Lietuvoje, ypač mažesniuose miestuose, naujas gamyklas statančius investuotojus tiek vietiniai gyventojai, tiek savivaldybės atstovai paprastai pasitinka ištiesę raudonus kilimus – jų atėjimas reiškia naujas darbo vietas, daugiau pajamų savivaldybei, o kartais – ir svarbų vietinės bendruomenės rėmėją.
Tačiau Alytuje planuojama mineralinės uolienos perdirbimo gamykla „MS LT01“, planuojanti įdarbinti 70 žmonių, miesto vadovams ir daliai gyventojų sukėlė visiškai priešingus jausmus.
Po kaulelį narstyti naujas gamyklas alytiškius verčia ir karti patirtis. Lygiai prieš metus išgyvenę vieną didžiausių ekologinių katastrofų šalyje, kai užsiliepsnojus buvusiame Alytaus tekstilės fabrike įsikūrusiai padangų perdirbimo įmonei „Ekologistika“ miesto gyvenimas buvo paralyžiuotas, alytiškiai nebenorėtų antrą kartą išgyventi tokio košmaro.
Tąkart ugniagesiai su liepsnomis kovojo ilgiau nei savaitę, mieste buvo uždaryti darželiai ir mokyklos, nedirbo šalia įsikūrusios įmonės, o rajono ūkininkai dėl taršos buvo priversti skersti gyvulius. Iš viso Lietuvai šis gaisras atnešė 6 mln. eurų žalą.
Praėjus lygiai metams nuo miestą supurčiusios nelaimės buvusiame Alytaus tekstilės fabrike ir kaimynystėje įsikūrę verslai tikina matantys jau naują tiksinčią bombą – tekstilės gamyklos verpimo fabriko patalpose planuojamą mineralinės uolienos perdirbimo gamyklą „MS LT01“.
„MS LT01“ – nauja chemijos pramonės įmonė, kuri planuoja iš kitų Europos šalių atsivežti natūralią mineralinę uolieną (serpentinitą), o ją perdirbant su sieros rūgštimi gaminti magnio sulfatą ir šalutinius produktus, tokius kaip smėlį, metalurginius miltelius.
Būsimos cheminės pramonės gamyklos vadovas Andrius Stasiukynas tikina, kad ši technologija žinoma daugiau kaip 30 metų, tačiau lietuviška įmonė sukūrė unikalią beatliekinės gamybos technologinę liniją. Tad gamykla esą bus visiškai saugi ir netarši.
Visgi jų argumentai neįtikina nei verslininkų, visai nesidžiaugiančių naująja kaimyne, nei savivaldos vadovų, nei visuomenės sveikatos specialistų.
Visos šios pusės teigia, kad „MS LT01“ poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita jiems sukėlė daugybę klausimų dėl gamyklos saugumo, į kuriuos atsakymų iš įmonės atstovų taip ir neišgirdo.
Galutinį sprendimą dėl gamyklos likimo priims Aplinkos apsaugos agentūra (AAA), kuri iki šiol dar nesulaukė „MS LT01“ prašymo įvertinti PAV ataskaitos.
Tiesa, AAA turėtų atsižvelgti ir į ataskaitą vertinusių kitų institucijų nuomonę. O Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamentas antradienį pareiškė, kad tokios gamyklos statybai mieste nepritaria.
Baiminasi, kad tragedija pasikartos
Danų investuotojas Esbenas Lundas Jakobsenas vienas pirmųjų prabilo apie galimą gamyklos „MS LT01“ grėsmę. Jo vadovaujama bendrovė „Jakobsen Home“ yra įsikūrusi keliolikos metrų atstumu nuo pastato, kuriame turėtų veikti naujas fabrikas.
E.Jakobseno susirūpinimui pritaria ir daugiau šalia dirbančių verslininkų – jie baiminasi ir dėl darbuotojų sveikatos, ir dėl savo investicijų Alytuje ateities. Labiausiai verslininkus neramina tai, kad iš įmonės pateikiamų duomenų matyti, jog į gamyklą atkeliaus dideli kiekiai cheminių medžiagų.
Šie klausimai ramybės neduoda ir tame pačiame pastate, kaip ir naujoji gamykla, įsikūrusios britų kapitalo siuvyklos „Haltex“, kurią nuo būsimo fabriko skiria tik siena, vadovams ir akcininkams.
