„Atsižvelgiant į tai, kad buvo gautas „Eesti Energia“ skundas, „Ignitis grupės“ skundas, dabar jau yra „Litgrid“ skundas ir Europos Komisija būtent šituos skundus yra gavusi, tai mes pasiūlėme mūsų kolegoms reguliuotojams prisidėti prieš šito tyrimo“, – BNS sakė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.
„Šitie skundai yra pateikti ir Europos Komisijai, ir reguliavimo institucijos žino ir, jeigu neklystu, matė kiekvienos iš valstybių energetikos ministerijos“, – pridūrė jis.
„Eesti Energia“ Reguliavimo ir atitikties departamento vadovas Andresas Troppas anksčiau Seimo komisijoje sakė, kad EK įsitraukimas yra itin svarbus.
„Ignitis grupė“ patvirtino BNS, kad dėl Latvijos ir Estijos taikomos metodikos kreipėsi į EK. Grupės generalinis direktorius Darius Maikštėnas Seime anksčiau sakė, jog „rinkos dalyviai suinteresuoti, kad baigtųsi iškraipymai, sukurti rusiško importo“.
Pasak R.Pociaus, tarybos tyrimą dėl Lietuvai nenaudingo elektros importo iš Rusijos į Latviją planuojama baigti pirmoje birželio pusėje.
VERT pirmininkas patikino, jog taryba informavo kitų Baltijos šalių reguliavimo institucijas ir viliasi, kad jos prisidės prie tyrimo. Pasak R.Pociaus, jį nustebino Estijos institucijos pareiškimas, esą ji apie tokį tyrimą nežinojo.
R.Pociaus teigimu, dar gegužės pradžioje klausimas, susijęs su metodikos taikymo pasekmėmis Baltijos šalių rinkoje, buvo įtrauktas į reguliuotojų vadovų susitikimo darbotvarkę.
Anot jo, latviai sakė dar galvojantys dėl šio tyrimo, o Estijos reguliuotojo vadovas jį palaikė.
„Jis pažadėjo, kad irgi prisidės – galbūt išvadų teikimu, galbūt nagrinėjant projektą savo įžvalgų teikimu ir panašiai. Tai iš Estijos gavome tokį kaip ir teigiamą atsakymą, o latvių reguliavimo institucija nedavė atsakymo iki galo“, – komentavo VERT vadovas.
Pasak R. Pociaus, šiuo metu renkami duomenys ir planuojama birželį turėti tyrimo rezultatą, nepriklausomai, ar Latvijos ir Estijos institucijos prisidės prie analizės.
„Tikimės, kad jie prisidės prie šito tyrimo ir bendrų išvadų formavimo. Bet jeigu, sakykime, būtų taip, kad jų pozicija būtų pasikeitusi ar dėl pačių išvadų nesusitartume, ar kažkaip kitaip, tai mes patys bet kokiu atveju judėsime tuo keliu, kurį esame užsibrėžę“, – aiškino R.Pocius.
VERT pirmininko teigimu, daugiausia klausimų kyla dėl elektros kainų skirtumų, susidarančių tarp Lietuvos ir Latvijos kainų zonų.
„Taip pat – kas minima ir skunduose – vis dėlto norėtume panagrinėti, ar tikrai nėra problemos dėl pajėgumų alokavimo ir prioriteto suteikimo elektros importui iš trečiųjų šalių. Turime klausimų, ar tai neprieštarauja bendriesiems Europos Sąjungos teisės aktams, kur bendra nuostata yra tokia, kad prioriteto tvarka turi būti sudaryta prekyba elektra, kuri pagaminta Europos Sąjungoje“, – argumentavo R.Pocius.
Energetikos ministras Dainius Kreivys yra sakęs, kad dabartinė Talino ir Rygos vienašališkai patvirtinta metodika ne tik leidžia patekti į trijų šalių rinką Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje elektrai, bet ir sukelia elektros kainas Lietuvoje – šalies vartotojams tai papildomai gali kainuoti apie 100 mln. eurų per metus.
