Kino platintojai teigia, kad naujieji filmų indeksai savo griežtumu prilygsta tokioms šalims kaip Iranas ar Šiaurės Korėja. Vaikų psichologai nurodo, jog valstybei kištis į šeimos gyvenimą ir atimti sprendimo galimybę iš tėvų yra beprasmiška. Ypač, kai tie patys filmai lengvai pasiekiami internetu ar matomi televizorių ekranuose. Tuo tarpu bandymą taisyti radikalų įstatymą palaidoję parlamentarai atsako, kad Lietuva pasaulyje pirmauja pagal vaikų savižudybių skaičių, stebima jaunimo smurto banga, todėl liberalizuoti filmų indeksavimo tvarkos negalima.
Tėvams spręsti neleido
„Nesubrendę politikai ima kištis į vaikų ugdymą“, – teigė M.A.Pavilionienė.
 |
| Aušrinė Marija Pavilionienė |
Šių metų balandžio 4 d. Seime buvo pristatytos Kino įstatymo pataisos. Jomis siekta sušvelninti šiuo metu galiojančią filmų indeksavimo tvarką ir daugiau sprendimo galimybių suteikti tėvams. „Šiuo pasiūlymu nekalbėjome apie sekso ar smurtinius filmus. Norėjome leisti tėvams spręsti, kada eiti su vaikais į filmus, kuriems būtų suteiktas specialus indeksas“, – 15min.lt sakė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė.
Pasak jos, svarstant pataisas komitete didelių ginčų nekilo, nes visiems buvo aiškus jų tikslas. Situacija pasikeitė posėdžių salėje: „Komitete nematėme jokio pasipriešinimo. Visi sutiko, kad tai logiškas pasiūlymas. Tačiau pateikimo metu kolegų buvome nesuprasti. Prieš balsavimą buvo pasakyta, kad tėvai vaikus galės vestis vos ne į pornografinius filmus. Tai visiška netiesa. Seimas pataisas atmetė ir net neleido jų taisyti. Tokios reakcijos tikrai nesitikėjome“, – pasakojo buvusi pedagogė A.Pitrėnienė.
 |
| „ACME Film“ archyvo nuotr./Kadras iš filmo „Brėkštanti aušra. 2 dalis“ |
Parlamentarės Marijos Aušrinės Pavilionienės nuomone, taip balsuodami politikai parodė, jog nepasitiki savo piliečiais. „Tai tas pats puritoniškas, katalikiškas, provincialus mąstymas, kuris draudžia bet kokį nukrypimą nuo griežtos moralės. Tai Lietuvos gėda. Tėvams ne padedama ugdyti vaiką, stebėti jo brandą, patiems spręsti, kiek jis pajėgus priimti informaciją, dabar uždedami valstybės draudimai. Nesubrendę politikai ima kištis į vaikų ugdymą ir savo nuomone paveikia kitus. Seimo nariai dažnai neįsigilina į svarstomų įstatymų pataisas. Tai yra didžioji drama“, – sakė ji.
Seimas, daugiausia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos, Darbo partijos ir Lenkų rinkimų akcijos parlamentarų balsais, atmetė pasiūlymą. Po šio sprendimo, prie Kino įstatymo pataisų bus galima grįžti tik už pusės metų, tačiau neaišku, ar tai bus padaryta.
Radikalūs pakeitimai
„Lietuvoje įsigalioję filmų indeksai gali būti lyginami su tokių šalių kaip Iranas ar Šiaurės Korėja“, – nurodė R.Plytnikas.
 |
| Gintaras Plytnikas |
Kino teatrų tinklo „Forum Cinemas“ projektų vadovas Gintaras Plytnikas 15min.lt sakė, jog prieš metus pakeistas įstatymas Lietuvą nubloškė į itin radikaliomis priemonėmis savo piliečių moralę saugančių valstybių draugiją: „Faktas, kad nuo pernai gegužės mėnesio Lietuvoje įsigalioję indeksai gali būti lyginami su tokių šalių kaip Iranas ar Šiaurės Korėja indeksavimo tvarka. Jie nepalieka jokios laisvės tėvams spręsti, ar vaiką vestis į tokius filmus kaip „Žmogus voras“, ar ne“.
G.Plytniko teigimu, šiuo metu galiojantys penki indeksai yra bekompromisiai, nors pasaulyje tokių griežtų cenzų yra labai nedaug. Pradedant JAV, kur yra keletas indeksų, leidžiančių į kiną eiti su tėvų palyda, baigiant Europos Sąjunga, kur daugelis šalių turi tarpinius indeksus. Tarp „N-7“ ir „N-14“ yra „TP-12“ ar panašūs indeksai, kurie reiškia, kad į filmą dvylikos metų vaikams galima eiti tik su tėvais.
