Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Prekybininkai: galimybių pasas didina viruso plitimo riziką

Sparčiai kylant COVID-19 atvejų Lietuvos prekybos įmonių asociacija teigia, kad galimybių pasas (GP) didina viruso plitimo riziką – didžiosiose maisto prekių parduotuvėse aptarnaujančiose tik su GP klientų sumažėjo maždaug ketvirtadaliu, nes pirkėjai renkasi mažesnio formato parduotuves, kuriose galima apsipirkti be GP.
Galimybių paso tikrinimas prekybos centre „Norfa“
Galimybių paso tikrinimas prekybos centre „Norfa“ / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Asociacija skaičiuoja, kad dėl pasikeitusių srautų, parduotuvėse veikiančioms su GP vienam pirkėjui tenka 23,2 kvadratinio metro, o aptarnaujančiose visus – 9,6 kvadratiniai metrai.

„Galimybių pasas prekyboje suveikė epidemiologiškai nepalankiai – užuot paskatinęs vakcinuotis ir saugiai apsipirkti, padidino pirkėjų koncentraciją parduotuvėse, kurios veikia be GP“, – pranešime sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė.

„Pirkėjai renkasi mažesnio formato parduotuves, veikiančias be galimybių paso. Taip daro net tie žmonės, kurie turi galimybių pasus“, –pridūrė ji.

Pasak prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, GP poveikis tinklui yra reikšmingas, nes pirkėjų srautai sumažėjo tose parduotuvėse, kurios generuoja 60 proc. tinklo apyvartos.

„Nuo rugsėjo 13 dienos, kai įsigaliojo reikalavimas į didesnes parduotuves įleisti tik pirkėjus su GP, 75-iose „Maximos“ parduotuvėse pirkėjų srautai iki dabar yra apie 25 proc. mažesni. Tuo metu likusiose, daugiau nei 170-tyje, mūsų tinklo parduotuvių jie paaugo vos 0,7 proc.“, – BNS teigė E.Dapkienė.

Pasak jos, apyvarta tinklo parduotuvėse su GP pasu smuko apie 15 proc., o be GP – išaugo beveik 17 proc., tačiau palyginti su pernai metais, viso prekybos tinklo apyvarta nuo rugsėjo 13 dienos yra sumažėjusi.

„Mūsų nuomone, pandemijos metu tolygesnį pirkėjų srautų pasiskirstymą ir kontrolę parduotuvėse galėtų užtikrinti prieš tai jau buvusi praktika reguliuoti srautus, kuri būtų derinama su grįžusiu reikalavimu dėvėti kaukes. Tokia tvarka būtų sąžiningesnė ir konkurencijos prasme. Šiuo metu parduotuvėse su GP vienam pirkėjui tenka 16 kv. m., o kur įleidžiami visi pirkėjai – vos 7 kv. m.“, – sakė E.Dapkienė.

Iš 251 „Maximos“ tinklui priklausančių parduotuvių GP privalu pateikti 75.

„Iki“ prekybos tinklo Komunikacijos vadovės Vaidos Budrienės teigimu, nors GP pasas sumažino srautus didžiausią apyvartą nešančiose tinklo parduotuvėse, bet padidino apsipirkimo krepšelį jose.

Asmeninio archyvo nuotrauka/Vaida Budrienė, „Iki“ komunikacijos vadovė
Asmeninio archyvo nuotrauka/Vaida Budrienė, „Iki“ komunikacijos vadovė

„Parduotuvėse kur reikia pateikti GP apyvarta mažėjo apie 9 proc., tačiau pirkinių krepšelis didėjo apie 16 proc. – tai reiškia, kad žmonių ten apsilankė mažiau ir rečiau, tačiau pirko jie didesniais kiekiais, tuo tarpu parduotuvėse be GP apyvarta pakilo 14 proc.“, – sakė V.Budrienė.

Jos teigimu, dėl GP parduotuvėms taip pat labai sunku kontroliuoti ir valdyti greitai gendančių prekių likučius.

„Nėra aišku kiek kitą dieną mūsų klientų turės GP, todėl tikrai susiduriame su šviežių produktų likučių valdymo iššūkiais“, – sakė V.Budrienė.

iš 228 „Iki“ tinklui priklausančių parduotuvių GP tikrinamas 25.

Pasak prekybos tinklo „Norfa“ atstovo spaudai Dariaus Ryliškio, užuot padėjęs valdyti pandemiją GP veikia priešingai, o tinklui neša reikšmingus nuostolius.

