Iki šiol ir net po Vyriausybės priimto sprendimo ir Vyriausybės atstovai, ir pats premjeras kalbėjo tik apie nedideles parduotuves ir buitines bei remonto paslaugas teikiančius asmenis, nieko neužsimindami apie tai, kad šiuo sprendimu bus leista atsidaryti ir didžiosioms parduotuvėms.
Vyriausybės trečiadienį priimtas sprendimas turi įsigalioti nuo rytdienos. Jame rašoma, kam bus leidžiama dirbti: „Parduotuvėms (įskaitant parduotuves prekybos ir (arba) pramogų centruose), į kurių patalpas patekti įrengtas atskiras tiesioginis įėjimas iš lauko ir kurių patalpose ribojamas pirkėjų ir kitų lankytojų (toliau – pirkėjas) srautas – užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m vienam pirkėjui tenkantis prekybos plotas arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas pirkėjas.“
„Esminis dalykas dėl tų parduotuvių ir paslaugų, kurie yra didžiuosiuose prekybos centruose, kurie koncentruoja pakankamai didelį spektrą paslaugų – nuo prekybos iki maitinimo, ribojimai skirti, kad nebūtų žmonių sankaupų“, – sakė premjeras.
Taip pat leista dirbti stacionariose paslaugų teikimo vietose (prekybos centruose) įsikūrusioms paslaugų įmonėms, tokioms kaip valyklos, raktų gamyba, remonto paslaugos ar pan. Joms netaikomas reikalavimas turėti atskirą įėjimą iš lauko. Paslaugų teikėjams numatomas papildomas ribojimas – tiesioginis kontaktas su klientu turi būti ne ilgesnis nei 20 minučių.
Pramogų ir prekybos centruose esančių ne maisto parduotuvių veikla ir toliau draudžiama. Pirmuoju karantino švelninimo etapu veiklą gali pradėti tie paslaugų tiekėjai, kurių veikloje nėra ilgo kontakto su klientu.
Prekybos įmonių asociacijos prezidentė Rūta Vainienė patvirtino, kad Vyriausybė leido atnaujinti veiklą visiems prekybininkams, turintiems išėjimą į lauką, nepriklausomai nuo jų dydžio. Anot jos, tai reiškia, kad galės vėl veikti „Senukai“, „Ermitažas“, „Depo“, atskiros drabužių, avalynės ir kitos – tiek smulkios, tiek didelės parduotuvės.
„Nepriklausomai nuo dydžio, nes dydis būtų diskriminavimas, tada būtų kvadratai vertinami, o kas yra didelė, kas yra maža, nutarime nėra minimi kvadratai, visiems yra horizontaliai, ir tai yra labai gerai“, – BNS sakė R. Vainienė.
„Prekybos vietų kertinis dėmuo yra atskiras įėjimas, nepriklausomai nuo to, kuo prekiauja, – pagrindinis reikalavimas dėl saugumo yra atskiras įėjimas, todėl jeigu yra prekybos vietos centruose (didžiuosiuose prekybos centruose – BNS), bet turi atskirą įėjimą, o tokių atvejų yra, tai jie irgi galės pradėti savo veiklą, kai bus paskelbtas Vyriausybės nutarimo pakeitimas“, – BNS sakė R.Vainienė.
Pasak jos, svarbiausias reikalavimas – užtikrinti saugumą, riboti žmonių srautą, laikytis kitų jau ir dabar nustatytų reikalavimų : „Jei jie užtikrins, tai galės dirbti.“
„Ir mažos parduotuvės kaimuose, ir kitos, kurios turi atskirą įėjimą. Svarbiausia yra atskiras įėjimas, kad srautai nesimaišytų“, – sakė R.Vainienė.
Prekybos įmonių asociacija siūlė, kad pirmajame karantino švelninimo etape būtų atlaisvinta namų elektronikos, statybų, apdailos, namų apyvokos ir sodo-daržo, vaikų ir kūdikių prekių parduotuvių veikla.
Pasak R.Vainienės, kitos atskiros įėjimus turinčios parduotuvės turi įsivertinti, ar galės užtikrinti žmonių saugumą.
-
Išėjimo iš karantino planas: antruoju etapu duris atvertų lauko kavinės, kirpyklos, prekybos centrai
-
S.Skvernelis – apie vasaros atostogas: reikėtų planuoti keliones po mūsų gražiąją Lietuvą
-
Vos paskelbus apie švelninamą karantiną akimirksniu atsidaręs verslas bijo, kad valdžia neapsigalvotų
-
Svarbiausios šio trečiadienio naujienos apie koronavirusą
Vyriausybė po mėnesį trukusių suvaržymų trečiadienį leido kai kuriems verslams atnaujinti veiklą. Palengvinimai verslui galioja su sąlyga, jog bus paisoma saugumo, priešingu atveju numatomos sankcijos, o suvaržymai gali sugrįžti.
Vėl galės dirbti ne maisto parduotuvės, turinčios atskirą įėjimą iš lauko. Atnaujinti veiklą galės visos smulkios remonto, buities paslaugų įmonės, įskaitant ir veikiančias didžiuosiuose prekybos centruose.
Parduotuvės ir paslaugų vietos turės reguliuoti klientų srautus – užtikrinti 10 kvadratinių metrų plotą vienam žmogui arba vienu metu aptarnauti tik vieną pirkėją, o paslaugų įmonėse tiesioginis kontaktas su klientu turi trukti ne ilgiau kaip 20 minučių.
