Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Pirminė lauko virtuvės įrankių kariuomenei tiekėja – „Sangaida“, jos vadovė nori prokuratūros tyrimo

Vadinamuosius „auksinius šaukštus“ Lietuvos kariuomenei pardavusi bendrovė „Nota Bene“ dalį lauko virtuvės įrankių, kuriuos tiekė itin aukšta kaina, pirko iš Vilniuje įsikūrusios bendrovės „Sangaida“.
Įrankių kainų palyginimas
Įrankių kainų palyginimas / Viešųjų pirkimų tarnybos iliustr.

Tai BNS patvirtino virtuvės įrankiais ir įranga didmenine ir mažmenine prekyba besiverčiančios „Sangaidos“ viena savininkių ir vadovė Aleksandra Miller.

„Manau, kad taip. Taip“, – BNS antradienį sakė A.Miller, paklausta, ar jos bendrovė patiekė bendrovei „Nota Bene“ prekes, kurias ši už itin didelę kainą pardavė Lietuvos kariuomenei.

„Sangaidos“ vadovė pabrėžia, kad bendrovei „Nota Bene“ jos užsakytas prekes pateikė įprasta rinkos kaina, t.y. 7-8 kartus mažesne kaina, nei „Nota Bene“ perpardavė Lietuvos kariuomenei.

„Mūsų pardavimo kainas, aišku, mes formuojame, bet patikėkite, jos atitiko rinkos kainas. Mes nelendame į viešąjį pirkimą ir ten nedalyvavome“, – sakė A.Miller.

„Sangaida“ neturi jokių sąsajų su Vokietijos bendrove „Karcher-Futuretech“ ir jai neatstovauja.

Ji taip pat patikino, kad „Sangaida“ neturi jokių sąsajų su Vokietijos bendrove „Karcher-Futuretech“ ir jai neatstovauja.

„Ne, šitos įmonės („Karcher“ – BNS) išvis nežinau ir tokio brando nepažįstu. Čia ne mūsų. Manau, kad mes buvome ne vieninteliai tiekėjai, bet čia jau ne mūsų problema“, – kalbėjo bendrovės vadovė.

Bendrovė „Sangaida“ įsikūrusi Vilniuje, Panerių gatvėje. Parduotuvės ir sandėlio darbuotojos trečiadienį BNS žurnalistei parodė kai kurias prekes, kurios buvo tiektos ir kariuomenės viešąjį pirkimą laimėjusiai „Nota Bene“. Pavyzdžiui, „Sangaidos“ parduotuvėje Panerių gatvėje ispanų gamintojo „Arcos“ stambių peilių kaina svyruoja apie 60-70 eurų, tuo metu „Nota Bene“ šioje parduotuvėje įsigytą „Arcos“ peilį Lietuvos kariuomenei pardavė už 250 eurų.

„Sangaidos“ vadovė: labai norėčiau, kad tuo užsiimtų prokuratūra

„Sangaidos“ vadovė sakė neturinti paaiškinimų, kodėl iš jos pirkta produkcija kariuomenei galėjo būti parduota už 7-8 kartus didesnę kainą.

„Kaip supratau, kaina toli gražu ne tokia, kokia mes pardavėm, nes tokiom kainom, patikėkite, niekas iš mūsų nepirktų“, – BNS sakė A.Miller. Anot jos, bendrovė „Nota Bene“ nėra nuolatinė „Sangaidos“ partnerė, šis lauko virtuvės įrankių pirkimas buvęs vienkartinis.

Bendrovės vadovė BNS teigė pati, kaip pilietė, mokanti mokesčius ir norinti, kad šį pirkimą ištirtų prokuratūra.

„Aš labai norėčiau, kad prokuratūra tuo klausimu užsiimtų, nes, mano supratimu, kažkaip kitaip viešųjų pirkimų procesas turi vykti. Tikiuosi, kad dabar jau institucijos išsiaiškins, kaip įvyko tas konkursas“, – kalbėjo A.Miller.

