiemet planuojama užbaigti net 20 Lietuvos e-infrastruktūros plėtros projektų
IRT kūrimo Lietuvoje politikos formavime jau dešimtmetį dalyvauja ir jos įgyvendinimą koordinuoja Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) prie Susisiekimo ministerijos. IVPK direktoriaus pavaduotoja Ieva Žilionienė sako, kad pastaraisiais metais Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis, kurias administruoja IVPK, yra finansuojama daugiau kaip 100 elektroninės valdžios paslaugų kūrimo projektų.
Per 2012 m. institucijos baigė įgyvendinti 20 projektų, 2013 m. turėtų būti užbaigta įgyvendinti dar 20 projektų, kurių metu į elektroninę erdvę perkeliamos įvairios viešojo sektoriaus paslaugos.
Iš viso 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos laikotarpiu į viešojo sektoriaus elektroninių paslaugų kūrimą bus investuota apie 700 mln. Lt ES ir bendrojo finansavimo lėšų.
„Šiandien aukščiausiu perkėlimo į internetą brandos lygiu Lietuvoje teikiamos tokios e. paslaugos, kaip gyventojų pajamų deklaravimas, laisvų darbo vietų paieška, vairuotojų pažymėjimų išdavimas, pranešimų policijai pateikimas, gyvenamosios vietos deklaravimas, socialinių įmokų už darbuotojus deklaravimas, pelno mokesčio deklaravimas, pridėtinės vertės mokesčio deklaravimas, naujos įmonės steigimas, muitinės deklaracijų teikimas, viešųjų pirkimų vykdymas.
ES skiriamos lėšos šiai sričiai leidžia visuomenei ir verslui pateikti daug patogesnes, lengviau ir greičiau pasiekiamas viešojo sektoriaus paslaugas.
O kad jomis visuomenė naudojasi vis aktyviau, patvirtina ir naujausi tyrimai – 2012 m. pabaigoje 39 proc. Lietuvos gyventojų lankėsi viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainėse ir naudojosi e. paslaugomis, o verslo įmonių tarpe viešojo sektoriaus e. paslaugomis naudojosi 98 proc.“, – teigė I. Žilionienė.
Elektroninė registracija Regitroje – jau metų pabaigoje
„Vienas įdomesnių – VĮ Regitra įgyvendinamas projektas „Autotransporto priemonių registravimo paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę (eKETRIS)“.
Jį užbaigus, gyventojams ir juridiniams asmenims nebereikės atvykti į VĮ „Regitra„ padalinį, išskyrus atvejus, kai bus atliekama transporto priemonės apžiūra ar keičiamas valstybinio numerio ženklas – dalį registravimo paslaugų bus galima atlikti elektroniniu būdu – užsisakyti paslaugas, už jas susimokėti.
Bus sutaupomas laikas, apdorojant dokumentus, o klientas paslaugas galės gauti nepriklausomai nuo jo buvimo vietos ar „Regitros“ padalinio darbo laiko. E. paslaugos leis gyventojams matyti savo valdomas transporto priemones ir galimas su jomis vykdyti operacijas, juridinių asmenų vadovams – nurodyti savo įgaliotus atstovus, pakeisti transporto priemonės valdytoją ir atlikti kitas operacijas“, – pasakoja I. Žilionienė.
Virtualus lietuviško dokumentinio kino archyvas
Kitas įdomus pavyzdys – Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA) įgyvendinamas projektas „Lietuvos dokumentinis kinas Internete (e-kinas)“.
„Šio projekto tikslas – sudaryti sąlygas LCVA sukaupto dokumentinio kino paveldo išsaugojimui ir sklaidai, sukuriant Lietuvos dokumentinio kino archyvą ir prieigą prie jo internete. Šiuo metu dalis saugomo kino fondo yra sunkiai prieinama visuomenei dėl fizinių laikmenų – kino juostų fizinės būklės.
Senųjų Lietuvos kino filmų fizinė būklė nuolat blogėja, todėl tampa sudėtinga juos demonstruoti. Kita vertus, tik nedaugelis turi laiko ir galimybių atvykti į archyvą ir pasinaudoti jame saugomais dokumentais – peržiūrėti juos ar gauti kopijas.
