Mažose parduotuvėse – žmonių daugiau
Kai kurie prekybininkai jau pastebi gana didelius srautų kritimus. Pavyzdžiui, lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė, komentuodama srautų pokyčius pastebi, kad rugsėjo 13–14 dienomis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pirkėjų srautai 75-iose „Maximos“ parduotuvėse, kuriose privalomas galimybių pasas ar jam prilyginami dokumentai, sumažėjo apie 29 proc.
„Likusiose mūsų parduotuvėse, kuriose galimybių paso nereikia, srautai tomis dienomis didėjo tik 2 proc.“, – 15min komentavo E.Dapkienė.
Jos teigimu, visose parduotuvėse stebima karantino tendencija atėjus apsipirkti daugiau. Iš viso „Maximos“ tinkle yra 251 parduotuvė.
„Norfos mažmena“ atstovas spaudai Darius Ryliškis pastebėjo panašias tendencijas – didesnėse parduotuvėse apyvarta sumažėjo, tačiau tikslių duomenų įvardyti jis negalėjo.
„Reikėtų palaukti kokią savaitę, kad būtų galima daryti didesnius apibendrinimus. Mažesnėse parduotuvėse apyvartos šiek tiek padidėjo“, – kalbėjo D.Ryliškis.
Pasak jo, prekybos tinklas įžvelgia kelis negatyvius aspektus dėl įvestų apribojimų: didesnės parduotuvės patirs nuostolių, o mažesnėse atsiras žmonių sangrūdos – tai reiškia mažiau saugumo pandemijos metu.
Tuo metu prekybos tinklo „Iki“ parduotuvėse – tendencijos kiek kitokios. Tinklo komunikacijos specialistė Gintarė Kitovė 15min informavo, jog bendrai prekybos tinklas pirmadienį skaičiavo išaugusią apyvartą, nes žmonės iš tiesų pirko daugiau nei ankstesniais metais tokiu pat laikotarpiu.
„Pirmąją dieną parduotuvėse, kuriose buvo tikrinamas galimybių pasas, apyvarta sumažėjo, o mažesnėse parduotuvėse, kuriose galimybių pasas nėra tikrinamas, apyvarta išaugo. Labiausiai ši tendencija pastebima mažesnėse „Iki“ parduotuvėse, įsikūrusiose netoli didelių parduotuvių, kuriose reikia parodyti galimybių pasą“, – pastebėjo G.Kitovė.
Galimybių pasą pirkėjams parodyti reikia 26 prekybos tinklo „Iki“ parduotuvėse.
„Rimi“ prekybos tinklo komunikacijos vadovė Gabrielė Šerėnienė irgi neskubėjo apibendrinti pirkėjų elgsenos pasikeitimų fizinėse parduotuvėse, tačiau nurodė, kad žymiai auga elektroninės parduotuvės pardavimai.
„Prekyba jose per pirmąsias šios savaitės dienas jau padidėjo 50 proc., lyginti su praėjusia savaite. Tikimės, kad mūsų elektroninė prekyba ir toliau augs, nepriklausomai nuo to, kaip vystysis pandemija ir jos valdymas“, – sakė G.Šerėnienė.
Kokia situacija nebūtinųjų prekių parduotuvėse? Knygynų tinklo „Vaga“ pardavimų vadovė Zita Barusevičienė tikino, kad kol kas tinklas didesnio apyvartos kritimo nepajuto.
„Mūsų knygynuose dabar vyksta mokyklinė prekyba, tai žmonės vis ateina tai pratybų nusipirkti, tai dar kažko. Gal didesnių prekybos centrų knygynuose truputį mažesnis srautas nei įprastai, bet kol kas negalime sakyti, kaip šis dalykas mus paveikė“, – komentavo Z.Barusevičienė.
Tuo metu didžiausios Baltijos šalių drabužių prekybos grupės „Apranga“ komunikacijos vadovas Tadas Marčiukaitis sakė, kad komentuoti kelių dienų rezultatus nėra tikslinga, o situacija bus aiškesnė po pirmosios savaitės.
Pasitaikė pirkėjų, nežinančių apie galimybių pasą
Kalbėdami apie tai, kokių nesklandumų kyla tikrinant galimybių pasą, prekybininkai tikina, kad didesnių konfliktų pastarosiomis dienomis nekilo. Tačiau pasitaiko apie naująją tvarką išreikšti savo nuomonės ateinančių lankytojų arba teigiančių, kad apie reikalavimus tiesiog nežino.
„Pasitaikė vyresnio amžiaus pirkėjų, kurie teigė, kad nežino, kas yra galimybių pasas. Mūsų apsaugos darbuotojai tokiems pirkėjams paaiškino, kas tai yra, ir nukreipė juos į šalia įsikūrusias vaistines ar Lietuvos paštą, kad jie galėtų galimybių pasą ten atsispausdinti“, – pasakojo G.Kitovė.
Pasak „Iki“ atstovės, buvo ir tokių pirkėjų, kurie neketina naudotis galimybių pasu, tačiau ateina išreikšti savo nuomonės.
„Didesnių incidentų ar pykčių dėl to nekilo. Kadangi nebuvo įleisti į parduotuvę, jie tiesiog apsisuko ir išėjo“, – nurodė G.Kitovė.
Tuo metu „Vagos“ atstovė Z.Barusevičienė kalbėjo, kad nėra iki galo aišku, su kokiais dokumentais atėjusius žmones galima priimti.
„Nutarimo išaiškinime yra pasakyta, kad turime priimti ne tik su galimybių pasu, bet ir su europiniu sertifikatu, ir su pažymomis apie skiepus. Šitoje vietoje nėra aišku, su kokiais dokumentais priimti, su kokiais ne. Ateina žmonės su įvairiausiais dokumentais. Nes galimybių pasą ar europinį sertifikatą tu gali nuskanuoti, o su tomis pažymomis truputį yra nesupratimo“, – tikino Z.Barusevičienė.
Pašnekovės teigimu, yra žmonių, kurie atėję į knygyną piktinasi, kad reikia rodyti galimybių pasą, tačiau iki didelių konfliktų neprieinama.
Nuo pirmadienio galimybių paso neturintys gyventojai gali lankytis tik būtinųjų prekių prekybos vietose, kurių plotas neviršija 1500 kv. metrų ir jei jos turi atskirą įėjimą iš lauko. Patekimas į didžiuosius prekybos centrus, tokius kaip „Akropolis“, „Ozas“ ir panašūs, jiems apribotas.
Mažos parduotuvės, užsiimančios nebūtinųjų prekių prekyba, taip pat privalo tikrinti lankytojų galimybių pasus.