„Viskas dėl saugumo. Norisi užtikrintumo, kad ta gamykla, kuri iš principo skamba pakankamai pavojingai, tikrai nekels mums, mūsų darbuotojams jokios rizikos. Pavojaus atveju ir mūsų patalpos tampa bevertės – mums su verslu teks kažkur kraustytis“, – 15min sakė „Haltex“ vadovė Gintarė Astrauskaitė.
Pavojaus atveju ir mūsų patalpos tampa bevertės – mums su verslu teks kažkur kraustytis, – sakė „Haltex“ vadovė Gintarė Astrauskaitė.
„Haltex“ vadovei daug klausimų kelia po vienu stogu planuojamas laikyti didelis įvairių cheminių medžiagų kiekis.
„Jų PAV ataskaita ir realybė labai stipriai skiriasi. Mes su chemikais bendravome – visi mums teigė, kad tokios cheminės medžiagos po vienu stogu yra labai pavojinga. Antra, jų aprašomi procesai nelabai rišasi su panašia pasauline praktika, o baisiausia šio reikalo dalis, kad tai slaptas technologinis procesas. Jų rūsiai po mumis, mes neįsivaizduojame, ar bus koks garavimas, ar nebus“, – nerimavo G.Astrauskaitė.
E.Jakobsenas, dar prieš ketverius metus iki nelaimės įspėjęs Alytaus savivaldybės vadovus dėl „Ekologistika“ įmonės keliamos grėsmės, 15min teigė siekiantis, kad daugiau tokio masto nelaimė šiame mieste nepasikartotų. Jis pabrėžė, kad nėra nusiteikęs prieš naujus verslus, tačiau planuojamos naujos gamyklos veikla jam kelia daug nerimo.
Mes norime būti tikri, kad ta patirtis, kokią pernai turėjome su „Ekologistika“, daugiau nepasikartotų, – pabrėžė danų verslininkas.
Ketverius metus bandęs įspėti apie „Ekologistikos“ keliamą grėsmę, užsienio investuotojas jau kelis mėnesius siunčia raštus į Lietuvos ministerijas ir kitas institucijas, prašydamas įvertinti, ar planuojama „MS LT01“ gamykla yra saugi. Tiesa, E.Jakobsenui kyla klausimų, ar Alytaus miesto savivaldybė ir aplinkosaugos priežiūros institucijos, neužkirtusios kelio „Ekologistikos“ nelaimei, gali tinkamai įvertinti naujos cheminės pramonės gamyklos grėsmes.
„Mano įsivaizdavimu, šioje gamykloje procesai bus daug sudėtingesni negu padangų perdirbimo gamykloje, kadangi čia bus dirbama su skirtingomis cheminėmis medžiagomis“, – savo nuogąstavimais dalijosi E.Jakobsenas.
Kuriasi sename pastate
Kaimynystėje įsikūrusiems verslininkams, gyventojams ir net gamyklos poveikį vertinančioms institucijoms įtarimų, ar gamykla saugi, kelia daugybė aplinkybių: gamykla įsikurs sename pastate, kuris pastarąjį dešimtmetį nebuvo prižiūrimas, įmonė neatskleidžia detalaus gamybos proceso, ketina veikti mieste, o ne už miesto ribų, kur paprastai įsikuria chemijos pramonės įmonės.
Be to, institucijos tikina negaunančios atsakymų, kaip bendrovė sandėliuos skirtingas chemines medžiagas, kokių veiksmų imsis avarijos atveju, kaip atgabens ir laikys žaliavas ir antrinius produktus ir t.t.
„Jie nestato naujo pastato. Jie įrenginėja gamyklą labai sename pastate, kuris 10–15 metų iš viso nebuvo prižiūrimas. Pernai ant stogo net augo aukšti medžiai, krūmai. Žinome, kad daug vandens buvo pribėgę į pastato vidų – nežinome, ar tai pakenkė konstrukcijoms“, – atkreipia dėmesį E.Jakobsenas.
Danų investuotojas priduria, kad aplink pastatą nėra pakankamai žemės, o paprastai tokio pobūdžio cheminės pramonės gamyklos cheminių medžiagų talpas laiko lauke, atskirtas viena nuo kitos. Šiuo atveju viską norima laikyti po vienu stogu.
