Stambiausios įmonės veikia, tačiau eksportas į Pietų Europą praktiškai sustojo, nes sustojo atsiskaitymai. „Nė viena įmonė nenori neatsiskaitymo rizikos, todėl geriau eina į prastovas“, – teigė jis. Pasak jo, stambiausios įmonės sunkmetį gali pajusti po 2–3 mėnesių.
Tačiau jis pastebėjo, kad kol kas stambusis verslas nėra gavęs paramos nei už prastovas, nei už paskolų palūkanas. „Subsidijų negavo nė viena mūsų įmonė“, – tikino V.Janulevičius ir pabrėžė, kad prastos prognozės dėl „Invegos“ išsipildė – valstybinė institucija nepajėgi dorotis su tokiu kiekiu paraiškų.
Tiesa, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, subsidijas už prastovas Lietuvoje gavo jau trečdalis visų paprašiusių.
Ministerijos pranešime teigiama, kad subsidijų prašė apie 9,6 tūkst. įmonių, iki šiol jau gavo 3,8 tūkst.
Bendras darbuotojų skaičius tose įmonėse, kurios per kovą ir balandį paskelbė prastovas ir paprašė subsidijų, siekia daugiau nei 62 tūkst.
V.Janulevičius pateikė kitų šalių statistikos. Jo duomenimis, Lietuvoje valstybė kol kas patenkino 0,9 proc. subsidijų paraiškų, kai Vokietijoje – 48 proc., daugiau nei 60 proc. – Švedijoje. „Iš tiesų atrodome juokingai“, – pastebėjo jis.
Vienas iš LPK vadovų pasiūlė tris neatidėliotinus žingsnius – skirti pinigus darbuotojams, teikti draudimo garantijas bendrovėms, pasitelkti kitus finansinius instrumentus. „Jei nepasitikima verslu, nenorima subsidijuoti, tai perveskite pinigus tiesiai žmonėms, reikia skatinti vartojimą kuo skubiau“, – kalbėjo jis.
