„Juridinių asmenų kiekvienais metais teikiamos finansinės ataskaitos prisideda prie verslo ir organizacijų skaidrumo, didina visuomenės pasitikėjimą verslo aplinka, sustiprina įmonių atskaitingumą prieš visuomenę, klientus, partnerius, galų gale prieš savo akcininkus ir įmonės darbuotojus, – sako Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento vadovė Jolanta Kazlauskienė. – Matome, kad šiemet, nelaukiant ataskaitų pateikimo termino, kuris daugumai juridinių asmenų yra gegužės 31 diena, finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikęs didesnis kiekis įmonių ir organizacijų. Tai iš dalies gali būti susiję ir su valstybės teikiamos paramos programomis, kurių vienas iš reikalavimų yra būti pateikus finansinę ataskaitą“.
Registrų centro skaičiavimais, prievolę pateikti finansines ataskaitas už 2020 metus turi 196 tūkst. juridinių asmenų. Iki šiol Registrų centras yra sulaukęs 10,5 tūkst. finansinių ataskaitų. Palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, tai yra 11 proc. daugiau.
J.Kazlauskienė primena, kad pasibaigus juridinio asmens finansiniams metams finansinės atskaitomybės dokumentai turi būti pateikti per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento.
Pildyti ir teikti finansines ataskaitas juridinio asmens vadovas ar įgaliotas asmuo gali prisijungęs prie Registrų centro elektroninės paslaugų sistemos. Daugiau informacijos apie finansinių ataskaitų elektroninių rinkinių pildymą ir teikimą galima rasti Registrų centro interneto svetainėje adresu www.registrucentras.lt/FA.
Karantinas – ne kliūtis pateikti finansinę ataskaitą
Šiais metais, kaip ir praėjusiais, finansinių ataskaitų teikimo procesą šiek tiek koreguoja galiojantis karantinas, ribojantis galimybę fiziškai suorganizuoti visuotinius dalyvių susirinkimus, kuriuose be kitų klausimų tvirtinami ir praėjusių metų finansinės atskaitomybės dokumentai.
Vis dėlto tai nėra kliūtis, kadangi dalyvių susirinkimai nebūtinai privalo būti organizuojami juridinio asmens dalyviams dalyvaujant fiziškai. Teisingumo ministerija primena, kad, nepaisant karantino, juridiniai asmenys turi galimybę organizuoti juridinių asmenų dalyvių susirinkimus nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu nuotolinis susirinkimų organizavimas neprieštarautų juridinio asmens steigimo dokumentams.
Atskiras juridinių asmenų teisines formas reguliuojančiuose įstatymuose kaip vienintelė galima dalyvavimo visuotiniame dalyvių susirinkime forma nenustatytas reikalavimas būti fiziškai vienoje patalpoje su kitais susirinkimo nariais. Dalyvavimas vykstant į susirinkimo vietą ir jungimasis prie kitų dalyvių virtualioje erdvėje elektroninio ryšio priemonėmis laikytini skirtingomis dalyvavimo formomis, ir abiem būdais dalyvaujant yra įmanomas dalyvio teisių – dalyvauti susirinkime ir sprendimų priėmime, balsuoti – įgyvendinimas.
Organizuojant dalyvių susirinkimą elektroninių ryšių priemonėmis, turėtų būti sudaryta galimybė identifikuoti dalyvaujančius asmenis, realiu laiku dalyvauti diskusijose ir balsuojant priimti sprendimus.
Be to, tais atvejais, kai asmenims dėl tam tikrų aplinkybių neįmanoma asmeniškai dalyvauti nuotoliniu būdu organizuojamame visuotiniame susirinkime ir tinkamai įgyvendinti savo dalyvio teisių, galima pasinaudoti galimybe sudaryti sutartis dėl bendro balsavimo dalyvių susirinkime arba balsavimo teisės perleidimo.
