Liepos 4-10 d. prekybos centre „Maxima“ su nuolaidų kortele keptuvei „Tefal Performance“ buvo taikoma 55 proc. nuolaida. Plakate teigiama, kad pradinė keptuvės kaina – 20,99 euro,o su akcija – 9,39 euro.
15min skaitytojas, nusipirkęs akcinę prekę, kitą dieną vėl apsilankė parduotuvėje ir pasijuto apgautas. Mat ši keptuvė jau buvo pardavinėjama be nuolaidos, ir jos tikroji kaina – 14,99 euro, o ne 20,99 euro, kaip kad buvo skelbta akciniame plakate.
Įvyko nesusipratimas
Prekybos centro „Maxima LT“ Korporacinių reikalų departamento direktorius Jaunius Špakauskas teigė, kad įvyko nesusipratimas.
„Atsižvelgiant į turimą prekių likutį, net ir akcijai pasibaigus, jos galiojimas buvo pratęstas. Nuotraukoje užfiksuota kaina 14,99 eurų – ne minėtų „Tefal Performance“ keptuvių. Tiesiog per klaidą jos buvo sukabintos netinkamoje vietoje. Pirkėjų atsiprašome už nesusipratimą“, – laiške portalui 15min dėstė J.Špakauskas.
Vis dėlto vyras, pirkęs keptuvę, liko nusivylęs. 15min skaitytojas įsitikinęs, kad keptuvė išties verta ne daugiau 15 eurų, tad jam buvo pritaikyta visai ne 55 proc., o tik 33 proc. akcija.
Kaina gali būti keičiama
Pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdančiojo direktoriaus Lauryno Vilimo, akcijai pasibaigus prekės pradinė kaina gali būti koreguojama.
„Jeigu pasibaigus akcijai lieka nedidelis prekių kiekis, kurį norima išparduoti, kad neužimtų vietos lentynose ir sandėliuose naujoms atkeliaujančioms prekėms, pradinė prekės kaina gali būti sumažinta. Tai nėra nei vartotojų apgaudinėjimas, nei klaidinimas“, – 15min sakė vykdantysis direktorius.
Pašnekovas pridūrė, kad kainodaros organizavimo politika prekybos tinkluose skiriasi.
„Prekių išpardavimui, akcijoms, reguliarios kainos nustatymui įtaką daro įvairios aplinkybės. Įmonės priima sprendimus, kiek ir kada kokia prekė kainuos. Svarbiausia, kad akcija yra aiškus indentifikavimas pirkėjui, jog akcijos periodu prekė parduodama už mažesnę kainą. Pasibaigus akcijai, nebūtų etiška palikti tokią pačią prekių kainą, nes akcija yra laike apibrėžtas reiškinys“, – kalbėjo L.Vilimas.
Pusė lietuvių naudojasi akcijomis
„Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pateikė finansų instituto atlikto tyrimo duomenis, kurie parodė, kiek lietuvių nepraleidžia progos įsigyti akcinių prekių.
„40–50 proc. lietuvių apsiperka būtent akcijų metu. Tai rodo, kad beveik pusei lietuvių akcijos daro įtaką. Yra nemažai gyventojų, kurie važiuoja apsipirkti ir į kitą miesto galą, neskaičiuodami, kiek tai papildomai kainuos kuro išlaidų.
Dažnai žmonėms, matant akcijas, racionalus protas išsijungia. Pavyzdžiui, perkamos didelės pakuotės, kurios nesunaudojamos“, – 15min sakė J.Cvilikienė.
Kada ir kokias prekes pirkti su akcija?
Pašnekovė pažeria patarimų, kaip nepasiduoti prekybos centruose taikomų akcijų pagundoms.
„Kitiems patariu ir pati visada vadovaujuosi 24 valandų taisykle. Greičiausiai akcija taip greitai nesibaigs, todėl rekomenduoju bent parą pagalvoti, ar to daikto tikrai reikia.
Kitas labai geras būdas – padaryti inventorizaciją. Jeigu tai maisto produktai – pasižiūrėti, ką turite šaldytuve, spintelėje, ir pagalvoti, ar nusipirkus dvi pakuotes, kuomet vieną perkate, kitą gaunate nemokamai, pavyks jas sunaudoti“, – patarimais dalijosi vadovė.
J.Cvilikienė ragina nesivadovauti laikina emocija ir pridūrė, kad akcija tikrai verta pasinaudoti perkant planuotus pirkinius.
„Jeigu tai planuotas pirkinys, kuomet žmogus žino, kad jo reikės, pavyzdžiui, jei rudenį reikės išleisti vaiką į mokyklą, pirmokui tikrai reikės kuprinės, tokiu atveju pasinaudoti akcija ir sutaupyti didelę pinigų sumą yra verta. Tačiau jeigu tai yra emocija, prekybos centrų raginimai – pirkite šiandien, dabar, imkite kažką nemokamai, – labai tikėtina, kad šie produktai bus išmesti net nepanaudoti“, – tikino J.Cvilikienė.
