Verslo atstovai piktinosi, kad apie skubias priemones imama kalbėti tik tada, kai sistemą ištinka infarktas. Iki tol ir darbo santykių liberalizavimo, ir naujų eksporto rinkų atvėrimo, ir verslo aplinkos gerinimo klausimų svarstymas užtrukdavo itin ilgai.
Jaučia sankcijų pasekmes
Santykių su Rusija nereikia nutraukti visiškai. Reikia palaikyti dialogą. Rusijoje vykstantys procesai yra giluminiai ir Rusijos verslas juos taip pat labai jaučia, – teigė R.Dargis.
Pasak LPK prezidento, Lietuvos verslas vis labiau jaučia Rusijos sankcijų pasekmes. „Kol kas sunku įvertinti sezoninius svyravimas. Po gero mėnesio bus konkretesni skaičiai“, – sakė jis.
R.Dargis akcentavo, kad jau ne 1998 m. Verslas pats puikiai supranta rizikas ir ieško būdų diversifikuoti pajamas. Tokių skaudžių pasekmių kaip 1998 m. nebus.
Verslo atstovai atkreipė dėmesį, kad būtina valstybės diplomatinė pagalba ieškant naujų rinkų. „Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dirba daug. Įsteigta ekonominės diplomatijos taryba. Didžiausios pastangos bus nukreiptos ten. Santykių su Rusija nereikia nutraukti visiškai. Reikia palaikyti dialogą. Rusijoje vykstantys procesai yra giluminiai ir Rusijos verslas juos taip pat labai jaučia“, – kalbėjo R.Dargis.
Jis nurodė, kad reikia galvoti ne tik apie naujas pardavimų rinkas, bet ir apie verslo sąlygų gerinimą Lietuvoje: „Daugybę metų verslo aplinka Lietuvoje negerėja ir mes trečius metus iš eilės smunkam. Ir ne todėl, kad mes ją bloginam, o todėl, kad kiti ją gerina. Reikia kalbėti apie lankstesnius darbo santykius, mažesnę biurokratinę naštą ir kitus dalykus.“
Papildomoms sankcijoms nesiruošia
Ūkio viceministras Marius Skarupskas išvardijo, kokių priemonių žadama imtis verslui padėti. Jos skirstomos į tris grupes – naujų verslo rinkų paieška, finansinės ir diplomatinės priemonės.
Pasak viceministro, šiuo metu ieškoma naujų rinkų, papildomai bus finansuojamas įmonių dalyvavimas verslo parodose, padedama rasti verslo kontaktų. Siekiama kuo greičiau pradėti ateinančio finansinio periodo priemonių taikymą.
LPK atstovai klausė, ar jau yra numatyti scenarijai, kaip bus reaguojama, jei ES sankcijos dar griežtės. M.Skarupskas patikslino, kad kol kas ieškoma būdų, kaip reaguoti į dabartinę situaciją. „Priemonių planas yra gyvas organizmas. Dabar yra numatytos 34, bet jų gali būti ir daugiau“, – sakė jis
Turizmo sektorius smuko 40 proc.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė klausė, ar priemonių plane numatyta parama Lietuvos turizmo sektoriui, kuris patyrė 40 proc. nuosmukį?
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė klausė, ar priemonių plane numatyta parama Lietuvos turizmo sektoriui, kuris patyrė 40 proc. nuosmukį?
Viceministras atsakė, kad praėjusią savaitę prasidėjo didelis spaudimas ir klausimai, kodėl Ūkio ministerija finansuoja išvažiavimą į Rusijos rinką. „Viešbučių, IT ir kitiems sektoriams Rusijos rinka yra labai įdomi. O turizmo sektoriaus susidomėjimas Rusija yra didžiausias“, – sakė jis.
Pienininkai ir mėsos perdirbėjai teigė, kad dėl Rusijos sankcijų žaliavos supirkimo kaina krito trečdaliu. Verslininkai teiravosi, kaip į tai žada reaguoti vyriausybė. M.Skarupskas nurodė, kad verslas turi prisiimti riziką, tačiau Vyriausybė pasiruošusi vertinti visus pasiūlymus ir imtis papildomų priemonių.
R.Dargis priminė, kad naujų rinkų ieškoti reikėjo seniai, o ne sulaukus Rusijos ribojimų. „Ar Vyriausybė suprato, kad verslo aplinka turi būti lankstesnė? Ar mes vėl apsiribosim tik laikinais priemonių planais?“ – klausė jis.
