Moksliniais tyrimais nustatyta, kad plastiko ir jo atliekų poveikis aplinkai, klimatui bei sveikatai kelia vis didesnį susirūpinimą. Su plastiko gamyba šiandien siejama daugiau kaip 3 tūkstančiai cheminių medžiagų, kurios gali toksiškai veikti žmogaus organizmą ir mus supančią ekosistemą.
„Plastiko dalelių jau galime rasti beveik visur – ore, maiste, vandenyje, jos kaupiasi net mūsų kūne. Todėl labai svarbu kalbėti apie plastiko, o ypač vienkartinio pobūdžio pakuočių naudojimą, jų poveikį, siūlant realius ir pritaikomus veiksmus Lietuvos bei kitų Baltijos jūros regiono valstybių mastu“, – teigia Lina Gelažienė, „Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centro“ vadovė.
Skaičiuojama, kad 2040-aisiais į vandens ekosistemas patenkančių plastiko atliekų kiekis išaugs nuo 12 mln. iki 23 ar net 37 mln. tonų per metus, ypač opi – vienkartinio plastiko problema. ES finansuojamame projekte „Baltiplast“ dalyvaujančios mūsų šalies organizacijos atkreipia dėmesį: norint apsaugoti Baltijos jūrą, turime keisti vartojimo įpročius bei skatinti plastiko perdirbimą.
Plastiko randama ir Baltijos jūros žuvų organizmuose
Plastiko atliekos itin neigiamai veikia Baltijos jūrą – tarša aptinkama ne vien paviršiniuose vandenyse, bet ir nuosėdose, jų randama žuvų bei kitų jūros gyvūnų organizmuose. Dėl mažo druskingumo, gylio, ribotos vandens apykaitos ir sudėtingų srovių, kyla iššūkių besikaupiančias atliekas surinkti, o laikui bėgant plastikai suyra į mikro ar nano daleles, kurios atsiduria gyvūnų bei žmogaus maisto grandinėse.
„Į Baltijos jūrą plastiko atliekos patenka su nuotekomis, taip pat iš sąvartynų, paplūdimių, vandenyje išmetamos žvejybos įrangos ar laivybos transporto. Tai kelia grėsmę jūros ekosistemai, biologinei įvairovei ir galiausiai – žmonių sveikatai. Todėl per pastarąjį dešimtmetį ženkliai pagausėjo projektų bei tyrimų, kuriais ieškoma sprendimų plastiko taršai mažinti Baltijos jūros regione. Jie apima veiksmų visumą nuo visuomenės informavimo ir visuomeninių iniciatyvų, iki teisėkūros priemonių bei technologinių inovacijų“, – pasakoja Lina Gelažienė.
Nuo 2023 metų „Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centras“, Kauno miesto savivaldybė ir Kauno technologijos universitetas dalyvauja ES finansuojamame projekte „Baltiplast“, kurio metu analizuojamos priemonės, padedančios mažinti plastiko atliekų susidarymą bei skatinančios investicijas į tvarų atliekų tvarkymą. 18 partnerių iš 6 šalių Baltijos jūros regione dalijasi gerąja praktika, kurią bus siekiama pritaikyti ir Lietuvos savivaldybėse.
Svarbus vaidmuo mažinant plastiko taršą – visuomenei ir savivaldai
Nors plastiko tarša – ne vien vartotojų atsakomybė, tačiau švietimas ir įvairios bendruomeninės veiklos daro reikšmingą įtaką ilgalaikėje perspektyvoje. Edukacija apie plastiko žalą, kasdienius įpročius bei galimas alternatyvas skatina atsakingesnį žmonių elgesį, o kartu ir didesnę visuomenės paramą tvariems politiniams sprendimams.
„Projekto metu analizavome 28 iniciatyvas skirtinguose Europos miestuose bei šalyse. Kai kurios jų orientavosi į iššūkius mažinti plastiko atliekų susidarymą lokaliuose renginiuose ar organizacijose, kitos – į pokyčius platesniu mastu. Tokios priemonės veikia net keliais skirtingais lygiais. Viena vertus, vartotojai diktuoja rinkos sąlygas – renkantis tvaresnius produktus ar atsisakant vienkartinio plastiko, siunčiama žinutė verslui. Kita vertus, visuomeninės iniciatyvos pamažu leidžia įsitvirtinti kultūriniams pokyčiams. O galiausiai, vyriausybės labiau linkusios priimti bei įgyvendinti teisės aktus, kai gerai informuota ir susirūpinusi visuomenė reikalauja imtis veiksmų“, – teigia L.Gelažienė.
Įgyvendinant plastiko taršos prevencines programas, svarbų vaidmenį atlieka savivaldybės bei visuomeninės organizacijos. Tad „Baltiplast“ projekto metu buvo parengti rekomendaciniai dokumentai vietos institucijoms, taip pat paruoštos paprastos ir lengvai įgyvendinamos priemonės, kurių pagalba galima įvertinti suvartojamo vienkartinio plastiko kiekį bei jį sumažinti.
Norint perdirbti plastiką – būtina investuoti į technologinius sprendimus
„Baltiplast“ projekto partneris Kauno technologijos universitete – profesorius, dr. Linas Kliučininkas teigia, kad prevencija tėra tik dalis problemos sprendimo. Net ir sėkmingai mažinant sunaudojamo plastiko kiekį, atliekos kasdienėse veiklose vis vien susidaro, tad būtina tinkamai pasirūpinti perdirbimo procesais – o tam reikalingos technologinės inovacijos.
„Didžioji dalis plastiko atliekų vis dar iškeliauja į sąvartynus arba yra sudeginamos energijai išgauti. Taip yra dėl to, kad norint plastikus perdirbti, pirmiausia turime juos išrūšiuoti pagal polimero tipą – plastikai turi skirtingas chemines savybes, lydosi skirtingose temperatūrose. Deja, rankomis to padaryti neįmanoma, tačiau ES šalyse jau matome itin pasiteisinusių praktikų. Pavyzdžiui, Švedijoje bei Vokietijoje, pritaikius automatizuotas infraraudonųjų spindulių technologijas, beveik visos surinktos plastiko pakuotės efektyviai išrūšiuojamos pagal cheminę sudėtį ir spalvą – taip dauguma plastiko atliekų gali būti perdirbama ir tik nedideli atliekų kiekiai yra deginami ar nukreipiami į sąvartynus“, – pasakoja prof., dr. L.Kliučininkas.
Panašias technologijas bus rekomenduoja diegti ir Lietuvos savivaldybėse – ambicingų ES aplinkosaugos reikalavimų kontekste, privalėsime ieškoti būdų, kaip efektyviau tvarkyti surenkamas plastiko pakuočių atliekas ir skatinti jų perdirbimą, taip mažinant taršą Baltijos jūroje ir regiono šalyse.
„Baltiplast“ – tai nuo 2023 iki 2025 m. vykdomas projektas, kuriuo siekiama sumažinti vienkartinio naudojimo plastiko gaminių bei plastiko pakuočių atliekų susidarymą ir pateikti plastiko atliekų panaudojimo sprendimus žiedinės ekonomikos kontekste. Konsorciume dalyvauja 18 partnerių iš 6 ES šalių. Projektas finansuojamas ES programos „Interreg Baltic Sea Region“ investicijų lėšomis.
