Ši bendrovė su savo gaminiais, kaip sako R.Kupstys, yra tarsi tarpininkas tarp medicinos įrangos ir paciento – čia sukurtos ir pagamintos priemonės padeda žmonėms kvėpuoti.
Prietaisai yra skirti kvėpavimo takų priežiūrai – anestezijai, reanimacijai, deguonies ir aerozolio terapijai.
Ir, kaip tvirtina Visagino padalinio vadovas, stengiamasi kurti naujus produktus.
Antroji Lietuvoje
Šios bendrovės ištakos – 1982 metais Didžiojoje Britanijoje.
Jos įkūrėjas pastebėjo vienkartinių produktų, skirtų kvėpavimui, perspektyvas rinkoje.
Paprastų kvėpavimo kaukių gamybą pradėjo 6 darbuotojai.
Gamykla Visagine – jau antroji Lietuvoje.
Pirmoji jau daugiau nei 25 metus veikia Pabradėje, ten dirba daugiau nei 2 tūkst. darbuotojų.
Iš viso šiuo metu kartu su padaliniu Visagino gamykloje dirba apie 2,5 tūkst. žmonių. Tai yra didžioji dauguma pasaulinės grupės darbuotojų – iš viso jų tėra apie 3 tūkst., nors gamyklos dar veikia Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Kinijoje.
O kur dar atstovai visame pasaulyje, apie 20-yje šalių.
Anot R.Kupsčio, bendrovė gali pasigirti esanti viena pirmaujančių Europoje kvėpavimo palaikymo produktų gamintojų, tačiau ant laurų nemiega – konsultuojantis su gydytojais, kitais gydymo įstaigų atstovais renkama informacija apie poreikius.
„Tai pasaulio gydytojų patirtis. Mes Lietuvoje realizuojame mažiau nei 1 proc. savo produkcijos, mūsų produkcija – visame pasaulyje, visuose žemynuose turime savo atstovus. Mūsų klientai yra ligoninės, skubios medicinos pagalbos tarnybos, priežiūra namuose.
Tai pasaulio gydytojų patirtis. Mes Lietuvoje realizuojame mažiau nei 1 proc. savo produkcijos, mūsų produkcija – visame pasaulyje.
Iš esmės viską gaminame nuo idėjos – susirenkame jas iš gydytojų ir kuriame viziją, kaip produktas turi atrodyti, parenkame medžiagas, dėliojame reikalavimus atitinkančius dalykus. Patys kuriame prototipinius gaminius, kai viskas pasitvirtina, tada leidžiame į gamybą. Po gamybos stebime grįžtamąjį ryšį dėl visų šitų produktų kokybės, ar pasiteisino, gal nepasiteisino, žiūrime, ką tobulinti“, – pasakojo R.Kupstys.
3 tūkst. skirtingų priemonių
Lietuvoje pagaminama apie 70 proc. visų šios įmonių grupės gaminių, tačiau, kaip pripažįsta Visagino padalinio vadovas, tiek daug darbuotojų čia reikia dėl to, kad produktų asortimentas didžiulis – gaminama daugiau nei 3 tūkst. skirtingų gaminių.
Dalis jų gaminami automatizuotai, žmogaus rankų iš esmės nereikia.
Tačiau kitų produktų visi komponentai gaminami Lietuvoje ir juos tenka surinkti rankiniu būdu.
„Kadangi tokių produktų yra apie pusantro tūkstančio skirtingų variacijų, automatizuoti kiekvieno produkto surinkimą yra per sudėtinga, reikia tam tikro kiekio gaminių, kad gamybą apsimokėtų automatizuoti. Tai tos operacijos reikalauja gana nemažai žmogiškų resursų“, – apie darbuotojų poreikį aiškino R.Kupstys.
Visaginas nurungė užsienį ir Alytų
Kodėl plėtrai pasirinktas, atrodytų, atokiai esantis Visaginas?
R.Kupstys sako, kad priežasčių buvusi ne viena.
Pabradėje plėtrai jau nebelikę vietos, todėl buvo dairomasi ir į kitas šalis – Rumuniją, Bulgariją, Baltarusiją.
Kalbėta apie Alytų, tačiau vis atsirasdavo kažkokių trikdžių kurtis ten, tad galų gale pasirinktas būtent Visaginas.
