„Lietuvos geležinkeliai“ yra kaltinami dėl konkurencijos su Latvija išmontavę geležinkelio bėgius į Rengę. Dėl to Europos Komisija pradėjo tyrimą, kuris artėja į pabaigą ir įmonei gali būti skirta bauda, nebent Lietuos susisiekimo ministrui Rokas Masiuliui pavyks įtikinti ES konkurencijos komisarę Margrethe Vestager atidėti „gaiduko paspaudimą“.
ES anksčiau ne kartą tyrė valstybės pagalbos suteikimo atvejus geležinkelių sektoriuje. Tačiau „Lietuvos geležinkelių“ atvejis yra ypatingas tuo, kad konkurencijos komisarė suvienijo jėgas su transporto reikalų komisare Violeta Bulc, kad atvertų konkurencijai nacionalines rinkas.
R.Masiulis anksčiau šį mėnesį lankėsi Briuselyje ir mėgino Komisiją įtikinti, kad pertvarko „Lietuvos geležinkelius“ ir sovietinį šios įmonės valdymą.
„Aš prašysiu daugiau laiko persvarstyti ir restruktūrizuoti visą idėją. Tačiau veikiantis asmuo yra Komisija, todėl aš tikiuosi, kad mums bus suteikta pakankamai laiko iš naujo pateikti mūsų poziciją, paskaičiavimus ir kitą informaciją, kuri leis jiems nuspręsti, ką daryti šiuo atveju“, – leidiniui „Politico“ sakė ministras.
Tačiau svarbiausias klausimas yra tas, ar M.Vestager patikės R. Masiuliu. Jeigu ne, ji gali skirti Lietuvos bendrovei baudą, kuri gali siekti iki 10 proc. jos metinės apyvartos – maždaug 50 mln. eurų. Šaltinių teigimu, Komisijos dokumentai šioje byloje jau parengti.
2008 metų rugsėjį „Lietuvos geležinkeliai“ išmontavo ruožo Bugeniai-Rengė bėgius nuo „Orlen Lietuvos“ gamyklos iki Lietuvos ir Lenkijos sienos.
Lietuvos įmonė teigė, kad bėgiai buvo blogos būklės ir kėlė grėsmę krovinių gabenimui. Tačiau konkuruojančios įmonės teigė, kad bėgiai buvo išmontuoti siekiant neleisti, kad „Orlen“ atsigabentų naftos per Latviją. Komisija 2011 metas metais atliko kratas Lietuvos įmonės patalpose, o 2013 metais pradėjo tyrimą.
R.Masiulis teigia sprendžiantis ne tik šią konkrečią problemą, bet ir gilesnes problemas, susijusias su konkurencija geležinkelių sektoriuje.
„Esame turėję daug atvejų, kai konkurse dalyvauja tik vienas tiekėjas, ir mes įtariame, kad sąlygos būdavo specialiai sukuriamos tai vienai įmonei“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Mantas Dubauskas, apibūdindamas situaciją kompanijoje iki R. Masiulio paskyrimo ministru.
Europos Sąjunga jau seniai siekia reformuoti valstybines geležinkelių monopolijas ir įvesti britišką sistemą, kai bėgių operatorius yra atskirtas nuo geležinkelių kompanijų, o visas sektorius yra atvertas konkurencijai.
„Šiuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ yra visiškai monopolistinė kompanija, kuri valdo infrastruktūrą, krovinių ir keleivių pervežimą“, – sakė EK byloje „Orlen“ atstovaujantis advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris Ramūnas Petravičius.
Tai reikės keisti, jeigu R.Masiulis nori išvengti Briuselio veiksmų.
„Jie suvokė, kad kažkas negerai, pademonstravo atvirumą ir norą reformuoti sektorių. Tačiau ne kartą šalis yra sakiusi „palaukite, jūs pradėjote prieš mus bylą, tačiau mes reformuosimės tai, kaip jūs norite“, tačiau galiausiai nieko nepadarydavo“, – sakė Europos krovinių vežėjų geležinkeliais asociacijos generalinė sekretorė Julia Lamb.
Panašiai elgėsi ir Lietuva. Ankstesnis šalies susisiekimo ministras taip pat prašė daugiau laiko reformoms, tačiau galiausiai jos nebuvo įvykdytos.
Tiesa, R.Masiulis konkurencijos komisarei gali pasirodyti patikimesnis, nes eidamas energetikos ministro pareigas liberalizavo energetikos rinką ir sumažino Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos dujų milžinės „Gazprom“.
Gruodį R.Masiulis pradėjo eiti susisiekimo ministro pareigas ir ėmėsi keisti „Lietuvos geležinkelių“ vadovybę - jis pabrėžia, kad bėgių byla „vienai ar kitaip turi būti išspręsta“.