Sanitarinė zona – sumažinta
O bene aktualiausia problema, kurią kelia tiek verslininkai, tiek savivaldybė, – sumažinta sanitarinė zona. Nors paprastai sanitarinė zona prie gamyklų būna 500 metrų, „MS LT01“ numačiusi 300 metrų.
„Kas mus labai neramina, kad jie nori išvengti 500 metrų sanitarinės zonos. Manome, kad tai vienas svarbiausių dalykų, kuris privalo būti įgyvendintas“, – pabrėžė danų investuotojas.
Nors A.Stasiukynas tvirtina, kad ši gamykla nebus pavojingesnė už kitas Lietuvoje veikiančias chemijos pramonės įmones, E.Jakobsenas atkreipia dėmesį, kad visos didžiosios įmonės yra įsikūrusios atokiau nuo miesto ir jų sanitarinė zona siekia bent 1 km ar daugiau.
O į 500 metrų sanitarinę zoną patenka Alytaus kultūros centras, darželis, profesinė mokykla, įvairių įmonių administraciniai pastatai.
Buvęs Alytaus miesto mero pavaduotojas Šarūnas Klėgeris, vadovavęs savivaldybės sudarytai darbo grupei, skirtai įvertinti naująją gamyklą, 15min pasakojo, kad savivaldybė nuo pat diskusijų su įmone pradžios prašė svarstyti alternatyvią vietą.
„Tai vienas iš klausimų, kurį nuo pat pradžių užduodame, bet mums į jį kol kas neatsakė“, – pažymėjo Š.Klėgeris.
Pašnekovai 15min pasakojo, kad kitų vietų gamyklos vadovai nesvarsto norėdami sutaupyti – minėtos patalpos Alytaus tekstilės gamyklos verpimo fabriko pastate priklauso su įmone susijusiems asmenims. Tai 15min patvirtino planuojamos gamyklos vadovas A.Stasiukynas.
„Kodėl turėdamas patalpas aš turiu rinktis kitą vietą? Jeigu užtikrintas saugumas – nėra nei kvapo, nei triukšmo, nei kažko, – kodėl aš turiu įrodinėti, kad esu ne juodas, o baltas?“ – stebėjosi gamyklos saugumu įsitikinęs A.Stasiukynas.
„Taigi viskas parašyta, tegu nors vieną skaičių pasako, ką mes pažeidžiame, ką mes viršijame, kas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ar normų. Viskas atitinka“, – pridūrė vadovas.
E.Jakobsenas stebėjosi, kad Lietuvoje tokio tipo gamykloms nėra reikalavimo turėti civilinį draudimą. Be tokio draudimo avarijos atveju aplinkinių verslų ar gyventojų patirtų nuostolių niekas nekompensuotų.
„Verslininkas, pradedantis naują verslą, turi prisiimti rizikas. Šiuo atveju šalia įsikūrusios kompanijos ir Alytaus žmonės bus tie, kurie galiausiai turės prisiimti visą riziką“, – piktinosi E.Jakobsenas.
Perdirbimo procesą prilygino „Coca-Colos“ receptui
„MS LT01“ vadovo A.Stasiukyno argumentuose, kad gamykla bus saugi, tiek kaimynystėje dirbantys verslininkai, tiek naująją įmonę vertinančios institucijos pasigenda konkretesnės informacijos – pavyzdžiui, detalaus perdirbimo proceso aprašymo.
Verslininkai tvirtina, jog pagrindinė problema – labai sunku įvertinti būsimos gamyklos procesų saugumą, nes ataskaitoje nėra išsamiai apibūdintas perdirbimo procesas, o tik medžiagos, kurių reikės perdirbant ar kurios liks po perdirbimo proceso. Todėl esą joks specialistas pagal dabartinę ataskaitą negali tinkamai įvertinti tos gamyklos saugumo – ar ten taikomos priemonės bus pakankamos, ar nenumatyta sanitarinė zona aplink pastatą yra pagrįsta.
