Lietuvoje pavasarį, per patį karantino įkarštį, SBA grupės įmonės „Urban Inventors“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad 44 proc. iš namų karantino metu dirbusių darbuotojų norėtų grįžti į biurą. JAV Gensler tyrimų instituto atlikta įvairių sričių darbuotojų apklausa parodė panašias tendencijas: lygiai tiek pat amerikiečių (44 proc.) norėtų sugrįžti nuolat dirbti į biurus, o 70 proc. biuruose norėtų dirbti didžiąją laiko dalį. Tačiau su viena sąlyga – dauguma apklaustųjų nurodė, kad jiems labai svarbu, jog biurai taptų „sveikais“: juose būtų užtikrinama švara, sumažintas triukšmo lygis, valomas oras, sudaromos kitos darbuotojų sveikatai ir gerovei būtinos sąlygos.
Pasak „Urban Inventors“ komercijos padalinio vadovo Giedriaus Muliuolio, apie tai, kad darbo vietos turi būti maksimaliai orientuotos į darbuotojų gerovę, jau kurį laiką vis garsiau kalbama ir mūsų šalyje, o popandeminiame pasaulyje tai neabejotinai bus vienas iš įmonių prioritetų.
„Iki šiol madingu pasirinkimu laikytas rūpestis darbuotojų gerove turės tapti privalomas. Darbuotojo gerovės darbo vietoje užtikrinimas virs įmonių atsakomybės dalimi, o darbo aplinkos sąlygos turės atitikti ne tik darbuotojų lūkesčius, bet ir sveikos gyvensenos bei sveiko biuro principus. Tokiu atveju, net jei darbuotojams bus sudarytas pasirinkimas, iš kur dirbti, jie greičiausiai rinksis biurą, kuriame galės efektyviai dirbti ir gerai jaustis“, – sako G.Muliuolis.
Beje, Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė ir tai, kad į biurus darbuotojai dažnai nori grįžti pasiilgę biuro atmosferos ir bendravimo su kolegomis: galimybės pasitarti, apsikeisti nuomonėmis. Tokią nuomonę išsakė daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių 30-49 m. amžiaus iki karantino biuruose dirbusių Lietuvos gyventojų.
Oro kokybė svarbiausia
Organizacija „Future Workplace“ JAV ir Kanadoje atliko tyrimą, siekdama išsiaiškinti, kurie aplinkos aspektai darbo vietoje labiausiai veikia darbuotojų produktyvumą bei įsitraukimą ir lemia, kad darbuotojai biurą laikytų orientuotu į jų gerovę. Svarbiausių veiksnių trejetuką sudaro oro kokybė – ją nurodė 58 proc. apklaustųjų, antroje vietoje atsidūrė apšvietimas (50 proc.), trečioje – geriamo vandens kokybė (41 proc.).
JAV Aplinkos apsaugos agentūra nurodo, kad patalpų oro kokybė yra žmonių savijautai labai svarbi nuolat kintančių aplinkos veiksnių visuma. Kokybišką patalpų orą užtikrina kvapų ir teršalų kontrolė, efektyvios pastato vėdinimo, ventiliavimo ir oro cirkuliacijos sistemos, optimalaus oro drėgmės lygio palaikymas, su oro kokybe glaudžiai siejasi ir temperatūra patalpoje.
Sveiko maisto pasirinkimo svarbą nurodė 4 iš 10 apklaustųjų, o galimybė sportuoti darbo vietoje būtina atrodo kas penktam darbuotojui.
Pasak G.Muliuolio, darbuotojų gerovės užtikrinimui svarbūs ne pavieniai fiziniai, emociniai ar aplinkos veiksniai, bet jų sintezė. „Darbuotojų gerovę gali padėti užtikrinti tik įvairių veiksnių visuma: ergonomiškos darbo vietos, galimybė judėti, sveiko maisto pasirinkimas, natūrali dienos šviesa, lauko erdvės pertraukėlėms, vaizdai per langą, optimali oro temperatūra ir panašiai. Tai pamažu įsisąmoninant biurų pastatuose vis dažniau jau ne tik įrengiamos sporto salės, bet taip pat didelis dėmesys skiriamas ir darbo vietų apšvietimui, oro cirkuliacijai, triukšmo lygio mažinimui“, – aiškina „Urban Inventors“ atstovas.
Ryšys tarp darbuotojų ir pastatų sveikatos
Kad tokios pastatų savybės kaip apšvietimas, tarša ir ventiliacija daro įtaką žmonių elgesiui, sveikatai ir mąstymui, rodo ne tik visuomenės apklausos, bet ir mokslininkų atlikti tyrimai. Harvardo ir Sirakūzų universitetų (JAV) mokslininkai stebėjo žmones, dirbančius verslo centruose, iš kurių pusė buvo sertifikuoti kaip „žalieji“ pastatai ir atitiko visus aplinkosauginius bei darbo vietos gerovės reikalavimus.
Tyrimas parodė, kad sertifikuotuose pastatuose dirbę darbuotojai užduotis atliko ketvirtadaliu efektyviau nei nesertifikuotuose. Jiems taip pat 30 proc. rečiau pasireiškė taip vadinami „sergančio pastato“ simptomai: jie rečiau skundėsi galvos skausmais, kvėpavimo takų susirgimais, geresnė buvo ir jų poilsio bei miego kokybė grįžus namo.
„JAV Aplinkos apsaugos agentūros skaičiavimais, žmonės daugiau kaip 90 proc. viso laiko praleidžia uždarose patalpose, todėl negalima nuvertinti aplinkos sąlygų svarbos ir įtakos žmonių savijautai.
Ateities tendencija, kurią jau matome ir šiandien, yra tai, kad ne darbuotojai turi taikytis prie darbo aplinkos, o aplinką reikia pritaikyti prie darbuotojų – tik taip bus galima užtikrinti jų optimalią savijautą, turinčią tiesioginį ryšį su produktyvumu ir visos įmonės veiklos efektyvumu“, – teigia G.Muliuolis.