„Iki pernai metų gegužės buvęs indeksas „T“, kuris tai ir reiškė. Tačiau indeksavimo tvarka buvo labai sugriežtinta. Niekas nesužiūrėjo. Galbūt tai ir šioje sferoje dirbančių žmonių problema. Dabar visi kankinamės dėl itin griežtų cenzų. Ir kino teatrai, ir platintojai, ir, labiausiai, tėvai. Tai absurdas“, – sakė kino teatrų atstovas.
Seimo akibrokštas
 |
| „Scanpix“/„Žmogus voras“ |
Penkerius metus Kultūros ministerijos specialistų rengtas Kino įstatymas tapo tėvų ir kino teatrų darbuotojų konfliktų priežastimi. „Vyksta daugybė ginčų prie kasų. Ateina tėvai su vaikais. Administracija privalo griežtai laikytis įstatymų ir jų laikosi. Taip vaikai buvo išstumti iš kino teatrų, kur jie galėjo ateiti su tėvais, į interneto erdvę. Ten linkomanijose ir kituose populiariuose interneto puslapiuose amžiaus niekas neindeksuoja“, – minėjo G.Plytnikas.
Šiuo metu filmams indeksus suteikia Filmų indeksavimo komisija, veikianti prie Lietuvo kino centro. Visi lietuviški filmai peržiūrimi privalomai ir jiems suteikiamas vietinis cenzas. Užsienio filmai vertinami pagal jau suteiktus indeksus. Už amžiaus cenzo nesilaikymą numatytos baudos, tačiau Lietuvoje jos dar nė karto nebuvo skirtos.
Įstatymas galėjo būti sušvelnintas įvedus papildomus filmų indeksus, tačiau Seimas to neleido. „Įvyko nesusipratimas. Arba tą dieną buvo didesnių problemų Seime, arba problema buvo blogai pristatyta“, – svarstė G.Plytnikas.
Kovojo su lobizmu
„Taip buvo norima nuleisti kartelę, kad vaikai matytų daugiau smurto, sekso, žiaurumo“, – neabejojo M.Zaščiurinskas.
 |
| Mečislovas Zaščiurinskas |
Darbo partijos atstovo Mečislovo Zaščiurinsko teigimu, įstatymo pataisomis buvo norima apginti kino pramonės interesus. „Taip buvo norima nuleisti kartelę, kad vaikai matytų daugiau smurto, sekso, žiaurumo. O įvyniota visai tai į tėvų teisių popierių. Aš esu už tai, kad tėvai ir vaikai galėtų spręsti, bet, kad kartelė nebūtų nuleista. Šeimos politika turi būti nukreipta į vaikų psichikos stiprinimą, o ne į jos demoralizavimą“, – teigė jis.
Politikas piktinosi, kad „N-7“ indeksu ženklintuose filmuose prieš porą metų rodė žymiai mažiau blogybių, o dabar jų rodo žymiai daugiau. Pasak jo, tai lėmė bloga kontrolė. „Žinau ne vieną šeimą, kur vaikai pamatę „N-7“ pažymėtą filmą išeina iš kambario. Auklėjimas šeimoje yra svarbiausias dalykas“, – minėjo M.Zaščiurinskas.
Seimo narys atkreipė dėmesį, kad Lietuva pirmauja pagal vaikų savižudybių skaičių, be to, šalyje plinta paauglių smurtas, o įstatymo pataisų tikslas buvo į kino teatrus pritraukti kuo daugiau žiūrovų, neapaisant jų amžiaus ar psichikos subtilybių. Pasak jo, prie plintančio smurto prisideda ir televizija. Viena iš problemų – netinkamų anonsų rodymas, kai juos mato vaikai.