„Jų pagrindiniai atsakymai, kad jie yra beatliekinė gamybos įmonė, kad visiškai nieko į aplinką neišmes. Tada kyla klausimas, kam jiems 29 išmetimo vamzdžiai ant stogo reikalingi“, – klausimus kėlė G.Astrauskaitė.
A.Stasiukynas ne kartą yra minėjęs, kad magnio sulfato gamyba vykdoma daugelyje šalių, tačiau įmonės sukurta technologija yra unikali.
Visgi A.Stasiukynas nežada detalizuoti perdirbimo proceso, kurio konfidencialumą lygino su „Coca-Cola“ receptu.
„O jūs, gerbiama žurnaliste, gal irgi norėtumėte sužinoti, kaip „Coca-Cola“ gaminama? Kaip „McDonald's“ gamina? Aš irgi labai norėčiau sužinoti visas technologijas, bet jau tiek metų niekas nesužino „Coca-Colos“ recepto.
Kaip aš galiu atskleisti komercinę paslaptį, prie kurios mes tejus metus dirbome ir ją kūrėme? Gal kad danai ar anglai pradėtų šalia tai daryti?“ – į kritikuojančius kaimynus referavo A.Stasiukynas.
O jūs, gerbiama žurnaliste, gal irgi norėtumėte sužinoti, kaip „Coca-Cola“ gaminama? – paklaustas, kodėl nedetalizuoja perdirbimo proceso, atšovė A.Stasiukynas.
Visuomenės sveikatos centras nepritarė
Išsamios planuojamos veiklos technologinės informacijos, detalių cheminių procesų aprašymo, pagrįstų įrodymų, kad oro tarša atitiks keliamus reikalavimus, informacijos apie kvapų šaltinius ir triukšmo riziką pasigedo ir „MS LT01“ poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą įvertinęs Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
NVSC pirmadienį pranešė, kad Alytaus departamentas ataskaitai nepritarė.
„Ataskaitai nepritarta dėl to, kad nėra įvertinti visi veiksniai, galintys turėti įtakos visuomenės sveikatai.
Nepateikta išsami planuojamos ūkinės veiklos technologinė informacija, neaišku, kokie cheminiai procesai vyks, kokios žaliavos bus naudojamos, kokia jų cheminė sudėtis: magnio oksidas arba hidroksidas ar iškastinis magnio oksido (oksidų klasės mineralas) klasės mineralas, kalkės (negesintos) ar kalkių pienas“, – rašoma NVSC pranešime.
Naujosios gamyklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą iš viso turi įvertinti trys institucijos – be NVSC, savo įvertinimą dar turi pateikti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir Alytaus miesto savivaldybė. O galutinį žodį tars Aplinkos apsaugos agentūra (AAA). Tiesa, pastaroji15min informavo, kad dar nėra gavusi nagrinėti įmonės „MS LT01“ PAV ataskaitos.
Alytaus meras: eksperimentams šalia darželių – ne vieta
Buvęs Alytaus miesto mero pavaduotojas Š.Klėgeris, vadovaujantis savivaldybės sudarytai darbo grupei, skirtai įvertinti naująją gamyklą, prieš porą savaičių 15min tvirtino, kad rugsėjo viduryje savivaldybė nepritarė naujos gamyklos PAV ataskaitai ir pateikė 16 papildomų klausimų vadovams.
Kaip 15min informavo Alytaus miesto savivaldybė, iki šiol atsakymų į papildomus klausimus negauta, tad savivaldybė galutinės išvados dar nepriėmusi.
O Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis antradienį feisbuke pranešė nepritariantis gamyklos statybai.
„Sunerimę gyventojai dažnai manęs klausia, kaipgi bus su ta norima statyti chemijos gamykla mūsų mieste. Kaip bus – nežinau, nes galutinį sprendimą priimsiu ne aš, o Aplinkos apsaugos agentūra. Tačiau noriu aiškiai pasakyti, kad tokiai eksperimentinei iškastinės mineralinės uolienos perdirbimo gamyklai mūsų Pramonės rajone griežtai nepritariu“, – pareiškė meras.
Tokiai eksperimentinei iškastinės mineralinės uolienos perdirbimo gamyklai mūsų Pramonės rajone griežtai nepritariu, – pareiškė meras.
