15min peržiūrėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktas viešų ir privačių interesų deklaracijas, Registrų centro, „Okredo“ duomenų bazės ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis apie naujai išrinktus Seimo narius ir jų antrąsias puses.
Atlikus pirminę analizę, paaiškėjo, kad bent 23 šios kadencijos Seimo narių deklaracijos kelia didesnių ar mažesnių klausimų.
Pavyzdžiui, „Nemuno aušros“ atstovas Martynas Gedvilas deklaracijoje nurodė, kad jo turto suma yra 172 400 Eur, kai tuo tarpu 2021 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje deklaracijoje buvo nurodyta tik 86 000 Eur. Pats jis nurodė visą tą laiką dirbęs gamybos operatoriumi. Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė Dalia Asanavičiūtė nedeklaravo savo individualios įmonės, kuri „Sodrai“ skolinga kiek daugiau nei 300 Eur.
Kai kurie atvejai ypač traukia akį, nes politikas kandidatuoja į labai svarbų ir aukštą postą. Socialdemokrato Gintauto Palucko, galimo premjero, privačių interesų deklaracijoje nenurodoma, kad jo žmona Ilma Paluckė yra bendrovės „Right Thing“ viena iš dviejų akcininkių.
Dar giliau pažvelgus, 15min žurnalistai atkreipė dėmesį, kad antroji „Right Thing“ akcininkė yra ir vienos viešųjų ryšių bendrovės akcininkė. Pastaroji įmonė yra laimėjusi ne vieną viešojo sektoriaus konkursą, o laimėtų pirkimų suma vien per 2024 m. sudaro daugiau nei pusę milijono eurų.
Žinoma, visi šie ir kiti atvejai galimai yra tik nesusipratimo ar neatidumo pasekmė. Tačiau, kai kalbama apie valstybės valdymą, matyt, geriau paklausti per daug, nei nutylėti.
Tad kodėl vis dar nutinka taip, kad kiekvienoje Seimo kadencijoje į paviršių iškyla įvairios problemos, susijusios su privačių interesų deklaracijų turiniu bei jų išsamumu? Kodėl ne visiems politikams pavyksta pateikti tikslią informaciją, kurios reikalauja galiojanti tvarka? Apie tai 15min studijoje kalbėjo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkas Gediminas Sakalauskas.
Deklaracijų svarba ir esminės klaidos
Anot VTEK pirmininko, privačių interesų deklaracijos yra esminė priemonė užtikrinant skaidrumą ir pasitikėjimą politikais bei viešojo sektoriaus tarnautojais.
„Deklaracija yra priemonė visuomenei pasakyti, kokius aš turiu privačius interesus. Tai didina skaidrumą ir leidžia įsitikinti, ar deklaruojantis asmuo priima sprendimus valstybės labui ar savo asmeninei gerovei“, – teigia jis.
Kalbėdamas apie deklaracijose pasitaikančias klaidas, G.Sakalauskas pabrėžė, kad daugelis jų kyla dėl deklaravimo taisyklių nežinojimo. „Dažniausiai tai būna techninės klaidos, bet esmė – ar deklaruojantis asmuo, nesvarbu, ar tai politikas, tarnautojas ar valstybės valdomos įmonės direktorius, žino deklaravimo taisykles“, – sakė VTEK pirmininkas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad deklaracijų reikalavimai per pastaruosius metus sumažėjo, dabar reikia pateikti mažiau informacijos, o tai irgi gali turėti įtakos skaidrumo lygiui.
„Anksčiau buvo šešios privalomos taisyklės, ką reikia atskleisti. Dabar liko tik dvi, o visa kita yra sąlyginiai duomenys. Jei deklaruojantis asmuo mano arba įsivaizduoja, kad gali kilti realus interesų konfliktas, jis įtraukia tai į deklaraciją. Atsakomybė palikta pačiam deklaruojančiam asmeniui“, – aiškino G.Sakalauskas.
