Teisiamųjų suole atsidūrė „Ikea France“ kaip juridinis asmuo, taip pat keli buvę bendrovės vadovai, kuriems gresia laisvės atėmimo bausmė.
Prancūzijos tiriamosios žurnalistikos leidiniai „Le Canard Enchaine“ ir „Mediapart“ atskleidė stebėjimo schemą 2012 metais, o prokurorai iškėlė bylą po to, kai profsąjunga „Force Ouvriere“ pateikė oficialų skundą.
Prokurorų teigimu, „Ikea France“ visoje šalyje sukūrė „šnipinėjimo sistemą“, skirtą rinkti informaciją apie šimtų darbuotojų ir būsimų darbuotojų privatų gyvenimą, įskaitant konfidencialią informaciją apie teistumą.
„Ikea France“ visoje šalyje sukūrė „šnipinėjimo sistemą“, skirtą rinkti informaciją apie šimtų darbuotojų ir būsimų darbuotojų privatų gyvenimą.
Nuo ta, kai žiniasklaidos priemonės paskelbė šią informaciją, bendrovė atleido keturis vadovus, tačiau „Ikea France“, kurioje dirba 10 000 žmonių, vis tiek gresia bauda, galinti siekti iki 3,75 mln. eurų.
Tarp penkiolikos asmenų, kurie taip pat stojo prieš teismą Versalyje, yra buvusių parduotuvių vadovų bei aukščiausio rango vadovų, pavyzdžiui, buvęs generalinis direktorius Stefanas Vanoverbeke ir jo pirmtakas Jeanas-Louisas Baillotas.
Taip pat bus teisiami keturi policijos pareigūnai, kaltinami konfidencialios informacijos perdavimu.
Kaltinimai apima neteisėtą asmeninės informacijos rinkimą, neteisėtai surinktos asmeninės informacijos gavimą ir profesinio konfidencialumo pažeidimą, o kai kuriems kaltinamiesiems gresianti maksimali laisvės atėmimo bausmė yra 10 metų.
„Atsikratykite jo“
Sukurtosios sistemos centre atsidūrė buvęs „Ikea France“ rizikos valdymo direktorius Jeanas-Francois Paris.
Pasak prokurorų, minėtas asmuo reguliariai pateikdavo jį dominančių asmenų pavardžių sąrašus privatiems tyrėjams, kuriems sumokėto atlygio bendra metinė suma gali siekti 600 000 eurų, rodo teismo dokumentai, su kuriais susipažino naujienų agentūra AFP.
Teismas tirs „Ikea“ taikyta praktiką 2009–2012 metų laikotarpiu, tačiau prokurorai teigia, kad tokia praktika prasidėjo beveik dešimtmečiu anksčiau.
Tarp asmenų, kurių informacija buvo rinkta, buvo vienas darbuotojas iš Bordo miesto, „kuris anksčiau buvo pavyzdiniu darbuotoju, bet staiga tapo protestuotoju“, kaip buvo rašoma J.F.Paris el.laiške. „Norime sužinoti, kaip įvyko tie pokyčiai“, pridūrė jis, svarstydamas, ar tokie pokyčiai gali kelti „ekoterorizmo riziką“.
Kitu atveju J.F.Paris norėjo sužinoti, kaip darbuotojas gali sau leisti vairuoti visiškai naują BMW kabrioletą.
Tokios žinutės dažniausiai buvo skiriamos stebėjimo bendrovės „Eirpace“ vadovui Jeanui-Pierre'ui Fourcesui, kuris tuomet pateikdavo J.F.Paris surinktą konfidencialią informaciją. Ši informacija, pasak prokurorų, būdavo gaunama iš policijos duomenų bazės STIC su keturių pareigūnų pagalba.
Prokurorai teigia, kad galėjo būti atvejų, jog ir pati bendrovė teikdavo informaciją policijos pareigūnams, o viename „Ikea France“ vidaus dokumente buvo rekomenduojama perduoti ataskaitą apie vieną darbuotoją policijai siekiant „atsikratyti asmens pritaikant teisinę procedūrą ne įmonėje“.
„Ikea France“ advokatas Emmanuelis Daoudas pripažino, kad byla atskleidė „organizacinius trūkumus“.
Jo teigimu, bendrovė nuo to laiko įgyvendino veiksmų planą, įskaitant visišką įdarbinimo procedūrų atnaujinimą.
„Kad ir koks būtų teismo sprendimas, įmonė jau buvo labai griežtai nubausta per žalą reputacijai“, – pažymėjo jis.
1943 metais įkurta Švedijos tarptautinė įmonė „Ikea“ garsėja savo paruoštais surinkti baldais, virtuvės prietaisais ir namų aksesuarais, kurie parduodami maždaug 400 parduotuvių visame pasaulyje.