„Valstybė turi padėti ir tikrai padės, ieškome tų priemonių (...) tiek kitų rinkų paieškoje, tiek finansinių instrumentų, kurių gali reikėtų kai kurioms įmonėms, tarkime, dėl tam tikrų mokėjimo schemų, kurios buvo nusistovėjusios“, – BNS penktadienį sakė I.Šimonytė.
„Tikrai tą darome, tiesiog reikia labai aiškiai susidėlioti, kokie yra tie skausmo taškai ir kam tokia priemonė yra pati tinkamiausia, bet taip, ta kryptimi dirbame“, – teigė ji.
Visgi premjerė pridūrė, kad „mokesčių mokėtojai neturėtų finansuoti rizikos“, kurios kyla kai kurioms įmonėms nusprendus dirbti su geopolitiškai rizikingomis rinkomis.
Vilniaus ir Pekino santykiai pastaruoju metu ėmė blogėti dėl stiprėjančių Lietuvos ryšių su Taivanu. Kinija Taivaną laiko maištaujančia savo provincija.
Lūžio tašku tapo Vilniaus sprendimas leisti Taivanui šalyje atidaryti jo vardo prekybos atstovybę.
Pekinas dėl to rugpjūtį konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių ir nurodė tą patį padaryti Lietuvai.
Kinija pastaruoju metu taip pat ėmėsi stabdyti krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas.
Be to, kai kurios su Kinija dirbančios Lietuvos įmonės šalies institucijoms pranešė, kad pašlijus šalių santykiams jų partneriai Kinijoje nepratęsia ar nesudaro naujų sutarčių.