Paklausta, ar teisėsauga nesikreipė į bendrovę prieš metus tirdama minėtą Lietuvos kariuomenės viešąjį pirkimą, „Sangaidos“ vadovė teigė iki šiol tyrėjų paklausimų nesulaukusi.

„Nota Bene“ vadovas tiekėją nutylėjo

Viešųjų pirkimų tarnyba rugpjūčio pabaigoje paskelbė, kad įvairius virtuvės įrankius iš „Nota Bene“ kariuomenė pirko aštuonis kartus brangiau nei rinkoje.

Tarnybos duomenimis, 2014 metais kariuomenės Materialinių resursų departamentas pjaustymo lentelę įsigijo už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainavo 28 eurus, duonriekį peilį – už 142 eurus, jo kaina parduotuvėje – 13 eurų. Kepsniams naudojama šakutė pirkta už 184 eurus, kiaurasamtis – už 70 eurų, galąstuvas – už 103 eurus, peilis mėsai kapoti – už 250 eurų. Sietelis įsigytas už 161 eurą, skirtingų dydžių samteliai – už 243 eurus ir 258 eurus.

2015 metų kovą Vilniaus apylinkės prokuratūra su Karo policija buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, įtariant, kad „Nota bene“ klijavo „Karcher-Futuretech“ lipdukus ant produkcijos, kurios ši bendrovė negamino.

„Nota Bene“ direktorius patvirtino, kad bendrovės darbuotojai iš tikrųjų taip elgėsi, nes kitu atveju nebūtų spėję laiku įgyvendinti sutarties su Lietuvos kariuomene dėl to, kad kai kurių prekių pristatymo laikas iš „Karcher-Futuretech“ yra ilgesnis, nei reikalauja sutartis.

„Ženklinant prekes nebuvo siekiama nuslėpti, kas yra tikrasis prekių gamintojas. Buvo palikta visa gamintojų informacija, kas yra iš tikrųjų gamintojas tų įrankių, ir buvo užklijuoti prekės kodai, kuriuos būtų galima lengviau identifikuoti pagal vykdomą sutartį“, – spaudos konferencijoje sakė Andrius Jazgevičius.

Jis teigė, kad įmonės darbuotojai „Karcher-Futuretech“ lipdukus klijavo ant kitos Lietuvos įmonės patiektų lauko virtuvės dalių, tačiau kelis kartus paprašytas įvardyti tiekėją „Nota Bene“ direktorius atsisakė tai padaryti, grįsdamas įvairiais motyvais – iš pradžių sakė, kad nežino, koks Lietuvos tiekėjas „Notai Bene“ patiekė lauko virtuvės įrankius. Dar kartą paklaustas minėjo negalįs atskleisti šios bendrovės, nes tai šiuo metu yra ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Andrius Jazgevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Andrius Jazgevičius

Pastebėjus, jog didžioji dalis spaudos konferencijoje antradienį aptartos informacijos šiuo metu gali būti ikiteisminio tyrimo medžiaga, A.Jazgevičius galiausiai nieko neatsakė į klausimą apie Lietuvos tiekėją, patiekusį lauko virtuvės įrangą, kurią „Nota Bene“ žymėjo „Karcher-Futuretech“ prekės ženklu.

„Nota Bene“ advokatas teigė, kad „Karcher-Futuretech“ logotipą klijuoti ant kitos įmonės tiektos produkcijos buvo galima „informaciniais tikslais“.

Tiekėjų galėjo būti ir daugiau

„Nota Bene“ vadovas A.Jazgevičius antradienį BNS paklaustas, kodėl taip pasikeitė iš „Sangaidos“ pirktų kai kurių virtuvės įrankių kainos, dėstė tuos pačius argumentus – prekių kainos buvo pateiktos pagal „Karcher Futuretech“ kainininką.

Jis taip pat pripažino, kad „Nota Bene“ prekes, kurias vėliau perpardavė Lietuvos kariuomenei, galėjo gauti ne iš vieno, o iš kelių Lietuvos tiekėjų. Tačiau jų neįvardijo.

