Į redakciją paskambinęs skaitytojas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) teigė pirmadienį gerokai nustebęs, kai iš smalsumo pabandė užsiregistruoti nuo šiandien startavusioje sistemoje gpasas.lt.
Vyras teigia praėjusią savaitę pajutęs į gripą panašius simptomus, gegužės 21 d. atlikęs PGR testą, o teigiamą atsakymą gavo jau 22 d. Šiuo metu jis teigė besijaučiantis neblogai, nors silpnesni simptomai dar likę.
Vyriškio sveikatos išraše užfiksuota, kad COVID-19 jis galėjo susirgti gegužės 20 d. Prieš tai, gegužės 7 d., jo žmonai buvo užfiksuotas susirgimas COVID-19, tačiau jo paties testas tuo metu buvo neigiamas. Vyrui nuo gegužės 11 iki 20 d. nurodyta laikytis saviizoliacijos, visgi paskutinę dieną COVID-19 užsikrėtė ir jis.
„Esu gavęs vieną „AstraZeneca“ skiepą. Mano žmona irgi turi vieną skiepą, jį gavo panašiu metu. Šiandien ji pabandė gauti galimybių pasą, viskas pavyko. Pasakiau, pabandysiu ir aš, įdomu, ką rodys, juk naujiena. Gavau lygiai tą pat – žalią pasą, jog aš galiu eiti visur, kur noriu, bendrauti su kuo noriu“, – 15min sakė skaitytojas.
Jis pabrėžė to net nesirengiantis daryti, tačiau norėdamas išsiaiškinti, kas galėjo turėti įtakos tokiems rezultatams, kreipėsi e.sveikata.lt tinklalapyje nurodytais kontaktais, tuomet buvo nukreiptas į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją.
„Paskambinęs iš pradžių paklausiau, ar po pirmo skiepo galima gauti, galimybių pasą, man paaiškino, kad tik po keturių savaičių. Tuomet paklausiau, ar gali pasą gauti COVID-19 persirgęs žmogus, man atsakė, kad taip, bet tai patvirtinti turi šeimos gydytojas. Paskui paklausiau, ar sergantis žmogus gali gauti tokį pasą – iš manęs pradėjo juoktis ir klausti, kaip sergantis žmogus gali gauti šitą pasą. Sakau – aš jį gavau“, – teigė vyriškis.
Skaitytojas ministerijai nusiuntė el. laišką su vaizdiniais įrodymais, kad jo liga užfiksuota, tačiau tai nesutrukdė jam gauti galimybių paso. Kol kas iš ministerijos atsakymo jis nesulaukė. Tuomet nusprendė kreiptis į žiniasklaidą.
„Galbūt yra daugiau žmonių, kurie serga, tačiau kuriems yra dzin. Jie gali gauti tuos pasus ir vaikščioti kur nori“, – aiškino susirūpinęs vyras.
Registrų centras: galimybių pasas nėra viršesnis už teisės aktus
15min dėl šio atvejo kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, tačiau jos atstovai žurnalistą nukreipė į Registrų centrą.
Šios institucijos atstovas spaudai Mindaugas Samkus 15min atsiųstame atsakyme teigė, kad neturėdamas pakankamai asmens duomenų, centras konkretaus atvejo komentuoti negali.
Kalbėdamas apie registracijos tvarką, jis patikslino, kad ligos pradžia fiksuojama teigiamu laboratoriniu tyrimu, kurio rezultatus į e.sveikatos sistemą įveda tyrimus atliekančios laboratorijos. 180 dienų laikotarpis, kuriuo persirgimo atveju galioja galimybių pasas, skaičiuojamas būtent nuo ligos pradžios. „Tačiau galimybių pasas aktyvuojasi ir asmeniui leidžiamos kontaktinės veiklos – galimybių pasas tampa žalias – tik pasibaigus priverstinės izoliacijos laikotarpiui. Šeimos gydytojai į e.sveikatos sistemą būtent ir turi įvesti diagnozę, kad asmuo jau persirgo COVID-19 liga, kitaip tariant, užfiksuoti ligos pabaigą“, – sakė M.Samkus.
