Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Po gaisro kelia klausimą dėl taip arti miesto centro esančios atliekų aikštelės: „Tai nėra normalu“

Po trečiadienį atliekų apdorojimo aikštelėje Vilniuje, Panerių g., kilusio gaisro politikai ėmė kraipyti galvas – tokios veiklos neturėtų būti vykdomos miestų centruose.

Tai neturi vykti miestų centruose

Kaip feisbuke paminėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas, gaisro priežastys kol kas neaiškios, tiriamos visos versijos. Visgi jis nurodė, kad įmonei „Ruvis“, kurios teritorijoje kilo gaisras, tarnybos pastaraisiais metais pastabų neturėjo.

„Nuo 2015 m. UAB „Ruvis“ veiklą vykdė pagal turimą taršos leidimą ir neturėjo ugniagesių ir aplinkosaugininkų pastabų. Pastabų nebuvo ir paskutinio 2022 m. spalio mėn. patikrinimo metu. Pagal turimus GPAIS duomenis, įmonėje nebuvo sukaupta pavojingų atliekų ir pati įmonė nepatenka į aplinkosaugininkų ir ugniagesių rizikingiausių įmonių sąrašą“, – rašė S.Gentvilas.

VIDEO: Naktį ir dieną – dronu virš Panerių gaisravietės: liepsnos siekė 9 metrus, pernakt gaisras užgesintas

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) taip pat patvirtino, kad dėl įmonės veiklos skundų nėra gauta ir ji veikia turėdama taršos leidimą, kuris leidžia turėti ir pavojingų, ir nepavojingų atliekų.

Tačiau, pasak S.Gentvilo, dabar akivaizdu, kad „automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose“.

„Tai dar vienas postūmis LTG ir Vilniui greičiau spurtuoti su pramoninės teritorijos konversija ir Vilnius Connect projektu“, – teigė jis.

Erikas Ovčarenko/BNS nuotr. Simonas Gentvilas
Erikas Ovčarenko/BNS nuotr. Simonas Gentvilas

S.Gentvilas taip pat paminėjo, kad dažnėjant ličio baterijų naudojimui kartu auga ir savaiminių gaisrų pavojus atliekų tvarkyme, todėl tvarkymo ir priešgaisriniai standartai yra vis griežtinami. Pavyzdžiui, nuo pernai visos atliekų tvarkymo įmonės darbą gali pradėti tik su ugniagesių patikrinimu prieš veiklos pradžią.

„Tai nėra normalu“

Pasak Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkės, Žaliosios politikos instituto direktorės projektinei ir tarptautinei veiklai Ievos Budraitės, jeigu įmonė turėjo leidimą veikti, matyt, jokių prieštaravimų teisės aktams nebūta.

Tačiau, jos nuomone, tai ir yra esmė: „Mes niekaip iki galo nesutvarkome teisės aktų, neatsižvelgiame į pasikartojančius nelaimingus atsitikimus. Nors ir yra priimami teisės aktų pakeitimai, akivaizdu, kad jie vis dar neveikia. Prisiminkime ir gaisrą Alytuje, „Grigeo“ situaciją.“

I.Budraitės vertinimu, daug galios turintieji sudaro spaudimą, bando užkirsti kelią siūlomiems pakeitimams, griežtinimams ir dažnai politikai tam pasiduoda. O vėliau viso to pasekmes jaučia niekuo nekalti gyventojai.

„Kad ir šiandien – į mokyklą mokiniai neleidžiami. O kuo tie mokiniai kalti? Gerai, jie į mokyklą neis tik dieną ar dvi, bet tai vis tiek nuostolis ir jų teisių pažeidimas.

Tie žmonės, gyvenantys šalia teritorijos, kurioje kilo gaisras, irgi niekuo nekalti, o turėjo viską sukvėpuoti“, – sakė I.Budraitė.

Ji antrina S.Gentvilui – tokios veiklos neturėtų būti vykdomos arti gyvenamųjų teritorijų, miestų centrų.

„Tai nėra normalu. Tai miesto planavimo klausimas. Ir tikrai nėra normalu, kad potencialiai pavojinga veikla yra taip arti miegamųjų rajonų“, – 15min kalbėjo pašnekovė.

Ieva Budraitė
Ieva Budraitė

Reikalavimai dar griežtės

Tačiau S.Gentvilas pabrėžia, jog reikalavimai dar griežtės ir tai paskatins atliekų tvarkymo veiklomis užsiimančias įmones keltis toliau nuo miestų centrų.

„O kitąmet įsigalioja priešgaisriniai reikalavimai gaisrų prevencijai atliekų aikštelėse, kurioms atliekų tvarkytojai jau ruošiasi ir tai užkirs tokio mąsto ateities gaisrus.

Naujoje tvarkoje atliekų tvarkytojai atliekų kaupus privalės skaidyti bent po 600 kv. m. Šiuo atveju teritorija užėmė 2000 kv. m. Nustatomi atstumai nuo statinių, nuo elektros linijų. Jei atliekos laikomos uždarose patalpose, privalės būti įrengta stacionari gesinimo sistema ir palikta 30 proc. teritorijos laisvai, siekiant išsklaidyti degias medžiagas.

