Europos Sąjungai pradėjus mažinti Lietuvai suteiktą ATL kvotą, viena pirmųjų leidimų trūkumą pajuto iki energetikos sektoriaus pertvarkos veikusi bendrovė Lietuvos elektrinė (dabar – „Lietuvos energijos gamyba“). Abejotinus ir, anot Kainų komisijos, daugiau kaip 40 mln. eurų nuostolių įmonei 2009-2011 metais padariusius ATL sandorius šiuo metu vis dar tiria Generalinė prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
„Vilniaus energija“ iš prekybos ATL 2005-2009 metais gavo beveik 40 mln. eurų pelno
Didžiausia šalyje šilumos tiekimo įmonė „Vilniaus energija“, nuo 2002 metų valdanti sostinės šilumos ūkį, savo akcininkei „Veolia“ (tuometinei „Dalkia“), 2005-2009 metais išmokėjo 24,533 mln. eurų dividendų, tam panaudodama beveik visą per šį laiką uždirbtą 25,065 mln. eurų grynąjį pelną, rodo Registrų centrui pateiktos įmonės veiklos ataskaitos.
Vidmantas Martikonis dar 2011 metais kreipėsi į prokurorus, prašydamas atlikti tyrimą dėl „Vilniaus energijos“ veiklos prekiaujant ATL, tačiau prokurorai jo nepradėjo.
Tikėtina, kad bent dalis šio pelno, o kartu ir dividendų, buvo gauta, „Vilniaus energijai“ pardavus jai suteiktus taršos leidimus. Vilniaus savivaldybės tarybos narys, liberalas Vidmantas Martikonis dar 2011 metais kreipėsi į prokurorus, prašydamas atlikti tyrimą dėl „Vilniaus energijos“ veiklos prekiaujant ATL, tačiau prokurorai jo nepradėjo.
„Raštus dėl šios „Vilniaus energijos“ veiklos aš rašiau prieš šešis ar septynis metus, tada matomai politinė aplinka buvo kitokia. Aš manau, kad tos įmonės kišenėje sėdėjo ir Kainų komisija, neužteko ir politinės valios ką nors daryti“, – BNS sakė V.Martikonis.
V.Martikonio duomenimis, kuriuos prokurorams patvirtino ir Kainų komisija, „Vilniaus energijai“ 2005-2009 metais buvo suteikta 7,045 mln. taršos leidimų, iš kurių maždaug pusė už 49,9 mln. eurų buvo parduota rinkoje – išskaičiavus mokesčius, bendrovė iš šios veiklos uždirbo 38,9 mln. eurų pelno.
Anot V.Martikonio, remiantis Europos Sąjungos direktyva, „Vilniaus energija“ šias lėšas turėjo panaudoti aplinkos taršos mažinimo tikslais, tačiau to nepadarė, todėl jos turėtų būti grąžintos Vilniaus šilumos tinklams arba Vilniaus miesto savivaldybei.
Tiek Vilniaus apygardos prokuratūros, tiek Generalinės prokuratūros V.Martikoniui pateiktuose atsakymuose nurodoma, kad pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą nėra, nes 2005-2008 metais galioję įstatymai neįpareigojo įmonių teikti informacijos apie lėšų, gautų pardavus ATL, panaudojimą, ir taip sudarė galimybę jas naudoti savo nuožiūra, nebūtinai aplinkos taršą mažinančioms priemonėms.
Be to, remdamiesi Kainų komisijos duomenimis, prokurorai taip pat nurodė, kad „Vilniaus energija“ 2004–2009 metais į šilumos ir elektros energijos ūkį investavo 120 mln. eurų, iš kurių 65,5 mln. eurų skirta aplinkos taršą mažinančioms priemonėms.
V.Martikonis BNS pabrėžė, kad „Vilniaus energija“, kuri tuomet buvo viena didžiausių ATL gavėjų, net neturėjo pagrindo tiek jų gauti.