Projekto metu skaitmeninama ir internete nemokamai pateikiama 1000 lietuviškų dokumentinių filmų, sukurtų 1919-1959 metais. Jau sukurta interneto svetainė www.e-kinas.lt, ir kurios lankytojai gali peržiūrėti 1918–1961 metų dokumentinę medžiagą, filmus, atskleidžiančius Lietuvai svarbius įvykius, žmonių kasdienybės detales, o taip pat sudaryta galimybė užsisakyti skaitmenines kino filmų kopijas“, – sako IVPK direktoriaus pavaduotoja.
Darbdaviai privalomą informaciją apie darbuotojų saugos būklę galės teikti internetu
Darbdaviai privalo Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikti informaciją apie darbuotojų saugos būklę ir darbo vietų atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams.
Šiuo metu VDI įgyvendina projektą „VDI elektroninių paslaugų darbdaviams sistema (EPDS)“, kurio esmė – sukurti elektroninę viešąją paslaugą, įgalinančią juridinius asmenis teikti VDI privalomą informaciją elektroniniu būdu, o VDI – technologinėmis priemonėmis apdoroti informaciją.
Įgyvendinus projektą bus išvengta didelių kiekių popierinės informacijos, kurios suvedimui ir apdorojimui reikalingos VDI papildomos darbo vietos, finansiniai ištekliai, o visi juridiniai asmenys turės galimybę teikti privalomą informaciją internetu.
Įgyvendinami projektai – patys įvairiausi
IVPK administruojamo Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ lėšomis įgyvendinama dar daug įvairių viešojo sektoriaus institucijų projektų. Vienas pavyzdžių – šiemet pradėjusi veikti išankstinės registracijos sistema norintiems nustatyti darbingumo lygį.
Anksčiau žmonėms su negalia tekdavo vykti į darbingumo lygio nustatymo teritorinius centrus, registruotis, gaišti laiką eilėse, o kartais net ir užsiregistravus atvykti kitą dieną. Dabar užsiregistruoti galima iš anksto internetu, pasirinkti patogų laiką ir atvykus greitai sutvarkyti reikalus.
Kitas pavyzdys – sukūrus Elektroninių leidinių valdymo informacinę sistemą (ELVIS), Lietuvos aklųjų bibliotekoje pradėjo veikti nauja paslauga – virtuali aklųjų biblioteka kuri skirta regos negalią turintiems žmonėms.
Sistemoje ELVIS yra kaupiami ir administruojami visi bibliotekos fonduose esantys elektroniniai leidiniai, pritaikyti žmonėms su regėjimo negalia, kurių, preliminariais vertinimais, Lietuvoje gyvena apie 20 tūkst. Sistemoje šiuo metu sukaupta apie 7000 įvairiais formatais išsaugotų leidinių – skaitmeniniu formatu išleistų ir suskaitmenintų garsinių knygų, garsinių žurnalų, DAISY formato leidinių.
O projekto „Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtros“ dėka šalies kultūrinis paveldas ir muziejų vertybės yra keliamos į virtualią erdvę. Sukūrus skaitmeninę biblioteką, per elektroninę svetainę www.epaveldas.lt visuomenei tapo pasiekiami iki tol griežtai saugoti eksponatai.
Tai – tik keletas ES struktūrinės paramos lėšomis kuriamų elektroninių paslaugų. Pasak IVPK direktoriaus pavaduotojos I. Žilionienės, svarbu ne tik perkelti paslaugas į elektroninę erdvę, bet ir padaryti jas lengvai surandamas. Šių metų pabaigoje pradėjo veikti atnaujintas valdžios teikiamų elektroninių paslaugų portalas – Elektroniniai valdžios vartai, pasiekiami adresu www.epaslaugos.lt.
Portale, kurį administruoja IVPK, galima rasti informaciją apie Lietuvoje teikiamas viešąsias ir administracines paslaugas bei nuorodas į elektroninėmis priemonėmis teikiamas viešąsias ir administracines paslaugas.
 |
| Pavadinimas |
