Įvedus galimybių pasą prekybininkai kalba apie milžiniškus praradimus, fiksuoja konfliktus

Praėjus dviem savaitėms, kai galioja vadinamasis nepaskiepytųjų karantinas, prekybininkai skundžiasi mažėjančiomis apyvartomis, o dalis atvirai abejoja tuo, kiek nauja tvarka prisideda prie koronaviruso plitimo prevencijos. Savo ruožtu „Ekskomisarų biuro“, įdarbinusio daugiau kaip 260 prekybos ir kitose vietose dirbančių galimybių paso kontrolierių, vadovas įvardija, kad per šį trumpą laikotarpį neišvengta ir darbuotojų kaitos.
Prekybos centre tikrinamas galimybių pasas
Prekybos centre tikrinamas galimybių pasas / Luko Balandžio / 15min nuotr.

„Milžiniški praradimai“

Dalis prekybos tinklų kalba apie didelius praradimus. „Maxima“ skaičiuoja, kad, įsigaliojus ribojimams dėl galimybių paso, 75-iose „Maximos“ parduotuvėse pirkėjų srautas per dvi savaites sumažėjo apie 25 proc., o apyvarta krito 15 proc. Šiose parduotuvėse iki ribojimų įsigaliojimo kasdien apsilankydavo iki 200 tūkst. pirkėjų per dieną. Tai sudaro apie 50 proc. visų „Maximos“ prekybos tinkle kasdien apsilankančių žmonių.

Likusiose 173 „Maximos“ parduotuvėse, kuriose nėra privaloma rodyti galimybių pasą ar kitą jam prilyginamą dokumentą, pirkėjų srautas didėjo 0,1 proc., o apyvarta augo 17 proc.

„Per dvi savaites nuo rugsėjo 13 dienos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bendra „Maximos“ apyvarta sumažėjo 2 proc. Pirkėjų srautas visame tinkle sumažėjo 13 proc.“, – apibendrino „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Prekybos centre tikrinamas galimybių pasas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Prekybos centre tikrinamas galimybių pasas

„Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė praradimus vadino milžiniškais.

„Rimi” parduotuvėse, kuriose buvo pradėti taikyti reikalavimai dėl imunizacijos dokumentų patikros, apyvarta sumažėjo apie 7 proc., o mažesnėse tinklo parduotuvėse šiek tiek padidėjo, tačiau bendras visos apyvartos nuosmukis yra 4 proc. Mažmenoje, kur vidutinis pelnas yra apie 3,5–5 proc., tai yra milžiniškas praradimas“, – kalbėjo G.Šerėnienė.

Ji pastebėjo, jog, tinklo duomenimis, parduotuvėse, kur tikrinami galimybių pasai, vienam pirkėjui tenka virš 20 kv. metrų ploto, o parduotuvėse, kur jis netikrinamas, apie 8 kv.m.

„Tad, ar yra prasmės tikrinti galimybių pasus didelėse parduotuvėse ir taip riboti pirkėjų srautą į jas? Racionalus požiūris būtinas, nes pasekmės, jei ne šiandien, tai rytoj bus skaudžios ne tik valdant pandemiją, bet ir ekonomiką“, – nurodė „Rimi“ atstovė.

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos specialistė Gintarė Kitovė sakė, kad apyvarta sumažėjo parduotuvėse, kuriose buvo tikrinamas galimybių pasas, tačiau mažesnėse „Iki“ parduotuvėse, kuriose galimybių pasas nėra tikrinamas, stebimas didesnis pirkinių krepšelis ir išaugusi apyvarta.

Didesnėse „Norfos“ parduotuvėse, pasak tinklo atstovo Dariaus Ryliškio, apyvarta ketvirtadaliu mažesnė, o mažesnėse parduotuvėse – apie 10 proc. mažesnė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Hyper Norfa“ prekybos centras Vilniuje
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Hyper Norfa“ prekybos centras Vilniuje

Kokia situacija galimybių paso netikrinančių parduotuvių tinkluose? „Aibė“ komercijos vadovė Žydrė Baskutytė teigė, kad regioninėse parduotuvėse apyvarta ir lankytojų srautas išliko stabilūs, jose apyvartos augimas fiksuotas per pirmąjį karantiną praėjusiais metais. Tuo metu didžiuosiuose miestuose ir jų priemiesčiuose veikiančios „Aibė“ parduotuvės po privalomo galimybių paso įvedimo pastebi šiek tiek ūgtelėjusius srautus ir apyvartą.

„Tačiau augimas nėra didelis. Apyvartos augimas skiriasi priklausomai nuo konkrečios parduotuvės vietos, šalia esančių maisto prekių parduotuvių pasiūlos“, – aiškino „Aibė“ atstovė.