„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis anksčiau Seimo komisijoje teigė, kad bendrovė oficialiai paprašė Latvijos operatorės AST nedelsiant nutraukti „neteisėtus“ veiksmus, kurie leidžia dirbtinai importuoti iš Rusijos elektros kiekius, viršijančius Latvijos ir Rusijos linijos fizinį pralaidumą. Be to, „Litgrid“ paprašė rinkos operatorės „Nord Pool“ pradėti tyrimą.
Latvijos atstovai: kol kas girdime tik prielaidas
Latvijos Ekonomikos ministerija BNS teigė pasigedusi įrodymų teiginiams, esą iškraipoma ES rinka ar kad Lietuvos vartotojai permoka už elektrą.
„Metodika buvo parengta bendradarbiaujant visoms trims Baltijos šalims ir po užbaigimo nepatvirtinta Lietuvos. Todėl pareiškimai dėl elektros kainų, Lietuvos vartotojų permokų ir ES rinkos iškraipymo neturi tvirto pagrindo ir yra paremti išimtinai prielaidomis“, – sakė Energijos rinkos ir Infrastruktūros departamento vyresnysis ekspertas Elvis Dinas Kalnberzinis.
„Kol kas mes neturime pagrindo peržiūrėti dabartinę metodiką“, – pridūrė jis.
Tačiau E.D.Kalnberzinis pabrėžė, kad svarbu rasti suderintą poziciją dėl prekybos elektra su trečiosiomis šalimis, nes klausimas turi politinį atspalvį.
„Mes tikime, kad ši situacija turėtų būti išspręsta politiniu lygiu, kartu informuojant visuomenę ir rinkos dalyvius apie naujausią pažangą. Tikime, kad svarbu tęsti mūsų diskusijas. Nes pasiekti bendrą ir efektyvų sprendimą kuo anksčiau, kartu turint omenyje politinę šio klausimo prigimtį, – tai visų mūsų interesas“, – komentavo E.D.Kalnberzinis.
„Litgrid“ kreipusis į AST ir „Nord Pool“ Estijos energetikos operatorė „Elering“ komentavo, kad yra atvira diskusijoms dėl metodikos, jeigu pakeitimai būtų reikalingi.
„Elering“ ir AST taiko metodiką ant trečiųjų šalių sienos, o prieš taikant ji buvo įvertinta nacionalinių reguliavimo tarnybų (Latvijos ir Estijos – BNS) kaip atitinkanti nacionalinę ir ES teisę. „Elering“ atvira diskusijoms dėl metodikos pataisų, jeigu jos būtų vertinamos kaip būtinos“, – BNS sakė „Elering“ atstovė Katlin Klemmer.
Latvijos viešųjų paslaugų reguliavimo komisijos atstovė Baiba Jakobsonė BNS teigė, jog Latvijos ir Estijos nacionalinės reguliavimo institucijos pritarė metodikai laikydamosi nacionalinių teisės aktų.
„Šiuo metu Latvijos viešųjų paslaugų reguliavimo komisija nėra aptikusi jokių neatitikimų taikant šią metodiką“, – komentare teigė B.Jakobsonė.
Ji pabrėžė, kad metodika buvo parengta visų trijų Baltijos šalių operatorių ir neriboja ar kaip kitaip nedaro įtakos prekybai tarp Europos Sąjungos šalių.
Estijos konkurencijos tarnyba anksčiau BNS taip pat teigė nenustačiusi jokių neaiškių reiškinių Baltijos šalių rinkoje, kurie verstų pradėti tyrimą. Estijos institucija teigė nežinanti, jog VERT tiria metodiką ir sakė nedalyvaujanti tyrime.
Lietuva, tarpininkaujant Europos Komisijai, siekia naujos metodikos ir viliasi tai padaryti iki birželio pabaigos. Ministras D.Kreivys ne kartą minėjo, kad yra parengtas ir planas B, jeigu nepavyktų susitarti, tačiau to plano jis nedetalizuoja.
