Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas BNS informavo, jog, norint pašalinti pramonines prekes iš prekybos, reikėtų pakeisti didelę dalį tinklo kompiuterinių programų, o tai turėtų neigiamos įtakos įmonės veiklai.
„Tokio masto programiniai pakeitimai gali sukelti nenumatytų padarinių, sukelti chaosą šventinių pardavimų metu ir padaryti įmonei rimtos žalos“, – BNS sakė Darius Ryliškis.
Absoliučią dalį pardavimų „Maxima“ parduotuvėse sudaro maisto produktai, – sako E.Dapkienė.
Prekybos tinklo „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento vadovė Ernesta Dapkienė teigė nemananti, kad pramonių prekių pardavimų ribojimas sumažintų pirkėjų srautus.
„Didžiąją dalį pardavimų „Maxima“ parduotuvėse sudaro maisto produktai. Mes patys pramoninių prekių ribojimui šiuo metu tinkamo sprendimo neturime – visi variantai įvestų tik dar daugiau sumaišties ir taip sudėtingoje situacijoje“, – BNS sakė E.Dapkienė.
„Lidl“ atstovė Lina Skersytė teigė, kad sprendimų dėl raginimo riboti asortimentą įmonė dar nėra priėmusi.
Prekybos centro „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė BNS ketvirtadienį sakė, kad ribojimai parduotuvėse nėra svarstomi. Tuo metu „Iki“ pabrėžė esantis maisto tinklas, kurio didžiausia asortimento dalis yra maisto produktai ir plačiau nekomentavo, ar ne maisto produktų prekyba galėtų būti apribota.
Aušrinė Armonaitė ketvirtadienį paragino prekybos tinklus savarankiškai apriboti prekių asortimentą ir taip sumažinti pirkėjų srautus bei išlaikyti lygią konkurenciją tarp prekybininkų. Anot jos, esant būtinybei, Vyriausybė galėtų juos įpareigoti tą padaryti.