„Ekskomisarų biuras“: darbuotojų kaitos neišvengta

Kaip situaciją vertina galimybių paso kontrolierius įdarbinusios įmonės? Su didžiaisiais prekybos tinklais dirbančios įmonės „Ekskomisarų biuras“ generalinis direktorius Vytautas Labeckas 15min komentavo, kad didžioji dalis lankytojų geranoriškai rodo galimybių pasus, tačiau pripažino, kad konfliktinių situacijų neišvengiama. Pasak jo, ne kartą teko kviesti policiją galimybių paso neturintiems lankytojams, aiškinantiems, kad pažeidžiamos jų teisės.

„Kontrolieriui aiškina, kad jis daro daugiau negu gali. Vieni pasibara ir išeina, bet kiti tikrai kelia konfliktus. Yra klastotojų. Vieną pavyzdį turėjome, kai žmogus rodė suklastotą pasą. Tada vienareikšmiškai vėl kviečiame policiją, bet per visą laiką tai yra išskirtiniai atvejai, o ne kasdienybė“, – nurodė V.Labeckas.

Pašnekovas pripažino, kad kai kurie nemalonių situacijų neapsikentę galimybių paso kontrolieriai jau pakeitė darbą.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Prekybos centre tikrinamas galimybių pasas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Prekybos centre tikrinamas galimybių pasas

„Tikrai keitėsi darbuotojai. Kažkas pasakė – ne, aš nebegaliu taip dirbti. Gal jam pasitaikė vienas kitas konfliktiškas žmogus ir jis kitą dieną nenori dirbti, bet tai išskirtiniai atvejai. Mes tuos žmones, kiek spėjame, instruktuojame, ką jie turi daryti, kokios jų pareigos, teisės, ką gali daryti, ko negali. Kontrolieriai nėra apsaugos darbuotojai, jie neturi teisės nei panaudoti specialiųjų priemonių, nei sulaikyti, jie prižiūri tvarką“, – pasakojo V.Labeckas.

Kad konfliktų neišvengiama, įvardijo ir prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ komunikacijos vadovė.

Anot jos, pirkėjų srautai aiškiai pasiskirstė: tie, kam galimybių pasas priimtinas, prie jo prisitaikė ir toliau renkasi didžiąsias parduotuves, o tie, kuriems nauja tvarka nepatinka, eina į mažesnes parduotuves arba renkasi elektroninę prekybą. Tačiau yra ir atvejų, kai pirkėjai neturi galimybių paso, bet eina į didžiąsias parduotuves, aiškinasi su apsaugos darbuotojais, kyla netgi stipresni konfliktai, kai tenka kviestis policijos pagalbos.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Rimi“
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Rimi“

O „Norfos mažmena“ atstovas įvardijo, kad „tie, kas norėjo, prie šios priemonės įprato, o tie, kurie galimybių paso nemėgsta, jo nemėgsta ir toliau“.

„Maximos“ klientai, pasak E.Dapkienės, prie reikalavimo rodyti galimybių pasą įprato. „Iki“ didesnių incidentų taip pat nefiksuota.

„Kaip ir visur yra klientų, kurie galbūt pamiršo atsisiųsti ar atsispausdinti galimybių pasą, arba nebuvo įsiskaitę, kad būtent toje parduotuvėje jis bus tikrinamas. Bet tai smulkūs incidentai, kurie išsprendžiami pakankamai greitai“, – komentavo „Iki“ komunikacijos specialistė Gintarė Kitovė.

„Iki“ nuotr./„Iki“ parduotuvė Kaune
„Iki“ nuotr./„Iki“ parduotuvė Kaune

„Ekskomisarų biuro“ vadovas taip pat komentavo, kad surasti galimybių paso kontrolierių buvo didelis iššūkis, todėl darbuotojų ieškota visais kanalais. „Ieškojome per socialinę mediją, CV bankus, netgi samdėmės kompanijas, kurios padeda ieškoti. Visų šitų dalykų visuma leido mums susirinkti visus darbuotojus“, – nurodė įmonės vadovas.

Anot jo, didžiąją dalį darbuotojų sudaro įvairių kursų studentai, nes darbo grafikas – lankstus. Jei žmogus dirba įprastu grafiku visą mėnesį, pasak V.Labecko, jis gali užsidirbti 700–800 eurų.

„Bandome prisitaikyti prie visų, kad tik jie ateitų dirbti tiek, kiek gali. Kažkas gali tik savaitgaliais, kažkas gali tik darbo dienomis. Didžioji dalis yra studentai, iš aptarnavimo srities – buvę padavėjai, pardavėjai. Nemaža dalis, kaip mes vadiname, yra antraeilininkai – dirba kitur ir ateina užsidirbti tokiam trumpalaikiam darbui“, – kalbėjo pašnekovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis