„Premjeras apgailestauja dėl Seimo narių aplaidumo, nedalyvaujant paskutinėje stadijoje priimant Darbo kodekso pataisas. Ypač apmaudu dėl konservatorių, iš jų priimant pataisas posėdyje dalyvavo tik 12 iš 30, nors jie visuomet deklaravo, kaip jiems buvo svarbu priimti Darbo kodekso pataisas“, – BNS antradienį sakė ministro pirmininko atstovas spaudai Mindaugas Janulionis.
Seime antradienį pritrūko balsų, kad Darbo kodekso pataisos būtų priimtos skubos tvarka. Pagal Seimo statutą, per įstatymo priėmimą savo valią pareikšti turi ne mažiau kaip pusė, tai yra ne mažiau nei 71 parlamentaras, bet tuo metu registravosi 64 Seimo nariai, todėl pataisų priimti nepavyko.
Už siūlomas pataisas balsavo įvairioms frakcijoms priklausantys 63 Seimo nariai, įskaitant ir premjerą, susilaikė vienintelis konservatorius Pranas Žeimys, balsuojančiųjų prieš nebuvo.
Patys socialdemokratai taip pat nebuvo aktyvūs, sprendžiant klausimą dėl Darbo kodekso pataisų – balsavo 26 iš 40 Seimo socialdemokratų.
Tą pabrėžia ir Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vadovas, opozicijos lyderis Andrius Kubilius.
„Mes nieko neboikotavome. Patys socialdemokratai turi daugumą, tai galėjo susirinkti ir balsuoti“, – BNS sakė A.Kubilius.
Pasak jo, daug konservatorių Seimo posėdyje nedalyvavo, nes „turi daug kitų svarbių įsipareigojimų“. Pats A.Kubilius tuo metu dalyvavo Lietuvos energetikos konferencijoje.
„Be to, ypatingos skubos tvarka priiminėti Darbo kodekso pataisas nėra labai išmintinga. Niekas netrukdo priimti tą patį sprendimą po rinkimų“, – teigė opozicijos lyderis.
Patys socialdemokratai taip pat nebuvo aktyvūs, sprendžiant klausimą dėl Darbo kodekso pataisų – balsavo 26 iš 40 Seimo socialdemokratų.
Viena svarbiausių Seimo priimamų pataisų turėjo būti nenustatytos apimties darbo sutarčių rūšių atsisakymas. Taip pat ketinta pritarti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos siūlymui nustatyti, kad abejojant dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos būtų aiškinamos darbuotojų naudai.
Seimui siūloma nustatyti, kad nutraukiant darbo sutartį dėl darbuotojo ligos ar neįgalumo, kai darbuotojui dėl prastovos atlyginimas nemokamas du mėnesius, kai jis sulaukia senatvės pensijos amžius, darbdavys išmokėtų darbuotojui ne vieno, o dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką.
Darbdavius siūloma įpareigoti vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų auginantiems darbuotojams apie darbo sutarties nutraukimą pranešti prieš tris, o ne prieš vieną mėnesį, kaip numatyta iki šiol. Jei tokie darbuotojai dirbtų trumpiau nei vienerius metus, apie sutarties nutraukimą reikėtų pranešti prie šešias savaites (dabar 2 savaitės).
Seimas į kodeksą turėjo grąžino nuostatą, kad švenčių dienų išvakarėse dienos trukmė sutrumpinama valanda. Darbdavius Seimas ketina įpareigoti įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo darbą pagal jo ir darbdavio susitarimą dėl papildomo darbo.
Suteikiant kasmetines atostogas pirmenybę darbdavys turėtų teikti darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką ne iki 10, kaip yra numatyta naujajame kodekse dabar, o iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų. Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, būtų suteikiamos 25, o ne 20, kaip dabar yra nustatyta naujajame kodekse, darbo dienų kasmetinės atostogos.
Seimas taip pat planavo nustatyti, kad darbo ginčų komisija, nagrinėdama darbo ginčus dėl teisės, ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia.