„Nors vyriausybė GP įvedė siekdama pagerinti epidemiologinę situaciją skaičiai rodo, kad viskas yra atvirkščiai: ten kur vietos yra – žmonių nėra, o ten kur vietos nėra – jie grūdasi. Esam paskaičiavę, kad mažosiose tinklo parduotuvėse, kuriose galima apsipirkti be GP žmonės yra 2,5 karto labiau susigrūdę lyginant su didžiosiomis“ , – BNS sakė D.Ryliškis.

Pasak „Norfos“ atstovo, dėl GP įvedimo didžiosiose tinklo parduotuvėse apyvarta sumažėjo apie 25 proc. mažosiose padidėjo apie 10 procentų.

„Perskirstymas tarp didžiųjų ir mažųjų tinklo parduotuvių nekompensuoja praradimų – praėjusią savaitę bendras tinklo apyvartos kritimas buvo apie 4 proc. o tai yra daug“, – pabrėžė D.Ryliškis.

Perskirstymas tarp didžiųjų ir mažųjų tinklo parduotuvių nekompensuoja praradimų.

Iš 152 „Norfos“ tinklui priklausančių parduotuvių GP privalu pateikti 39.

Anot D.Ryliškio, GP naudojimas taip pat iškreipia konkurenciją.

„Iškreipiama konkurencija, nes yra prekybos tinklų, kurie neturi ar turi labai mažai parduotuvių, kur reikalingi GP, tad jie ekonomiškai laimi, nes valdžios priemonės neveikia“, – sakė „Norfos“ atstovas.

„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė BNS aiškino, jog tinklas dėl GP įvedimo nefiksavo didesnių pokyčių.

„Iš visų Lietuvoje veikiančių prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvių tik trijose yra tikinami galimybių pasai, todėl didesnių pokyčių per šį laikotarpį, kai buvo įvestas galimybių pasas, nesame užfiksavę. Nepastebime ir reikšmingų pokyčių dėl pirkėjų srauto“, – sakė L.Skersytė.

Lietuvoje veikia 59 „Lidl“ prekybos tinklo parduotuvės, o GP yra tikrinamas trijose.

Pasak „Rimi“ atstovės spaudai Gabrielės Šerėnienės, tinklo parduotuvėse kur reikia tikrinti GP sumažėjo ir srautai, ir apyvarta.

„Nuo rugsėjo 13 dienos pirkėjų srautai „Rimi“ parduotuvėse persiskirstė: ten kur GP pasas yra tikrinamas –- naujausiais duomenimis, srautas sumažėjo virš 18 proc., apyvarta per 9 proc.“, – sakė G.Šerėnienė.

„Akivaizdžiai matome, kad didžiosiose mūsų parduotuvėse viruso prevencijai yra geresnės sąlygos nei mažosiose, nes čia yra didesnės erdvės pirkėjams išlaikyti saugius atstumus. Tuo tarpu jose pirkėjų srautai yra ženkliai sumažėję, o mažose – išaugę“, – pridūrė ji.

Iš 75 „Rimi“ tinklui priklausančių parduotuvių GP tikrinamas 44.

Pasak „Rimi“ atstovės, žmonių nukreipimas į mažas erdves, kur susidaro jų grūstys ir saugių atstumų laikytis yra žymiai sunkiau, yra netikslingas.

„Pritariame Lietuvos prekybos asociacijos siūlymui grįžti prie pandemijos pradžioje pasiteisinusio principo riboti pirkėjų patekimą į parduotuves, atsižvelgiant į jų plotą. Pirkėjų srautams įvairių dydžių parduotuvėse pasiskirsčius tolygiau viruso prevencija būtų efektyvesnė“, – pabrėžė G.Šerėnienė.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė mano, kad Vyriausybė turėtų keisti dabar galiojančias GP nuostatas, nes parduotuvės dėl žymiai greičiau plintančios Delta atmainos ir dėl GP taikymo gali tapti COVID-19 plitimo vieta.

„Įsigaliojus kaukėms visose uždarose patalpose, nebeliko priežasčių taikyti galimybių pasą prekyboje“ – teigė R.Vainienė.

Nuo rugsėjo vidurio daugelis paslaugų bei prekybos vietų yra apribotos galimybių paso neturintiems žmonėms. Be jo galima apsipirkti tik nedidelėse maisto prekių parduotuvėse, vaistinėse, optikose, taip pat veterinarijos prekių parduotuvėse.

Galimybių pasą šiuo metu galima gauti pasiskiepijus nuo COVID-19, persirgus arba turint neigiamą mokamo PGR tyrimo ar mokamo antigeno testo rezultatą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais