Valdybos narys: normaliame versle taip nebūna
„Šiuo pokyčiu yra siekiama glaudesnio bendradarbiavimo ir didesnio bendrovės įsiklausymo į visuomenės poreikius bei valstybės interesus vykdant bendrovės pertvarkas“, – taip lakoniškai savo sprendimą paaiškino ministerija, prie kurios vairo – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos deleguotas Jaroslavas Narkevičius.
Po šio sprendimo žmonės pagalvos, ar eiti į valstybei priklausančių bendrovių valdybas, pretenduoti į įmonių vadovus. Tai rodo, kad tai susiję su politiniais klausimais, – sakė D.Merkinas.
15min žiniomis, tokį sprendimą priėmė ministras J.Narkevičius. Artimiausiu metu bus renkama nauja nauja valdyba. Tiesa, prieš tai dar bus paskirta laikinoji valdyba. Ministerija kol kas nepaskelbė, kas į ją pateko.
Nepriklausomas Lietuvos pašto valdybos narys Danielius Merkinas 15min teigė šią naujieną išgirdęs ketvirtadienio vakare. „Normaliame versle taip nevyksta – atšaukiama valdyba nieko nepaaiškinant. Tikra keistenybė“, – gūžčiojo pečiais D.Merkinas, dirbantis privačioje įmonėje.
15min žiniomis, ministras apie savo sprendimą net neinformavo Lietuvos pašto administracijos, o valdyba iš jo nesulaukė jokių signalų.
„Niekas iki šiol nežino – kodėl. Vykdėme strategiją, naujus projektus, rezultatai po truputį gerėjo. Toks sprendimas pamina patį principą – kad valstybinėse įmonėse būtų nepriklausomi nariai“, – kalbėjo D.Merkinas.
Sudrebins ir geležinkelius?
Lietuvos lenkų deleguotas J.Narkevičius, pakeitęs Roką Masiulį, iškart ėmėsi naujos šluotos – jis žadėjo žvyrkelių programą vykdyti „senuose kaimuose“, pagerinti santykius su kelių tiesėjais, kurių darbo kokybe skundėsi R.Masiulis.
Dabar atėjo Lietuvos pašto eilė. Rinkoje kalbama, kad panašus likimas gali ištikti ir „Lietuvos geležinkelių“ valdybą – tik ją pakeitus įmanoma pakeisti ir įmonės vadovą.
Tiek Lietuvos pašto, tiek „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė paskirta Susisiekimo ministerijai šeimininkaujant R.Masiuliui.
Į valstybei priklausančias bendroves nepriklausomi valdybos nariai skiriami siekiant skaidrumo, efektyvesnio darbo. Paprastai į tokias pozicijas kviečiami versle sėkmingai besidarbuojantys asmenys.
Mįslingomis aplinkybėmis pasitraukęs iš „Lietuvos energijos“ (dabar „Ignitis) vadovas Dalius Misiūnas, taip pat buvęs nariu valdybose, sako, kad keistas ir pats sprendimas, ir jo paviešinimas.
„Tai, kad vienos svarbiausių valstybės valdomų įmonių valdyba atleidžiama ketvirtadienį prieš ilgąjį savaitgalį, o toks sprendimas pakomentuojamas vienu sakiniu, dar kartą parodo, kokio lygio korporatyvinį valdymą nusiteikę praktikuoti ministerijos“, – sako jis.
Sprendime įžvelgia politizavimą
Jis sako neabejojantis, kad ketvirtadienio vakaras buvo pasirinktas, nes „siekiama kuo mažiau žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio. Ketvirtadienį visi rūpinosi Vėlinėms, o pirmadienį jau neprisimins“.
Lietuvos pašto valdybos nariai sako iki šiol negavę jokios žinios iš Susisiekimo ministerijos.
„Žmonės iš verslo skyrė savo laiką, o valstybė bandė pritraukti žmones iš verslo, kad pasidalintų patirtimi valstybinių įmonių valdybose. Po šio sprendimo žmonės pagalvos, ar eiti į valstybei priklausančių bendrovių valdybas, ar pretenduoti į įmonių vadovus. Tokie dalykai, kai vieną dieną atšaukiama valdyba, rodo, kad tai susiję su politiniais klausimais“, – svarstė Lietuvos pašto nepriklausomas valdybos narys D.Merkinas.
ISM rektoriumi neseniai paskirtas D.Misiūnas sako neabejojantis dėl Lietuvos pašto vadovės likimo. „Ar dar reikia spėlioti, kokie sprendimai (ir prieš kurias išeigines) bus priimti dėl įmonės vadovo?“ – retoriškai klausė jis.
Nepriklausomus valdybos narius skiria susisiekimo ministras. Būtent naujoji valdyba ir spręs, ar ieškoti naujo vadovo. Paštui nuo 2018 m. sausio 22 dienos vadovauja Asta Sungailienė, prieš tai du dešimtmečius dirbusi bankuose.
„Peršasi išvada, kad vien tik nepriklausomų valdybų narių kvotų atsiradimo nepakanka, kad būtų išspręsti Valstybės valdomų įmonių valdymo skaidrumo ir efektyvumo klausimai. Bent jau tol, kol ministrai bet kada galės atleisti valdybas ir jų vietoje paskirti „laikinas“, galbūt mažiau nepriklausomas“, – užsiminė jis.
Lietuvos pašto valdybos nariai sako iki šiol negavę jokios žinios iš Susisiekimo ministerijos.
Supykdė centrinių paštų pardavimas
Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų vadovė Vaida Budrienė sakė, kad laukiama sprendimo formuoti naują valdybą, kuri ir spręs dėl pašto vadovo. Pati įmonė toliau tęsia veiklą be trikdžių.
15min žiniomis, J.Narkevičiaus nepasitenkinimą Lietuvos pašto vadovybe galėjo sukelti keli sprendimai. Juos, beje, kritikuoja ir „valstiečių“ lyderis R.Karbauskis.
Viena pašto naujovių – mobilusis laiškininkas. Šia naujove Lietuvos paštas itin didžiuojasi, nes tai padės sutaupyti lėšų įmonei. Pagal idėją – laiškininką bus galima išsikviesti į namus.
Šią naujovę buvo sustabdę „valstiečiai“, pasipriešinę pašto filialų kaimiškose vietovėse uždarymui. Ypač tai gresia apnykusių kaimų paštams.
„Valstiečių“ lyderis R.Karbauskis netgi buvo pareiškęs, kad paštas turi vykdyti socialinę funkciją, o nesivaikyti pelno. Tą jis pakartojo ir pirmadienį.
„Mobiliųjų paštininkų atsiradimas, pašto skyrių uždarymas ir taip toliau sukelia dvejopas mintis. Ne visai suprantama, kad Lietuvos pašto vadovybė suvokia savo socialinę atsakomybę. Kartais atrodo, kad nueita į sprendimus, kurie šneka tik apie pinigus (...) Kyla klausimas dėl kompetencijos žmonių, kurie vadovauja paštui“, – BNS sakė R.Karbauskis.
Naujoji pašto valdyba siekė, kad bendrovė gautų pelną ir sėkmingai konkuruotų su Estijos, Prancūzijos ir kitų šalių kapitalo paštais, kurie agresyviai kovoja dėl rinkos Lietuvoje.
Kita priežastis – Lietuvos pašto sprendimas parduoti pastatus didžiuosiuose miestuose. Dėl to R.Karbauskis net išsiuntė laišką pašto vadovybei, jis suabejojo ir vadovybės kompetencija.
Praėjusią savaitę R.Karbauskis kreipėsi į Vyriausybę dėl valstybės kontroliuojamos bendrovės ketinimų parduoti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinio pašto pastatus.
„Reikia dar sykį įvertinti galimybes, nes visi trys pastatai Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje turi istorinę ir architektūrinę reikšmę, tai yra paveldas. Šitoje situacijoje priimant sprendimą yra laba svarbu atsižvelgti į šitą faktą“, – BNS sakė R.Karbauskis.
Pasak politiko, Vyriausybės atsakymo jis kol kas nėra gavęs, tačiau pabrėžė, kad jo tikslas buvo užkirsti kelią skubotiems sprendimams dėl pastatų pardavimo.
„Manau, mano raštas yra pateiktas laiku, kaip suprantu, Vyriausybė su Lietuvos pašto vadovybe ieškos sprendimų“, – pridūrė jis.
R.Karbauskio teigimu, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinius paštus reikėtų pritaikyti valstybės ir visuomeninėms funkcijoms, kiekvienam pastatui ieškant individualaus sprendimo.