Ūkio ministerijos atstovas sutiko, kad greičio ir sistemiškumo priimant sprendimus trūksta. „Nuolatinis darbas vyksta. Gal kai kuriuos klausimus reiktų kelti aukščiau į darbotvarkę“, – sakė M.Skarupskas.
Numatė kryptis
Ilgą laiką atrodė, kad didžiausia Lietuvos turizmo rinkos problema yra klausimas, kaip išduoti daugiau vizų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, – teigė R.Kriščiūnas.
Užsienio reikalų viceministras Rolandas Kriščiūnas teigė, kad ministerijos darbuotojai dirba nuolatos. „Ieškom ne nuo vakar. Situacija nėra dramatiška, nes jei ieškot pradėtume tik dabar, situacija būtų daug prastesnė“, – sakė jis.
Komentuodamas turizmo verslo problemas jis nurodė: „Ilgą laiką atrodė, kad didžiausia Lietuvos turizmo rinkos problema yra klausimas, kaip išduoti daugiau vizų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Seniai kėlėme klausimą, ar pusė turistų, atvykstančių iš Rusijos ir Baltarusijos, mums yra saugi situacija?“
Pasak viceministro, šiuo metu numatytos šalys, kurioms bus skiriamas didesnis dėmesys. „Turime ribotus išteklius. Negalime būti visur. Pradžioje norime įvertinti, kiek išnaudojame galimybes tose rinkose, kuriose jau esame. Dabar dominuoja žemės ūkis, nors nemanau, kad jis ateityje turi dominuoti. Numatėme 27 kryptis, kurias stiprinsime“, – kalbėjo R.Kriščiūnas.
Jo įsitikinimu, santykiai su Rusija neturėtų nutrūkti: „Neatsisuksime nugara į Rusiją. Tikimės, kad dabartinis laikotarpis kada nors pasibaigs. Tikrai niekada nenukirsim ryšių su Rusija ir savo kaimyno neignoruosime.“
Ribojimai po metų nesibaigs?
Reikia ruoštis, kas bus toliau. Laukiame, kad po metų situacija pagerės. Kalbantis su Rusijos kolegomis atrodo, kad tokių vilčių jie neturi. Pasak jų, situacija prasta. Rusija prieš porą metų pakeitė strategiją ir vidinės rinkos ribojimas tapo politikos dalis, – kalbėjo S.Kropas.
Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas teigė, kad finansų sektorius puikiai jaučia, jei kredituojamas sektorius turi problemų. Yra tikimybė, kad atsiras laikinų nemokumo problemų.
„Reikia ruoštis, kas bus toliau. Laukiame, kad po metų situacija pagerės. Kalbantis su Rusijos kolegomis atrodo, kad tokių vilčių jie neturi. Pasak jų, situacija prasta. Rusija prieš porą metų pakeitė strategiją ir vidinės rinkos ribojimas tapo politikos dalis“, – sakė jis.
Lietuvos ambasadorius Rusijoje Renatas Norkus atkreipė dėmesį, kad su Rusija susijusi situacija kilo daug anksčiau nei karas Ukrainoje. „Rusijos struktūrinių reformų tempai buvo daug lėtesni. Buvo iškelta daug projektų įvairiuose valstybės srityse, bet jų įgyvendinimas strigo. Dabartinė Rusijos ekonominė situacija labai sunki. Nuvertėja rublis, mažėja gyventojų perkamoji galia“, – sakė jis.
Diplomatas pasakojo, kad jam tenka susitikti su daug Rusijoje gyvenančių žmonių, tarp kurių tikrai nemažai progresyviai mąstančių asmenybių. Jis teigė, kad paskutinėmis savaitėmis Rusijos aukščiausia valdžia itin akcentuoja importo diversifikavimą ir vietinio gamintojo paramą. Tam iki 2020 m. žadama 636 milijardų rublių.
„Tai žadama, tačiau žinome, kad Rusijoje tokie procesai nėra labai skalsūs. Šiuo metu vykdomas kainų monitoringas ir jau dabar dėmesio sulaukia tie produktai, kurie brangsta labiau nei 5 proc. per savaitę. Kai kuriuose sektoriuose jau ima trūksti žaliavų“, minėjo R.Norkus.
