Anot Simono Krėpštos, šis incidentas yra įrodymas, kad skaitmeninėje erdvėje dirbančiam verslui privalu investuoti į duomenų apsaugą.
„Tai tikrai tam tikras žadintuvas ir kitam verslui, kuris vis labiau linksta prie skaitmeninių paslaugų ir tam tikras įrodymas, kad reikia investuoti, skirti tiek žmogiškuosius, tiek finansinus resursus didinant duomenų bazių, asmens duomenų apsaugą, nuolat atnaujinant įvairias sistemas“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė S.Krėpšta.
„Blogą menantys programuotojai ir tam tikros kitų šalių jėgos ieško tų spragų ir gana operatyviai jas suranda“, – pridūrė jis.
Anot šalies vadovo patarėjo, pandemijos kontekste poreikis investuoti į duomenų apsaugą auga tiek privačiam verslui, tiek valstybės institucijoms.
„Be abejo, tai galioja tiek verslui, tiek valstybės institucijoms, ypač kai šiuo popandeminiu periodu matome, kaip sparčiai paslaugos keliasi į skaitmeninę erdvę“, – sakė S.Krėpšta.
Apie „CityBee“ klientų duomenų nutekėjimą paskelbta pirmadienio vakarą. Į programišių rankas pakliuvo ir buvo viešai paskelbta apie 110 tūkst. vartotojų, kurie platformoje užsiregistravo iki 2018-ųjų vasario 22 dienos, vardai, telefono numeriai, el. pašto adresai, asmens kodai, slaptažodžiai.
Savo klientus, kurie bendrovės sistemoje registravosi iki 2018-ųjų vasario 22-osios, „CityBee“ ragina pakeisti savo slaptažodžius tiek „CityBee“ sistemoje, tiek kitose sistemose, jei buvo naudotas toks pats ar panašus slaptažodis.
Tačiau bendrovės vadovas Kristijonas Kaikaris trečiadienį BNS tikino, kad keisti mokėjimo kortelių ar vairuotojo pažymėjimų asmenims, kurių duomenys buvo paskelbti viešai, tikrai nereikia, nes šios informacijos „CityBee“ nekaupė.
„CityBee“ veikia Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Bendrovės valdomą automobilių parką sudaro daugiau nei 2 tūkst. transporto priemonių, įmonė turi daugiau kaip 750 tūkst. registruotų klientų bazę.