„Bendrovei ATL buvo skirti tam, kad ji galėtų padengti savo išmetamą taršą. Tačiau „Vilniaus energija“, siekdama sumažinti taršą, pradėjo naudoti dujas, kurios buvo brangesnis kuras, todėl vilniečiams šiluma pabrango, o papildomai atsilaisvinę taršos leidimai taip pat buvo parduoti“, – tvirtino V.Martikonis.
„Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas BNS sakė, kad bendrovė komentarų apie prekybą taršos leidimais neteikia.
„Visą informaciją, susijusią su prekyba ATL, teikiama įstatymų nustatyta tvarka toms valstybės institucijoms, kurios privalo ją turėti. Papildomų komentarų neteikiame“, – teigė N.Mikalajūnas.
Prekybos taršos leidimais „Vilniaus energija“ neatsisakė ir vėlesniais metais. Neišdžiuvo ir dividendų srautas – ataskaitų duomenimis, 2010-2014 metais bendrovė uždirbo 57,307 mln. eurų grynojo pelno, o bendra išmokėtų dividendų suma siekė 86,516 mln. eurų.
ATL dalijimo pradžioje buvo daug sumaišties
Taršos leidimų sistema Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, pradėjo veikti nuo 2005-ųjų pradžios. Pirmajame ATL skirstymo etape 2005-2007 metais Lietuvai iš viso teko 34,404 mln. leidimų, iš kurių net 63 proc. buvo skirta šilumos ir elektros gamybos sektoriams. Lietuvos ATL kvotos dydžiui įtakos turėjo sprendimas 2004-ųjų pabaigoje uždaryti pirmąjį Ignalinos atominės elektrinės (AE) bloką – buvo atsižvelgta į prognozuotą elektros energijos gamybos augimą šiluminėse elektrinėse.
Prognozės nepasitvirtino – dėl išaugusių gamtinių dujų ir naftos kainų elektrą tapo naudingiau importuoti nei gaminti šiluminėse elektrinėse, todėl pirmajame ATL etape Lietuvoje, Valstybės kontrolės duomenimis, buvo panaudota tik 52,7 proc. šaliai skirtų leidimų (mažiausias rodiklis ES). Likę ATL buvo parduoti kitoms ES šalims, kuriose vidutiniškai buvo panaudojama 97,1 proc. leidimų.
Nors ES direktyvoje buvo deklaruota, kad lėšos už parduotus neatlygintinai suteiktus ATL turėjo būti nukreiptos į taršą mažinančias priemones arba šilumos kainos mažinimą, pirmuosius puspenktų ATL sistemos galiojimo metų šis reikalavimas Lietuvos teisės aktuose nebuvo įtvirtintas.
Nors ES direktyvoje buvo deklaruota, kad lėšos už parduotus neatlygintinai suteiktus ATL turėjo būti nukreiptos į taršą mažinančias priemones arba šilumos kainos mažinimą, pirmuosius puspenktų ATL sistemos galiojimo metų šis reikalavimas Lietuvos teisės aktuose nebuvo įtvirtintas.
„Tada toks laikas buvo, kad tų ATL'ų, tiesa sakant, niekas nesuprato. Pagal tų metų supratimą, atitinkamai ir buvo elgiamasi (....) Vienos įmonės gautus ATL'us apskaitė kaip pajamas, kitos – kaip dotacijas (...) Be to, objektyviai tų ATL'ų Lietuva gavo per daug, tik po tam tikro laiko visi staiga pastebėjo, kad tų leidimų atlieka“, – BNS sakė Kainų komisijai nuo 2007-ųjų spalio iki 2009 metų gruodžio vadovavęs Virgilijus Poderys, šiuo metu su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga kandidatuojantis į Seimą.
Vienas Lietuvos ATL paskirstymo plano rengėjų, tuometinės bendrovės „Ekostrategija“ savininkas Martynas Nagevičius taip pat tvirtino, kad pirmajame taršos leidimų etape rinkoje buvo daug sumaišties.
„Taršos leidimų perteklius suformavo tokią bendrą nuostatą, kad ATL yra kažkokia savotiška Europos Sąjungos paramos forma, nors realiai tai yra instrumentas, kuris gali būti tiek baudžiamasis, tiek skatinamasis – kaip morka ir botagas. Pas mus gi buvo tik morka ir tai nėra gerai“, – BNS sakė M.Nagevičius.
Pasak jo, tuo metu Lietuvoje visi, įskaitant ir Aplinkos apsaugos ministeriją, norėjo, kad taršos leidimų būtų suteikta kuo daugiau, nebuvo ir aktyvių visuomeninių aplinkosaugos organizacijų, galėjusių paskatinti diskusijas, ar Lietuvai iš tikro reikia tokios didelės ATL kvotos.
Apie ATL sistemos nesklandumus 2008-ųjų pradžioje pirmoji prabilo Valstybės kontrolė – jos atlikto audito išvadose konstatuota, kad galiojantys įstatymai sudaro įmonėms galimybes už ATL pardavimus gautas lėšas panaudoti savo nuožiūra, nebūtinai aplinkos taršą mažinančioms priemonėms.
Valstybės kontrolė rekomendavo teisinę bazę keisti, tačiau tai buvo padaryta tik 2009 metų liepą, kai įsigaliojo Lietuvos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas. Jame nustatyta, kad už perleistus ATL gautos lėšos privalo būti panaudotos aplinkos taršos mažinimui, o įmonės įpareigotos pateikti tai įrodančias ataskaitas.
Svarbiausią vaidmenį reglamentuojant ATL klausimą nuo sistemos gyvavimo pradžios vaidino Aplinkos ministerija, tačiau Kainų komisija taip pat nebuvo pasyvi stebėtoja, –V.Poderys.
Tai, kad aktyvesnės diskusijos dėl ATL sistemos teisinio reglamentavimo prasidėjo tik paskelbus Valstybės kontrolės ataskaitą, pripažino ir V.Poderys. Anot jo, svarbiausią vaidmenį reglamentuojant ATL klausimą nuo sistemos gyvavimo pradžios vaidino Aplinkos ministerija, tačiau Kainų komisija taip pat nebuvo pasyvi stebėtoja.
„Problema buvo tame, kad valstybė pačioje pradžioje nepasakė savo politikos ATL srityje. Visi laukė to politinio signalo – kas yra tiek ATL'ai, ką su jais darome, kam turi būti naudojamos už juos gaunamos lėšos (...) Diskusijos, susirašinėjimas, įvairūs pokalbiai vyko nuolat, tame kontekste ir Valstybės kontrolės nuomonė nenukrito iš dangaus. Kai buvo sutarta ATL'ų klausimą reglamentuoti – atsirado įstatymas, po jo su ATL susijusią metodiką pasitvirtino ir Kainų komisija“, – tvirtino V.Poderys.
Visgi jis neatsakė, kodėl ATL pardavimo lėšų panaudojimą reglamentuojantis įstatymas buvo priimtas tik praėjus pusantrų metų nuo Valstybės kontrolės ataskaitos.
Mažėjant Lietuvos ATL kvotai, smarkiai sumenko Lietuvos elektrinei skirtų leidimų skaičius
Didžiulis Lietuvoje nepanaudotų ATL skaičius neliko nepastebėtas. Nepaisant šalies derybininkų pastangų, Europos Komisija 2008-2012 metams Lietuvai skyrė kiek daugiau kaip 44 mln. vienetų ATL – vidutiniškai po 8,851 mln. vienetų per metus, arba beveik du kartus mažiau nei prašė pati Lietuva. Nepaisant sumažinimo, Lietuvai vis dar buvo skirta maždaug 35 proc. leidimų daugiau, nei šalis jų realiai panaudojo 2006 metais.
Sumažėjus Lietuvos kvotai, mažėjo ir įmonės skiriamų ATL skaičius, o labiausiai nukentėjo didžiausia šalies elektros gamintoja Lietuvos elektrinė – jos vidutinis metinis leidimų skaičius smuko net 4,5 karto nuo 2,465 mln. iki 546,5 tūkst. vienetų. Tuo metu, pavyzdžiui, „Vilniaus energijai“ ir Kauno termofikacijos elektrinei vidutinis metimis ATL skaičius sumažėjo tik maždaug po 35 proc. iki atitinkamai 1,049 mln. ir 562,3 tūkst. vienetų.