„Visaginui dėl to gerai, kad tos kliūtys atsirasdavo, – šypteli pats jau 12 metų čia gyvenantis ir, kaip sako, niekada to nesigailėjęs, padalinio vadovas. – Visagine šiuo metu „ant žemės“ yra 14 tūkst. kv. m, kadangi pirmas blokas yra iš dviejų aukštų, tai bendras plotas siekia 16 tūkst. kv. m. Čia yra pirmas etapas, pagal perspektyvas ir galimybes šitame sklype bus dvigubai didesnis pastatas, daugiau nei 40 tūkst. kv. m.“
Pati gamykla buvo pastatyta maždaug per metus, šiemet kovą čia prasidėjo gamyba sklype, kuriame kažkada stovėjo karinis miestelis – pastaraisiais metais beveik sugriuvęs. Vedžiodamas po patalpas R.Kupstys rodo karkasinį pastatą, kuris suskirstytas į 2 tūkst. kv. m blokus.
„Tai mūsų išdirbtas priimtiniausias pastato tipas – suskirstytas tokiais blokais, nes turime palaikyti švarą, atskirti srautus, kad rizikos būtų valdomos“, – pasakojo R.Kupstys.
Toks atskyrimas svarbus ne dėl pandemijos, tai būtina ir dėl to, jog gaminama medicininė įranga.
Visagine šiuo metu „ant žemės“ yra 14 tūkst. kv. m. Čia pirmas etapas, šitame sklype bus dvigubai didesnis pastatas, daugiau nei 40 tūkst. kv. m.
Pastate yra septyni blokai. Pirmasis skirtas administracijai, jame kol kas tuštoka.
Nusistebėjus, kam reikia tiek patalpų, kai darbuotojų mažai, R.Kupstys sako, kad statant galvota apie visą gamyklą, kuri čia iškils ateityje.
„Tikrai nebūtų reikalo tokio dydžio gamyklai statyti ir skirti 2 tūkst. kv. m administracijai, persirengimo patalpoms, poilsio zonoms ir t. t. Taip pat ir du blokai skirti sandėliavimui – tai irgi numatyta ateičiai.
Kuo „Intersurgical“ man asmeniškai patinka, kad darydama veiksmą galvoja dar tris veiksmus į priekį, ką turėsime paskui, kad nereikėtų vėliau planuoti iš naujo“, – teigė padalinio vadovas.
Dirbs tūkstantis darbuotojų
Kai visa gamykla stovės, joje dirbs apie tūkstantis žmonių.
Iš nemažos jų dalies kokių nors ypatingų kompetencijų nereikalaujama, tačiau specialistų irgi reikia ir reikės dar daugiau, kai daugiau procesų bus automatizuoti.
Tad įtakos sprendimui, kur statyti gamyklos padalinį, turėjo ir bendradarbiavimas su Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centru.
Anot R.Kupsčio, miestui pasisekė turėti tokią mokymo įstaigą, o bendradarbiavimas su jų verslu nuo pat pradžių buvęs sėkmingas.
Jeigu matome potencialą, mes tokį darbuotoją traukiame. Jeigu atsiranda vieta, pirmiausia ieškome iš savų resursų, ką galima išmokyti.
„Su profesinio rengimo centru labai glaudžiai bendradarbiaujame nuo 2016 metų. Pirmieji darbuotojai centro mokymo programą baigė 2018 metais, iš viso baigusiųjų Visagine turime apie 121, jie dirba daugiausia Pabradėje.
Centro atstovai klausia, ko reikia klientams – įmonėms, kokių specialybių, ką ruošti. Dabar yra sukurta programa – plastiko liejimo derintojai, liejimo operatoriai. To dalyko mokysime žmones kartu. Kitos įmonės neretai kviečia ateiti jau paruoštus specialistus, iš kurių galėtų atsirinkti geriausius.
Mes nebijome išmokyti žmones. Jeigu matome potencialą, mes tokį darbuotoją traukiame. Jeigu atsiranda vieta, pirmiausia ieškome iš savų resursų, ką galima išmokyti. Tikrai nebijome siųsti mokytis, auginti tuos žmones. Smagu, kad turime ir kur mokyti“, – kalbėjo R.Kupstys.
Pirmieji Lietuvoje
Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius dr. Vytautas Petkūnas sako, kad „Intersurgical“ buvo pirmoji įmonė Lietuvoje, kurios iniciatyva buvo įdiegtas pameistrystės mokymosi modelis.