Jis taip pat pabrėžė, kad galimybių pasas paremtas e.sveikatos sistemoje esančiais duomenimis, kurie sistemai perduodami tam tikru reguliarumu, bet ne realiu laiku. Pavyzdžiui, testų rezultatai į galimybių pasą iš e.sveikatos perduodami kas valandą, sistemoje fiksuoti susirgimo atvejai – kas parą.
„Galiausiai, nereiktų pamiršti, kad galimybių pasas yra tik technologinis sprendimas, pagalbinė priemonė kovoje su pandemija, tačiau jis nėra viršesnis prieš šalyje galiojančius teisės aktus ar karantino ribojimus. Kitaip tariant, jeigu asmeniui buvo nustatyta COVID-19 ligos diagnozė, jam galioja įprastinės karantino ir saviizoliacijos sąlygos, kurių jis turi laikytis“, – pažymėjo M.Samkus.
Jis taip pat teigė, kad pirmąją galimybių paso veikimo dieną didesnių nusiskundimų neteko sulaukti.
„Dažniausiai pasitaikę klausimai susiję su tuo, kad asmenys negali gauti savo galimybių paso, nors atitinka nustatytus kriterijus. Panagrinėjus šiuos atvejus dažniausiai tai būna susiję su tuo, kad dar būna nepraėjęs būtinas terminas po paskutinės vakcinos, taip pat e.sveikatos sistemoje ne visuomet užfiksuotas persirgimas COVID-19 liga arba duomenys apie persirgimą ar vakcinaciją įvesti klaidingai“, – sakė Registrų centro atstovas.
M.Samkus priminė, kad asmenys, susidūrę su nesklandumais, gali susisiekti su Registrų centro konsultantais telefonu +370 5 236 4577 arba parašyti adresu e.sveikata@registrucentras.lt.
Po PGR testo turi būti praėję ne daugiau nei 180 dienų
Kaip skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija, galimybių pasą gali gauti nuo COVID-19 pasiskiepijusieji, šia liga persirgusieji arba gavusieji neigiamą tyrimo rezultatą.
Galimybių pasą galima turėti tik tais atvejais, kai duomenys apie vakcinavimą, persirgimą ar testo rezultatą yra e.sveikatos sistemoje, t. y. juos suvedė Lietuvos sveikatos priežiūros specialistai. Asmenims iki 16 metų, norintiems naudotis švelnesnėmis karantino sąlygomis, pakaks pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Vakcinoms „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech“ ir „Pfizer“) ir „Moderna“ (gamintojas „Moderna“) būtinos 2 vakcinų dozės. Pasiskiepijus šiomis vakcinomis galimybių pasą galima bus gauti praėjus 1 savaitei po antrosios vakcinos dozės suleidimo. „Janssen“ (gamintojas „Janssen Pharmaceutica NV“) ir „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“) vakciną gavusiems asmenims galimybių pasą bus galima gauti praėjus 4 savaitėms po vakcinos suleidimo. Svarbu: „Vaxzevria“ vakcina pasiskiepijusiems dar būtinas antrasis skiepas, kurį reikės gauti ne ilgiau kaip per 12 savaičių po pirmosios dozės suleidimo.
Persirgusiems COVID-19 žmonėms koronaviruso diagnozė turės būti patvirtinta remiantis teigiamu PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu. Tam, kad būtų galima naudotis galimybių pasu, nuo šio teigiamo tyrimo rezultato turi būti praėję ne daugiau kaip 180 dienų, o saviizoliacijos terminas turi būti pasibaigęs. Jeigu žmogus persirgo COVID-19, tačiau nesikreipė į šeimos gydytoją, e.sveikatos sistemoje esančioje jo ligos istorijoje persirgimo faktas nebus užfiksuotas. Tokiu atveju asmuo turėtų susisiekti su savo šeimos gydytoju, kad šis duomenis apie persirgimą įvestų į e.sveikatos sistemą.
