Prabangių viešbučių „Centrum“ tinkle dirbo 170 žmonių, tačiau dabar jie arba verčiami eiti iš darbo, arba maitinami pažadais atgauti pinigus tada, kai valstybė perves subsidijas. Tačiau vilties kol kas maža ir čia. Kol darbdavys bando atsiskaityti su banku, darbuotojai keliauja su ieškiniais į Darbo ginčų komisiją.
Sako, kad turi išeiti patys
„Dabar mus spaudžia išeiti iš darbo, ir tik taip bus sumokamas atlyginimas. O jei ne – negausime ir tiek. Jokių derybų iš esmės nėra“, – 15min piktinosi A.Lešč-Klusevičienė.
Darbuotojams sakoma, kad viešbutis bus uždarytas dar mažiausiai pusmetį, o gal ir daugiau. Todėl darbuotoja esą turi savo noru palikti darbovietę.
„Kai paklausiau, o kas bus, jeigu visi parašys prašymus – ar pakaks pinigų, tai vadovas tik pasimetė ir nieko neatsakė“, – pasakojo A.Lešč-Klusevičienė.
Pasak jos, dalis kolegų parašė prašymus išeiti savo noru, kitaip nebūtų atgavę savo algos. „O dalis tyli, kol turi nedarbingumą ar vaiko priežiūrą dėl karantino. Arba sėdi ir nežino, ką daryti, kur dėtis, ir tik labai maža dalis, vienetai, bando kažką daryti“, – pasakojo viešbučio darbuotoja.
Gegužės mėnesį Darbo ginčų komisija svarstys keturių „Centrum“ darbuotojų ieškinius darbdaviui, tačiau dar daugiau laukia eilėje – darbuotojai siekia atgauti algas dar už tą laiką, kai viešbutis veikė.
„Pikta, kai tai vyksta be jokio žmogiškumo. Psichologinės taktikos su tikslu palaužti kertant ten, kur skauda. Manymas, kad tai yra normalu, kad visi tylės, primena sovietmetį, kai žmogus buvo tikinamas, jog jis yra bejėgis“, – pasakojo darbuotoja.
Valdo turtinga šeima
Prabangių viešbučių tinklą įkūrė vienas turtingiausių Lietuvos žmonių verslininkas Bronislavas Vainora, tačiau vėliau verslą perleido savo vaikams. Dabar lietuviško kapitalo viešbučių tinklui vadovauja jo sūnus Artūras Vainora.
„Nors viešbutis priklauso turtingai šeimai, bet dešimtys žmonių liko ne tik be darbo ir pinigų, bet vilties atgauti tai, kas jiems priklauso“, – piktinosi A.Lešč-Klusevičienė.
Pats A.Vainora, kalbėdamas su 15min, neslėpė, kad kol kas nėra iš ko mokėti darbuotojams.
„Jei būtų iš ko mokėti, tikrai sumokėtume. Bet ką dabar galime padaryti? Ne mes šį virusą užnešėme. Jei valdžia duos subsidiją, bus ir darbuotojams pinigų“, – kalbėjo A.Vainora.
Bet kol kas čia – mažai gerų žinių. „Kreipėmės į „Invegą“ dėl paskolos palūkanų subsidijavimo, tačiau gavome neigiamą atsakymą. Nepatiko, kad mūsų paskola refinansuota. Per mėnesį tai būtų dešimt tūkstančių eurų“, – pasakojo viešbučių tinklo vadovas.
Nieko nesitiki iš karantino pabaigos
Viešbučio darbuotoja A.Lešč-Klusevičienė stebėjosi, kodėl nuo pat karantino pradžios viešbučio vadovai atsisakė prastovų idėjos ir ėmė atleidinėti žmones arba versti juos eiti neapmokamų atostogų.
Tačiau A.Vainora sako, kad tiesiog dar nespėjo susitvarkyti dokumentų. „Kreipsimės ir dėl prastovų, nes daugiau nėra dėl ko. Netiesa, kad Vyriausybės paramos programos veikia – dauguma jų neveikia“, – teigė verslininkas.
Todėl viešbučių tinklo vadovas sako neturintis kitos išeities – pinigų darbuotojams nėra, nes bankui reikia mokėti laiku paskolą. „Už kovą sumokėjome po šimtą eurų avanso, mokėjome ir tiems, kurie fiziškai dirbo, bet akivaizdu, kad darbo neturėsime ir po karantino“, – sakė jis.
Jis prognozavo, kad viešbučiai minimaliu režimu pradės veikti tik po metų, o į 2019-ųjų lygį grįš tik 2023 metais.