„Galėjo būti ir keli tiekėjai, dabar man sudėtinga pasakyti būtų“, – sakė A.Jazgevičius.

Jis taip pat tikino, jog laimėjus viešąjį pirkimą perparduoti iš kitų Lietuvos tiekėjų perkamą produkciją nėra įprasta „Nota Bene“ praktika ir šis atvejis yra išskirtinis.

Vilniaus apylinkės prokuratūra kartu su Karo policija pernai pradėjo tyrimą dėl minėto viešojo pirkimo, įtariant galimą sukčiavimą. Tačiau šį tyrimą prokuratūra nutraukė šią vasarą, nes teigė neradusi nusikaltimo sudėties. Viešai pasirodžius informacijai apie brangiai pirktas „auksines šakutes“ buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba.

„Nota Bene“ vadovo aiškinimai prieštaringi

A.Jazgevičius prieš kelias savaites BNS yra teigęs, kad lauko virtuvės įrankių kainos Lietuvos kariuomenei buvo pateiktos bendrovei „Nota Bene“ gavus tokį Vokietijos bendrovės „Karcher-Futuretech GmbH“ pasiūlymą.

„Pasiūlymas buvo duotas iš gamintojo „Karcher-Futuretech GmbH“ pagal kainoraštį“, – BNS rugpjūčio pabaigoje sakė A.Jazgevičius. Jis, be to, aiškino, kad prekės sužymėtos pačios „Karcher-Futuretech GmbH“: „Mes gauname prekes, kurios sužymėtos ten“.

„Karcher-Futuretech GmbH“ portalams 15mn.lt ir delfi.lt šią informaciją paneigė. Vokietijos bendrovė nurodė, jog prekių kaina yra ne „Karcher-Futuretech GmbH“, o tiekėjo atsakomybė, „Nota bene“ nebuvo gavusi leidimo naudoti „Karcher-Futuretech GmbH“ prekės ženklo ant kitų gamintojų produkcijos.

Po šių Vokietijos bendrovės viešų paneigimų, „Nota Bene“ vadovas antradienį situaciją aiškino kitaip. Pasak jo, virtuvės įrangos kaina buvo išpūsta, įvertinus galimą jų pabrangimą ateityje. A.Jazgevičius pripažino, kad „Nota Bene“ neturėjo teisės naudoti „Karcher-Futuretech GmbH“ prekės ženklo kitai produkcijai žymėti.

„Ne, mes nebuvome gavę teisės žymėti jų vardu“, – antradienį aiškino A.Jazgevičius.

„Sutartis buvo pasirašyta 2014 metais ir prekių kainos turėjo galioti ketverius metus. Kadangi gamintojas lauko virtuvių nefiksuoja kainų keturiems metams, mes, kaip tiekėjas, turėjom prisiimti šitą riziką ir naudodami gamintojo kainas, kurias mes gavome 2014 metais, įvertinome galimo pabrangimo riziką“, – kalbėjo A.Jazgevičius.

Jis teigė, jog būtų labai apmaudu ir gaila, jeigu „Nota Bene“ patektų į kariuomenės „juoduosius sąrašus“ ir negalėtų dalyvauti šios institucijos viešuosiuose pirkimuose. Anot bendrovės advokato Mariaus Rindino, bendrovė nėra padariusi jokių pažeidimų dalyvaudama viešuosiuose pirkimuose, todėl jai negali būti užkirstas kelias dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Išaiškėjus „auksinių šakučių“ istorijai prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino atsistatydinti krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką, nes, jos teigimu, būtent jis atsakingas už krašto apsaugos sistemos pirkimus ir sistemines problemas juos vykdant. Savo ruožtu ministras atsistatydinti atsisako.

Ministras teigia, kad būtent jo pavedimu krašto apsaugos sistema išsiaiškino pažeidimus ir perdavė visus duomenis teisėsaugai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos