„Pasak prezidentės, LRT tarybai tenka ypač svarbus vaidmuo išsaugant visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, todėl būdama stipri, nešališka ir objektyvi ji turėtų svariai prisidėti prie skaidraus nacionalinio transliuotojo kūrimo“, – rašoma Prezidentūros išplatintame pranešime.
Naujieji LRT tarybos nariai pakeis dabartinį jos pirmininką Žygintą Pečiulį, Lolitą Jablonskienę ir Andrių Puksą.
40-ies T.Balžekas 2005–2017 metais vadovavo bendrovei „15min“, 2016–2017 metais buvo naujienų agentūros BNS direktoriumi. Vėliau jis įsteigė įmonę „Media bitės“, kuri įsigijo „Žurnalų leidybos grupę“.
1968 metais gimusi G.Švedienė yra dirbusi Užsienio reikalų, Finansų ir Vidaus reikalų ministerijose, 2010 metais prezidentės teikimu ši ekonomistė paskirta į Valstybės kontrolės vadovės pareigas, kuriose dirbo iki 2015 metų. 2016–2018 metais G.Švedienė buvo Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomoji direktorė.
34-ių N.Černiauskas bakalauro ir magistro studijas baigė Vilniaus universiteto istorijos fakultete, čia jis 2014 metais apgynė daktaro disertaciją. Nuo 2013 metų istorikas dirba lektoriumi Naujosios istorijos katedroje.
1967 metais gimusi Giedrė Lastauskienė yra dirbusi Teisingumo ministerijai pavaldžiame Teisės institute, taip pat Lietuvos ambasadoje Varšuvoje. Advokatės praktika ji verčiasi nuo 2003 metų, nuo tų pačių metų dėsto Vilniaus universiteto Teisės fakultete.
LRT taryba yra aukščiausiasis visuomeninio transliuotojo valdymo organas, turintis atstovauti visuomenės interesams. Taryba sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų.
Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.
Šių metų balandį LRT generalinės direktorės pareigas pradėjo eiti Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, pakeitusi šiame poste ilgametį buvusį vadovą Audrių Siaurusevičių.
Tuo metu Seimas šiuo metu atlieka parlamentinį LRT veiklos tyrimą.