Jis atskleidė, kad jam labiausiai nerimą kelia cheminių medžiagų kiekiai, trūksta išsamios informacijos, kaip bus užtikrinti visi saugumo reikalavimai gamybos, chemijos produktų gabenimo ir sandėliavimo procesų metu.
Sunerimę gyventojai dažnai manęs klausia, kaipgi bus su ta norima statyti chemijos gamykla mūsų mieste.
„Poveikio aplinkai ataskaita buvo pristatyta birželio 8 dieną. Sunkiosios chemijos gamykla nupiešta tarsi saldainių fabrikėlis – jokios taršos, jokio triukšmo, jokių grėsmių. Tikrai labai unikali gamykla. Nuo to laiko situacija iš esmės nepasikeitė. Klausimų nesumažėjo, įtarimų padaugėjo“, – pabrėžė meras.
Sunkiosios chemijos gamykla nupiešta tarsi saldainių fabrikėlis – jokios taršos, jokio triukšmo, jokių grėsmių, – stebėjosi Alytaus miesto meras.
„Eksperimentams, kai šalia daugiabučiai, darželiai, mokyklos, maitinimo įstaigos, kiti verslai su tūkstančiais darbuotojų, Gulbynės ornitologinis draustinis, ne vieta“, – apibendrino N.Cesiulis.
A.Stasiukynas: „Aš irgi nerimauju dėl to dano“
„MS LT01“ vadovas A.Stasiukynas tvirtina, kad gamybos technologiją 18 mokslininkų iš Lietuvos ir kitų šalių komanda kūrė trejus metus.
Vienintelis įmonės akcininkas – Martynas Skorupskas, 2014 metais ėjęs tuomečio premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjo pareigas.
Kai prieš kurį laiką 15min susisiekė su A.Stasiukynu, prašydama komentaro, nei Alytaus mero, nei NVSC sprendimas dar nebuvo žinomas. Tačiau jau tada planuojamo fabriko vadovas atrodė nusivylęs ir nekalbus.
Paklaustas apie aplinkinių verslininkų skundus A.Stasiukynas pyktelėjo. „Ne aplinkiniai verslininkai. Jei vienas skundžiasi, tai negalite sakyti aplinkiniai verslininkai“, – kalbėdamas su 15min priekaištavo A.Stasiukynas ir tvirtino, kad jau pavargo komentuoti, nes žurnalistai esą viską pateikia priešingai.
Jis pabrėžė, kad gamyba bus visiškai saugi, nes nieko „nepažeidžia, nieko neteršia“ ir yra visiškai kitokio lygio, negu kažkada statytos gamyklos.
Kalbėdamas telefonu planuojamos gamyklos vadovas nesutiko pateikti argumentų, galinčių nuraminti kaimynystėje įsikūrusius verslininkus, nerimaujančius dėl „MS LT01“ keliamos grėsmės, ir prašė atsiųsti klausimus raštu.
„Aš irgi nerimauju dėl to dano, nes pas jį viskas suversta, užgriozdinta ir kada kokia bus nelaimė. Nerimauju ir dėl tos siuvyklos, kur žmonės dirba sunkiomis sąlygomis“, – atšovė vadovas.
Aš irgi nerimauju dėl to dano, nes pas jį viskas suversta, užgriozdinta ir kada kokia bus nelaimė. Nerimauju ir dėl tos siuvyklos, kur žmonės dirba sunkiomis sąlygomis, – atšovė A.Stasiukynas.
Jis pridūrė esantis pavargęs nuo to, kad niekas nenori girdėti jo argumentų.
„Man ir atrodydavo, kad antros pusės argumentų reikia. Šneki, gali viską sakyti, bet žinote, Lietuvoje jeigu užsienietis kažką pasako, tai visiems atrodo, kad jis teisus. Kaip sako, lietuvis lietuviui didžiausias priešas“, – nusivylimą liejo A.Stasiukynas.
Šneki, gali viską sakyti, bet žinote, pas mus Lietuvoje užsienietis jeigu kažką pasako, tai visiems atrodo, kad jis teisus, – piktinosi A.Stasiukynas.
