Šalies ministras pirmininkas Borisas Johnsonas praėjusią savaitę pristatė vadinamąjį planą B, kurio, pasak premjero, imtasi siekiant išvengti karantino. Nuo trečiadienio, norint patekti į naktinius klubus, didelius renginius ar panašias vietas, būtina pateikti pažymėjimą, įrodantį, kad asmuo pasiskiepijo nuo COVID-19, o visose viešosiose vietose bei viešajame transporte privaloma dėvėti kaukes.
Tačiau panašu, kad pristatyti nauji apribojimai verslui tapo dar vienu iššūkiu jau ir taip ilgame sunkumų sąraše. Dar iki paskelbiant apie perėjimą prie plano B, įmonės susidūrė su darbo jėgos stoka, trūkinėjančiomis tiekimo grandinėmis bei augančiomis prekių kainomis, o prekybos apimtys, įmonių teigimu, ir taip dar nebuvo pasiekusios priešpandeminio lygio. Naujieji ribojimai, jų įsitikinimu, problemas dar labiau pagilins.
Ragina keisti ligos išmokų teikimo tvarką
Siekiant sustabdyti žaibišką naujosios viruso atmainos plitimą, B.Johnsonas, be kita ko, rekomendavo gyventojams, kai tik įmanoma, dirbti iš namų. Tačiau naujosios gairės šalyje, kurioje koronavirusu kasdien užsikrečia apie 200 tūkst. žmonių, mažai padeda pramonės ir svetingumo sektoriams, kurie baiminasi, kad šimtams tūkstančių darbuotojų netrukus gali tekti izoliuotis.
„Pramonės įmonės yra labiau pažeidžiamos nei kitos, nes jų darbuotojai negali dirbti iš namų“, – „Independent“ sakė prekybos organizacijos „Make UK“ politikos vadovė Verity Davidge. – „Esame susirūpinę dėl didėjančio atvejų skaičiaus, tai reiškia, kad daug žmonių negalės dirbti, nes sirgs“, – kalbėjo moteris.
Tačiau ji teigiamai vertino išlygą, kad žmonės, turėję artimą kontaktą su sergančiuoju, neturės izoliuotis, jei koronaviruso testas patvirtins neigiamą rezultatą.
Organizacija „Make UK“ taip pat ragina keisti ligos išmokų teikimo tvarką – šiuo metu ji teikiama ne nuo pirmos dienos, kai asmuo suserga, o tik nuo ketvirtos, tad dalis žmonių net ir sirgdami eina į darbą.
„Daugelis pramonininkų tik dabr pastebi, kad užsakymų skaičius pradeda augti, o paklausa atsitato, bet jie nuolat nerimauja dėl tolesnių apribojimų ir galimo karantino. Pramonėje jaučiamas didžiulis nerimas“, – pabrėžė V.Davidge.
Apklausa: 85 proc. restoranų patiria sunkumų samdant darbuotojus
Tuo metu restoranai ir barai skelbia, kad žmonės jau ėmė atšaukti rezervacijas, o dabar įmonės susidurs su dar daugiau problemų, jei darbuotojai negalės dirbti.
Platformos „Flipdish“ atlikta apklausa, kurios metu pasisakė 200 įmonių, parodė, kad 85 proc. apklaustųjų susidūrė su problemomis samdant darbuotojus. Apklausa atskleidė ir dar vieną nemalonią tendenciją – jei dėl omikron būtų įvestas dar vienas karantinas, vidutiniškai maitinimo įstaigos turi sukaupusios lėšų, kurių užtektų 10 savaičių.
O keturi iš dešimties restoranų savininkų teigė manantys, kad jiems prireiks nuo 2 iki 10 metų, kad visiškai atsigautų po pandemijos sukeltų sunkumų.
„JK Vyriausybė turėtų suprasti barų, klubų, alaus daryklų ir sidro gamintojų padėties rimtumą. Būtina, kad Vyriausybė būtų itin atsargi ir suprastų, kad bet kokie pareiškimai apie draudimus renginiams ir pramogų vietoms turi būti daromi atsakingai“, – sako barams ir klubams atstovaujantis Nickas Antona.
Nerimą jam kelia ir kalbos apie galimą karantiną.
„Kai atsidarėme, darbuotojų trūkumas kenkė mūsų veiklai, o dabar virš galvos kabo ir karantino grėsmė, atsiradusi dėl omikron plitimo“, – skundėsi jis.
Po to, kai buvo paskelbta apie naująją atmainą, jo klube per tris dienas buvo atšauktos 194 rezervacijos.
Restoranų savininkai taip pat nuogąstauja, kad atsinaujinęs nenoras lankytis viešojo maitinimo vietose vėl privers restoranus ir kavines kliautis maisto pristatymo platformomis „Deliveroo“ ir „Just Eat.“
Nuo pat pandemijos pradžios šios platformos mėgavosi dideliais pelnais, tačiau buvo kritikuojamos už tai, kad suvalgo didelę dalį restoranų pelno.
Restoranų rinkos analitikas Peteris Backmanas sakė, kad prieš pandemiją nemaža dalis maitinimo įstaigų vengė bendradarbiauti su maisto pristatymo platformomis, tačiau per pandemiją tai tapo neišvengiama.
„Dėl to technologijų gigantų pajamos išaugo, tačiau tai, kad restoranai turi atiduoti jiems iki 30 proc. pajamų, nėra idealus variantas“, – kalbėjo P.Backmanas.