Paklaustas, kaip vertina nuomonę, jog Lietuvoje įsigaliojusi filmų žymėjimo tvarka itin griežta lyginant su kitomis pasaulio šalimis, M.Zaščiurinskas nurodė, jog neverta žvalgyti į užsienį: „Yra toks mokslas – faktologija. Pasaulis yra tiek įvairus, kad bet kuriam faktui gali parinkti analogiją Afrikoje, Kinijoje ar Mongolijoje. Tai ne argumentas. Kiekvienas tėvas, rimtai žiūrintis į vaikų auklėjimą, turi jaudintis dėl tokių dalykų.“
Grįžtam į sovietmetį
 |
| Filmo kūrėjų nuotr./Filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ |
Vaikų ir paauglių psichiatras, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkas Linas Slušnys 15min.lt sakė, kad tokie politikų draudimai yra beprasmiai, nes, apribojus tėvų sprendimo galimybes, vaikas nuo kenksmingos informacijos neapsaugomas. Pasak jo, tokiais draudimais galima padaryti dar didesnę žalą vaiko psichikai: „Su vaiku labai daug ką galima žiūrėti, su viena sąlyga, kad tėvai po to pasikalba su vaikais ir paaiškina tam tikrus dalykus. Yra filmų, kurie neturi jokio smurto ir agresijos, bet jie yra tokio emocinio sunkumo, kad jų žiūrėti tikrai neverta keturiolikmečiams. Tačiau tai turi spręsti tėvai.“
L.Slušnio nuomone, noras reglamentuoti šeimos bendravimą įstatymais yra judėjimas link tam tikro absurdo. Taip grįžtame į sovietmetį. Valstybė turi pasitikėti tėvais ir šeima. Bandydami reglamentuoti praktiškai nesukontroliuojamus procesus mes tampame juokingi. Tokie įstatymai ima neveikti, nes jie lengvai apeinami. „Seimo galvos nesusigaudo, kokį poveikį savo sprendimais daro valstybei“, – sakė psichiatras.
Specialistas minėjo, kad sekant tokia logika yra daug dalykų, kuriuos valstybė galėtų uždrausti. Pavyzdžiui, per televizorių vaikams ir paaugliams rodyti filmus, kurie prasideda devintą valandą vakare. „Vaikai turi dešimtą valandą miegoti. Tai gal ir tai reiktų reglamentuoti“, – svarstė L.Slušnys.
Suvaržė laisvę spręsti
„Seimo sprendimas yra visiškai idiotiškas“, – teigė A.Tapinas.
 |
| Andrius Tapinas |
Televizijos laikų vedėjas, žurnalistas, rašytojas Andrius Tapinas neslėpė nusivylimo Seimo narių sprendimu: „Seimo sprendimas yra visiškai idiotiškas. Patys Seimo nariai yra pripažinę, jog net nepasivargino įsigilinti į pačią problemą. Tai man pripažino ir konservatoriai, kurių balsų dauguma buvo priimtas sprendimas atmesti ir net nebetaisyti šio įstatymo, ir darbiečiai. Po pokalbio su M.Zaščiurinsku supratau, kad jis nelabai supranta, apie ką kalbama pataisose. Niekas indeksų nesiruošia atšaukinėti. Tiesiog jie būtų papildyti tam, kad tėvai turėtų daugiau galimybių spręsti, ką žiūrėti kartu su vaikais. Tai praplėstų galimybes šeimai kartu leisti laiką.“
 |
| Kadras iš filmo/„Kung fu panda 2“ |
Jis priminė, kad pataisose nekalbama apie suaugusiesiems skirtus filmus. Kalbama apie tuos filmus, dėl kurių visi pasaulio paaugliai eina iš proto ir kuriuos mielai pasižiūrėtų visa šeima. „Teko pačiam tai patirti. Iš anksto norėjau įsigyti bilietus į kino filmą tikrai žinodamas, kad jis nesužalos mano vaikų psichikos. Kai kasoje išgirdau, kad tai neįmanoma, buvo labai nemalonu. Žinau daug istorijų, kai šeimos ateina suplanavusios savo dieną ir lieka už borto. Mačiau, kaip mano dukra ir jos bendraklasės kūrė planus, kaip patekti į filmą „Brėkštanti aušra“. „Facebooke“ man rašė tėvas, kuris su šešerių metų sūnumi nebuvo įleistas į animacinį filmą „Karališka drąsa“, nes jis buvo paženklinas „N-7“ indeksu. Vaikas to filmo laukė du mėnesius“, – pasakojo pašnekovas.
Pasak jo, šis įstatymas yra tik iškalbinga detalė. „Tai nėra globali problema visos Lietuvos mastu. Bet reikia pamatyti bendrą vaizdą. Tai jau kišimasis į šeimos gyvenimą. Šiandien tai kinas, rytoj gal tai bus kiti produktai. O kai kišamasi į apsisprendimo laisvę, mane tai labai siutina. Jei taip mūsų politikai nori ginti šeimos vertybes, tai rinkėjai tikrai turėtų į tai atsižvelgti“, – sakė A.Tapinas