Tai lėmė sprendimas ATL paskirstyti proporcingai įmonių gamybai 2002-2006 metais. Jis buvo priimtas nepaisant to, kad Nacionalinį ATL paskirstymo 2008-2012 metų planą rengusi „Ekostrategija“ nurodė, kad 2009-ųjų pabaigoje uždarius antrąjį Ignalinos AE bloką, elektros energijos gamyba pastebimai išaugs būtent Lietuvos elektrinėje.
„Iš pradžių buvo planuojama sudaryti Ignalinos AE uždarymo rezervą, iš kurio taršos leidimai turėjo būti papildomai skiriami šiluminėms elektrinėms vadovaujantis Ex-Post būdu. Tai reiškia, kad jei elektrinė realiai gamintų daugiau elektros, jai būtų suteikiami taršos leidimai, o priešingu atveju – papildomų leidimų negautų“, – BNS aiškino M.Nagevičius.
Jo teigimu, sprendimas naudotis Ex-Post būdu buvo siūlomas atsižvelgiant į pirmojo ATL laikotarpio rezultatus, kai visų elektrinių operatoriai prognozavo didelį, realiai taip ir nepasitvirtinusį, elektros gamybos išaugimą dėl pirmojo Ignalinos AE bloko uždarymo.
Tačiau mūsų parengtą ATL paskirstymo planą peržiūrėjusi Europos Komisija tarp kitų pastabų taip pat nurodė, kai leidimų dalinimas Ex-Post būdu yra iš viso draudžiamas,– M.Nagevičius.
„Tačiau mūsų parengtą ATL paskirstymo planą peržiūrėjusi Europos Komisija tarp kitų pastabų taip pat nurodė, kai leidimų dalinimas Ex-Post būdu yra iš viso draudžiamas. Tuomet ir buvo priimtas sprendimas ATL skirstyti tik pagal jau anksčiau numatytą principą – 2002-2006 metų gamybos faktą“, – tvirtino M.Nagevičius.
„Tai buvo vienintelis variantas siekiant išvengti subjektyvumo faktoriaus, kad nereiktų spėlioti, kiek kokia elektrinė ateityje gamins“, – pridūrė jis.
M.Nagevičius pripažino, kad priimant sprendimą dėl ATL paskirstymo modelio įtakos turėjo ir prie Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF), kuris buvo atsakingas už ATL paskirstymą, įsteigtas priežiūros komitetas.
Komiteto pirmininkas buvo tuometinis Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis, o jo pavaduotojas – Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas. Komiteto nariai taip pat buvo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos konsultantas Romaldas Morkvėnas, Ūkio ministerijos Energetikos departamento direktorius Algimantas Zaremba, LAAIF vadovas Paulius Minderis, kiti asmenys.
A.Spruogis, šiuo metu dirbantis energetikos viceministru, BNS sakė tiksliai neprisimenantis maždaug prieš dešimtmetį vykusio ATL paskirstymo plano rengimo peripetijų, tačiau neigė, kad leidimų paskirstymas galėjo vykti neskaidriai ar neobjektyviai.
„Paraiškų (skirti taršos leidimus – BNS) buvo daug, visa tai vyko prieš daugiau kaip devynis metus, todėl dabar negalėčiau visko tiksliai pakomentuoti (...) Spaudimo (sumažinti Lietuvos elektrinės kvotą – BNS) tikrai jokio būti negalėjo. ATL ir už juos gaunamos lėšos turėjo padaryti mūsų įmones labiau konkurencingas, todėl mūsų interesas derybose su Europos Komisija buvo kuo daugiau gauti privalumų mūsų pramonei“, – tvirtino A.Spruogis.
„Tikrai neatsimenu, kad kažkas bandytų bent jau daryti kažkokį spaudimą, kad kažkam sumažintume kvotas“, – pridūrė jis.