„Dar tik buvo svarstomas toks dalykas, kai Sigitas Žvirblis („Intersurgical“ generalinis direktorius – red. past.) per „Investuok Lietuvoje“ mus įtraukė į tą dalyką, pasirašėme sutartį dėl bendradarbiavimo. 70 proc. mokymosi vyksta darbo vietoje vadovaujant patyrusiam meistrui, 20 proc. – mokymo įstaigoje.
Mūsų užduotis yra išmokyti pirminių darbo įgūdžių, o darbo vietoje reikia tobulinti, gilinti juos.
Visa teorinė medžiaga yra sukelta į labai gerą, nors itin brangiai kainavusią virtualią mokymosi aplinką. Mes galime matyti, kiek kartų mokinys ten lankėsi, ką žiūrėjo, kokius testus atliko ir t. t. Mūsų užduotis yra išmokyti pirminių darbo įgūdžių, o darbo vietoje reikia tobulinti, gilinti juos“, – apie mokymą centre pasakojo jo direktorius.
Jis įsitikinęs: ši verslo iniciatyva aplenkė laiką, kadangi tik po kelerių metų apie tai pradėjo mąstyti ir kalbėti įvairios ministerijos, švietimo ekspertai. Tačiau esą joks dviratis išrastas nebuvo – tokį modelį taiko vokiečiai. Dabar ir Lietuvoje tuo naudojasi daug verslo bendrovių, nemaža jų dalis bendradarbiauja būtent su Visagino profesinio rengimo centru.
„Šis mokymo būdas yra aukštesnės kokybės, kelia pasitikėjimą tarp įmonės ir mokymo įstaigos, be to, jis orientuotas į patį besimokantį. Nuo pat pirmos dienos jis socializuojasi toje įmonėje, nereikia kažkur baigus mokslus atsinešti diplomą ir įrodinėti, ką gali“, – įsitikinęs V.Petkūnas.
Jis tai vadina gera sėkmės istorija, nors lengva ir nebuvo – esą iki jų niekas tokios mokymo formos Lietuvoje netaikė.
Per pandemiją – didžiulis poreikis
Pandemijos metai šios įmonės gamykloms pateikė savų iššūkių – labai išaugo kvėpavimo sistemos priemonių, skirtų reanimacijai, intensyviai terapijai, poreikis.
Tai nulėmė COVID-19 skyriuose gydomų pacientų gausa.
„Tą netikėtą poreikį patenkinti buvo iššūkis. Darėme atskiras akcijas, administracijos darbuotojai ėjo padėti tų produktų gamyboje, pasilikdavo po darbo, kad tik aprūpintume, kiek įmanoma, ligonines.
Neturėjome tikslo daugiau užsidirbti, o stengėmės kiek įmanoma padėti suvaldyti pandemiją.
Mes, skirtingai nuo kai kurių kitų gamintojų, savo gaminių kainos pernai nekėlėme, žiūrėjome iš tos pusės, kad mes padedame – kiek įmanoma, ką galime, tą darome, kad pagelbėtume tiems pacientams, žmonėms, gulintiems ligoninėse. Neturėjome tikslo daugiau užsidirbti, o stengėmės kiek įmanoma padėti suvaldyti pandemiją“, – kalbėjo R.Kupstys.
Kadangi įmonėje dirba daug žmonių, koronaviruso protrūkių buvo, atvejų pasitaiko ir dabar, tačiau, anot vadovų, jau išmokta kuo skubiau atsekti kontaktus, izoliuoti žmones, nelaukiant Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nurodymų.
Iki metų pabaigos Visagino padalinyje jau turėtų dirbti apie 300 darbuotojų – tokie yra planai, tačiau, pasak vadovo, tai priklausys, kaip seksis įsivažiuoti į darbus, nors startas buvęs sėkmingas.
Paklaustas, ar pavyks rasti tą tūkstantį, numatomą ateityje, darbuotojų Visagine ir aplink jį, R.Kupstys atsako teigiamai.
„Mūsų procesai nėra sudėtingi – fiziškai taip pat. Gal tai mūsų pranašumas lyginant ir su kitomis įmonėmis – pas mus yra žmonių, kurie kitur negali dirbti dėl tam tikrų sveikatos problemų.
Tiek Pabradėje, tiek čia dirba ir gali dirbti žmonės, kurie jau pensinio ar priešpensinio amžiaus, jie puikiai atlieka savo darbą. Dėl to, aš manau, mes tikrai galėsime rasti tiek darbuotojų, kiek reikia“, – užtikrina R.Kupstys.