Anot jo, labai aiškios ir konkrečios deklaravimo taisyklės padėtų išvengti klaidų ir netikslumų. Tačiau liberalizavus deklaravimo reikalavimus ir palikus dalį sprendimų pačių deklaruojančiųjų interpretacijai, liko nemažai vietos išlygoms ir nutylėjimams.
G.Sakalauskas taip pat pabrėžė VTEK pastangas šviesti ir konsultuoti deklaruojančius asmenis. Tam buvo sukurti nuotoliniai mokymai, kuriuose detaliai paaiškinama, kaip ir ką reikėtų daryti. Juos nesunkiai galima rasti PINREG sistemoje.
Vis dėlto VTEK pirmininkas pripažino, kad iššūkių yra daug, ypač dėl ribotų komisijos resursų ir didelio deklaruojančių asmenų skaičiaus.
„Mūsų VTEK’e dirba 27 žmonės, o turime apie 180 tūkstančių asmenų, privalančių teikti deklaracijas. Geriausiu atveju galime suteikti įrankius pasitikrinti“, – sakė VTEK vadovas.
Žiniasklaidos ir visuomenės vaidmuo
G.Sakalauskas akcentavo ir žiniasklaidos svarbą prižiūrint ir užtikrinant politikų veiklos skaidrumą.
„Valstybė negali visko kontroliuoti ir prižiūrėti. Žiniasklaida yra visuomenės garantas. Tai ne tik žurnalistai, dirbantys didžiuosiuose portaluose, bet ir regioninė žiniasklaida, kuri taip pat atskleidžia labai daug svarbių dalykų“, – teigė jis.
Tiesa, VTEK pirmininkas pastebi, kad visuomenės įsitraukimas Lietuvoje, stebint politikų veiklos skaidrumą, vis dar ribotas. PINREG sistemos, kurioje galima rasti privačių interesų deklaracijas, lankomumas nedidelis.
„Lietuvoje yra 3 milijonai gyventojų, o per mėnesį prie sistemos jungiamasi tik apie 11 tūkstančių kartų“, – detalizavo G.Sakalauskas.
Anot jo, atvėrus daugiau viešojo sektoriaus duomenų, skaidrumas reikšmingai išaugtų, ir visuomenės inicijuojama politikų bei viešojo sektoriaus darbuotojų kontrolė taptų daug efektyvesnė.
VTEK pirmininkas taip pat paragino politikus atsakingiau žiūrėti į deklaracijų pildymą, atskleisti savo privačius interesus ir galimus interesų konfliktus.
„Lietuva yra per maža šalis šioje srityje. Natūralu, kad egzistuoja atvejų, kai žmonės dirba interesų konflikto situacijoje. Teisė leidžia, kad žmonės gali dirbti esant interesų konfliktui. Tačiau yra reikalavimas atskleisti situaciją – vadovas arba VTEK pažiūrės riziką, įvertins ją ir, jei nebus galimybės priimti sprendimo, leis dirbti. Tai yra atskleidimas, rizikų valdymas ir pasitikėjimas. Jei neatskleidžia, natūraliai kyla klausimų“, – sakė G.Sakalauskas.
Komentuodamas 15min žurnalistų naujųjų Seimo narių deklaracijose aptiktus klausimų keliančius atvejus, VTEK pirmininkas pabrėžė, kad tuo jau domėsis naujai paskirta Seimo etikos ir procedūrų komisija, nes VTEK neturi teisės tirti Seimo narių.
Vis dėlto, aiškindamas galimus pažeidimus, G.Sakalauskas nurodė, kad jei privačių interesų deklaracijoje nenurodoma informacija, kurios reikalauja galiojantis įstatymas, tikėtina, kad tai yra pažeidimas.
Medijų rėmimo fondas projektui „Naujoji valdžia: turtai, verslai ir įtaka“ skyrė 9000 Eur dalinį finansavimą.