Tad griežtėjant sąlygoms tokios atliekų tvarkymo veiklos bus priverstos vis dažniau išsikraustyti iš tankiau užstatytų teritorijų“, – aiškino aplinkos ministras.

LTG svarsto nutraukti sutartį su nuomininku

Jei paaiškėtų, kad kovo 27 d. LTG teritorijoje Vilniuje gaisras kilo dėl nuomininko kaltės, LTG grupė vertins galimybes nutraukti sutartį su nuomininku įmone „Ruvis“.

„Glaudžiai bendradarbiaujame su atsakingomis institucijomis, siekiant išsiaiškinti gaisro aplinkybes. Jaučiame atsakomybę užtikrinti, kad ateityje tokie įvykiai LTG teritorijoje nebepasikartotų, todėl iš naujo įvertinsime LTG teritorijose esančių nuomininkų veiklas“, – išplatinatme pranešime cituojamas Egidijus Lazauskas, LTG grupės generalinis direktorius.

LTG imasi atlikti vidinį nuomininkų vertinimą: bus peržiūrimos visos galiojančios sutartys, nuomininkų vykdomos veiklos bei sprendžiama dėl galimų tokių veiklų keliamų rizikų.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Egidijus Lazauskas
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Egidijus Lazauskas

LTG nuomos sutartį su bendrove „Ruvis“ sudarė 2014 m. Nuomininko įsipareigojimuose numatyta, kad veikla turi būti vykdoma teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų keliamų reikalavimų ir užtikrinant saugai keliamų reikalavimų tinkamą įgyvendinimą.

Leidimus turi

AAD nurodė, kad įmonei taršos leidimas išduotas juodojo ir spalvotojo metalo laužo atliekų, terminių procesų atliekų, katalizatorių, nepavojingųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų, plastiko, tekstilės, popieriaus ir kartono atliekų, pakuočių atliekų, nepavojingų elektros ir elektroninės įrangos ir statybinių atliekų laikymui ir šių atliekų paruošimui naudoti ar šalinti.

Įmonė taip pat turi teisę perdirbti juodojo ir spalvotojo metalo laužo atliekas.

Pagal leidimą, teritorijoje vienu metu leidžiamas laikyti nepavojingųjų atliekų kiekis – 3124,805 t ir pavojingųjų (baterijų ir akumuliatorių atliekos) – 9 t.

„Vienu metu leidžiami laikyti atliekų kiekiai: juodojo ir spalvotojo metalo laužo atliekų – 1557,1 t, terminių procesų atliekų – 800 t, plastiko, popieriaus kartono, tekstilės ir pakuočių atliekų – 239,1 t, baterijų ir akumuliatorių, katalizatorių atliekų, EEĮ atliekų – 222 t, statybinių atliekų – 300 t, pavojingųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų – 9 t“, – 15min išvardijo Aplinkos apsaugos agentūra.

Be to, „Ruvis“, kaip pavojingas atliekas tvarkanti įmonė, privalo turėti civilinės atsakomybės draudimą.

Agentūros duomenimis, ūkinė veikla vykdoma atviroje betonuotoje 1920 kv. m aikštelėje ir uždaro pastato dalyje, kurio plotas 74,84 kv. m. Juos UAB „Ruvis“ nuomojasi iš AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Aikštelėje yra įrengta paviršinių nuotekų surinkimo ir valymo sistema.

Atliekos laikomos atviroje aikštelėje krūvose, jūriniuose konteineriuose ir pastato dalyje.

Primename, kad trečiadienį kilęs gaisras ketvirtadienio rytą buvo užgesintas. Kaip BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Donatas Gurevičius, gaisras sostinės Panerių gatvėje likviduotas 5 val. 32 minutės.

„Jokių degimo šaltinio požymių nėra, dūmų šaltinių nėra, toliau vyksta darbai“, – BNS sakė PAGD atstovas.

Anot jo, apie 1,3 tūkst. kv. metrų teritorijoje kilusį gaisrą gesino apie 60 pareigūnų, jis trečiadienio vakarą, 22.22 val. buvo lokalizuotas. Per įvykį žmonės nenukentėjo.

Automobilių sąvartynas, kuriame kilo gaisras, priklauso bendrovei „Ruvis“. Įmonės pagrindinė veikla yra juodojo ir spalvotojo metalo laužo supirkimas, apdirbimas ir eksportas.

Vilniaus savivaldybė po kilusio gaisro išplatino rekomendacijas į taršos poveikio zoną patenkančias mokyklas ugdymą organizuoti nuotoliu, taip pat rekomenduota nevesti vaikų į šioje zonoje esančius darželius. Į 1–2 km poveikio zoną patenka per 90 sostinės švietimo ir ugdymo įstaigų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai