„Manau, kad tai irgi galėtų būti praktiškai arti 50 ant 50 su valstybe ir su privačiu investuotoju“, – žurnalistams Seime sakė premjeras.
Siūlymą dėl valstybinio plėtros banko valdantieji argumentuoja tuo, kad Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų Europos Sąjungoje (ES), o galimybės pritraukti naujus rinkos žaidėjus yra ribotos dėl objektyvių socialinės-ekonominės raidos sąlygų tokių kaip maža rinka, nepalankios demografinės tendencijos.
Seimo nutarimo projekte teigiama, kad smulkaus ir vidutinio verslo kredito prieinamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių ES, o Valstybinio plėtros banko įkūrimas ir valstybės dalyvavimas kredito įstaigų kapitale galėtų sumažinti šį rinkos trūkumą.
S.Skvernelis tikino, kad valstybinis bankas galėtų užsiimti smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimu, bet neitų į mažmeninės bankininkystės rinką.
„Koronaviruso situacija parodė, kad reikia turėti alternatyvą. Jeigu mes kalbėjome ir dar galime kalbėti apie pagalbą įmonėms, ypatingai apie jų likvidumo užtikrinimą, surasti finansinį tarpininką buvo praktiškai misija neįmanoma“, – teigė ministras pirmininkas.
Tuo tarpu valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad tokiame banke galėtų būti laikomi gyventojų indėliai.
Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas pareiškė iniciatyvoje matantis prieštaravimų, nes vieni kalba apie apie plėtros banką kaip apie nacionalinę plėtros įstaigą, kiti – mažmeninės bankininkystės instituciją.
Pasak jo, sprendimas dėl banko steigimo bet kuriuo atveju turi būti priimtas atlikus kaštų ir naudos analizę.
„Iš mūsų kaip reguliuotojo, prižiūrėtojo pusės, ar tai valstybinis bankas, ar privatus bankas – jokių nuolaidų nebus. Standartai visiems yra vienodi“, – žurnalistams sakė V.Vasiliauskas.
„Jeigu kažkas tikisi, kad valstybė pasiskolins ir galės labai pigius pinigus įdėti į banką ir skolinti pinigus taip pat labai pigiai, tai to nebus, nes tai yra valstybės pagalbos klausimai, kurie, priminsiu, nėra Lietuvos kompetencijos klausimai“, – pridūrė jis.
Valstybinį banką svarstoma kurti šiuo metu rinkoje veikiančių valstybinių „Investicijų ir verslo garantijų“ („Invegos“), Viešųjų investicijų plėtros agentūros ar „Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ pagrindu, nes šie, anot valdančiųjų, negali veikti kaip visapusiškai efektyvi alternatyva Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams.
