Riziką ribojančios priežiūros ir problemų sprendimo institucija ACPR bei Prancūzijos bankas teigė, kad atlikę devynių bankų ir 15-os draudimo grupių apžvalgą, nustatė, jog finansų įstaigos prisiima tik vidutinę su klimato kaita susijusią riziką.
Nepaisant to, reguliavimo institucijos teigė, jog bankai ir draudikai nuo šiandien „turėtų stiprinti savo kovos su klimato kaita veiksmus, įtraukdami klimato kaitos keliamą finansinę riziką, nes tai yra veiksmai, kurie prisidės prie pokyčių vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu“, sakoma pranešime.
„Norint geriau paskirstyti išteklius ir finansuoti perėjimą, iš tikrųjų reikia geriau atsižvelgti į klimato kaitos rizikas“, – priduriama jame.
Testavimo metu buvo išnagrinėti trys scenarijai, kaip pasiekti nulinio anglies dioksido emisijų lygį iki 2050 metų. Ekspertų nuomone, tai yra būtina norint apriboti pasaulinės temperatūros kilimą iki 2 laipsnių pagal Celsijų iki amžiaus pabaigos, kaip susitarta 2015 metų Paryžiaus susitarime.
Scenarijai skyrėsi greičiu, kuriuo bankai ir draudikai pakoregavo savo portfelius, kad nefinansuotų ir nedraustų aplinką teršiančių pramonės šakų.
Šiuose sektoriuose susidaro didžiausios rizikos sąnaudos ir esama didesnės tikimybės, kad įsipareigojimai nebus įvykdyti, teigiama ataskaitoje. Ataskaitoje nurodytos trigubos rizikos sąnaudos – didesnės nei COVID-19 pandemijos metu dvigubai išaugusios rizikos sąnaudos.
Ketvirtasis scenarijus, pagal kurį šio amžiaus viduryje nebūtų įvykdytas tikslas pasiekti neutralų anglies dioksido lygį, o pasaulinė temperatūra išaugtų, buvo susijęs su didžiuliais nuostoliais, kuriuos lemtų oro sąlygos.
Netgi atsižvelgiant į anglies dioksido emisijų neutralumo trajektoriją, ataskaitoje nustatyta, kad kai kuriuose Prancūzijos regionuose su oro sąlygomis susijusių nuostolių dydis iki 2050 metų gali išaugti penkiais ar šešiais kartais.
Draudimo įmokos turėtų padvigubėti ar net patrigubėti, kad būtų galima padengti nuostolius, teigiama ataskaitoje.
Nors reguliavimo institucijos atkreipė dėmesį į ribotą tokių testų veiksmingumo nuspėjamumą, jos teigė, kad jie buvo naudingi didinant finansų įstaigų vadovų informuotumą apie rizikas, susijusias su klimato kaita.