„Klausia savivaldybė papildomų klausimų? Tegu klausia. Argi čia problema? Tegu žmonės klausia – norės išgirs, nenorės neišgirs. Aš jau pavargau, nes niekas nenori klausyti, girdėti, visi šneka savo. Nebuvo Alytuje gamyklų ir nebus, ko gero, nes tai parodo, kad mums nieko nereikia“, – pokalbį skubėjo baigti A.Stasiukynas ir nurodė kreiptis į jo viešųjų ryšių bendrovę.
Pradės veikti tik trečdaliu pajėgumo
Nusiuntus klausimus raštu „MS LT01“ vadovas jau pateikė išsamius atsakymus, kur paaiškino, kodėl sumažinta įmonės sanitarinė zona ar kaip sugalvota gamybos technologija.
Pasak jo, sanitarinė zona įmonėje buvo sumažinta dėl gamybos specifikos. Esą įrodžius, kad ribinės taršos vertės nebus viršijamos už sumažintos zonos ribos, teisės aktuose suteikta teisė šią rekomenduojamą zoną mažinti.
Gamyklos vadovas taip pat tvirtino, kad nors gamyklos projektas numato tris gamybos linijas, siekiant, kad visi įsitikintų gamybos saugumu, veiklą įmonė pradėtų tik su pirmąja linija – veiktų 33 proc. pajėgumu. Vadinasi, atitinkamai žaliavų būtų sandėliuojama tik 33 proc. projektinio kiekio.
Paklaustas, kaip sukūrė technologiją, A.Stasiukynas aiškino, kad magnio sulfato gamyba, perdirbant natūralią mineralinę uolieną (serpentinitą) su sieros rūgštimi, yra žinoma daugiau kaip 30 metų.
„Mes neišradome perdirbimo metodo, mes patobulinome jo panaudojimo metodiką, sukurdami beatliekinės gamybos technologinę liniją“, – pabrėžė vadovas.
A.Stasiukynas pasakojo su mokslo bendruomene susipažinęs studijuodamas doktorantūrą VGTU, kur įgijo mokslų daktaro laipsnį. Iš diskusijų su mokslininkais ir kilusi tokia idėja. A.Stasiukynas ramino, kad šią technologiją kūrė kompetentinga 18 mokslininkų komanda, kuri apsvarstė visas galimas rizikas. O tai, jog rizikos aplinkai ir žmonėms nėra, patvirtino ir speciali 8 mokslininkų iš Lietuvos mokslų akademijos komisija.
Kvietė atvykti pačiupinėti žaliavą
A.Stasiukynas tikino, kad magnio sulfatui gaminti naudos natūralią žaliavą serpentinitą, kuri grėsmės žmonių sveikatai nekelia.
„Serpentinitas nėra radioaktyvus. Jame asbesto nėra. Kam įdomu, gali atvykti ir žaliavos pavyzdžius pačiupinėti savo rankomis“, – kvietė planuojamos gamyklos vadovas.
Serpentinitas nėra radioaktyvus. Jame asbesto nėra. Kam įdomu, gali atvykti ir žaliavos pavyzdžius pačiupinėti savo rankomis, – kvietė planuojamos gamyklos vadovas.
Beje, jis atskleidė, kad įmonė jau turi preliminarius sutarimus dėl žaliavos įsigijimo.
„Iki žirnio dydžio gabalėlių susmulkintas serpentinitas sandariuose didmaišiuose pasieks Lietuvą iš Europos. Ši logistika autotransportu iki gamyklos Alytuje užtikrins, kad gabenama žaliava neskleis jokių dulkių bei gyventojams nesukels nepatogumų“, – žadėjo vadovas.
A.Stasiukynas užtikrino, kad gamykla veiklą pradės tik gavusi visus reikalingus leidimus. Nors planuota atidaryti gamyklą dar šiemet, dėl koronaviruso pandemijos vadovas prognozavo, jog tikėtina gamybos pradžia – 2021 metų vidurys.
Planuojamos investicijos į gamyklą siekia apie 25 mln. eurų. Pradiniame etape ketinama sukurti 70 naujų darbo vietų, vėlesniame šį skaičių padidinti iki 6 kartų. Daugiau kaip 95 proc. visos pagamintos produkcijos numatoma eksportuoti.
Tiesa, ar šie planai bus įgyvendinti ir Alytuje iškils daliai gyventojų nerimą sukėlusi gamykla, nulems AAA sprendimas.
