Diskusija Prezidentūroje surengta praėjus maždaug savaitei po to, kai Seimas pritarė idėjai kurti valstybinį plėtros banką.
Šalies vadovo patarėjas Simonas Krėpšta sakė, kad renginyje buvo visų politinių partijų atstovai.
„Neišgirdome nė vieno kategoriško prieštaravimo būtent tokiai idėjai. Tai tikrai diskusija buvo vertinga ir tikimės, kad turėsime iš to rezultatą“, – žurnalistams sakė S.Krėpšta.
Pasak jo, yra daug valstybių, kur nacionaliniai plėtros bankai veikia produktyviai, kai koncentruojasi į nišas, kurių nepadengia komerciniai bankai.
Tuo tarpu Lietuvoje yra suvaržytas smulkiojo ir vidutinio verslo, infrastruktūros projektų kreditavimas, pabrėžė patarėjas.
Jis taip pat nurodė, kad per diskusiją sutarta, jog mažmenine bankininkyste toks valstybinis bankas neturėtų užsiimti.
„Taip pat labai svarbi sąlyga, kad toks bankas kurtų vertę, tai kad jis būtų valdomas labai atsakingai ir profesionaliai, – sakė S.Krėpšta. – Profesionali, nepriklausoma valdyba, rizikos standartai, labai skaidri priežiūra yra tos sąlygos, kurios pasiteisino kitose šalyse“.
Norint efektyvaus banko valdymo, jo vadovų atlyginimai neturėtų būti lyginami nei su Seimo pirmininko, nei su premjero, nei netgi su prezidento atlyginimais
Praėjusią savaitę valstybinio banko idėjai pritaręs Seimas įpareigojo Vyriausybę ne vėliau kaip rugsėjį pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl techninės pagalbos banko steigimo klausimais ir svarstyti galimybę valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.
Svarsto jungti tris įstaigas
Valstybinį banką siūloma kurti šiuo metu rinkoje veikiančių valstybinių „Investicijų ir verslo garantijų“ („Invegos“), Viešųjų investicijų plėtros agentūros ar „Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ pagrindu, nes šie, anot valdančiųjų, negali veikti kaip visapusiškai efektyvi alternatyva Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams.
Finansų ministras V.Šapoka teigė, kad diskusijos dalyviams galop pavyko „susivienodinti žodyną“, kuo valstybinis bankas užsiimtų.
„Tikrai augantis konsensusas yra, kad reikia konsoliduoti į vieną stiprią struktūrą tris šiuo metu veikiančias institucijas, kurios yra nacionalinės plėtros įstaigos“, – kalbėjo ministras.
„Ar mes pavadinsime šią struktūrą banku, tai yra skonio reikalas, nes su tradicine bankininkyste tokia institucija neturi nieko bendro“, – pridūrė jis.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, valdančiųjų „valstiečių“ atstovas Valius Ąžuolas taip pat sakė, kad pats valstybinis bankas neturėtų dalyvauti mažmeninėje bankininkystėje.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad valstybė galėtų įsigyti kapitalo kredito įstaigose, siekdama pagerinti finansinių paslaugų prieinamumą regionuose.
„Tikrai valstybei nereikia iš naujo kurti skyrių, daryti tinklo ar užsiimti tokia veikla, kuri yra tikrai sudėtinga. (...) Užtektų įsigyti kapitalo kredito įstaigose ir taip palaikyti tą mažmeninę rinką“, – kalbėjo politikas.
Geriems vadovams geri atlyginimai
Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas sakė, kad anksčiau nebūtų pritaręs smulkųjį ir vidutinį verslą kredituojančio valstybinio banko idėjai, tačiau per penkerius metus jo nuomonė pasikeitė, stebint pokyčius komercinių bankų rinkoje Lietuvoje.
„Prieš penkerius metus nebūčiau pasakęs to, ką pasakysiu šiandien, bet prieš penkerius metus Lietuvoje dar buvo Danske bankas, DNB ir „Nordea“. Akivaizdu, kad skolinimosi galimybės buvo visiškai skirtingos“, – teigė R.Valiūnas, taip pat vadovaujantis vienai didžiausių advokatų kontorų šalyje.
„Šiandien, mano nuomone, (...) valstybinis bankas turi savo vietą ir rinkoje jis būtų priimtas“, – pridūrė jis.
Anot verslininkų atstovo, nepageidaujama politinė įtaką tokio banko veiklai galėtų būti slopinama nepriklausoma stebėtojų taryba ir valdyba, o norint sėkmingo įstaigos veikimo reikia samdyti gerus vadovus.
„Norint efektyvaus banko valdymo, jo vadovų atlyginimai neturėtų būti lyginami nei su Seimo pirmininko, nei su premjero, nei netgi su prezidento atlyginimais. Tik tokiu būdu galėtų būti samdomi kompetetingi, atsakingi žmonės, kurie galėtų pasiekti rezultatą“, – kalbėjo R.Valiūnas.
Bankininkystės ekspertas Antanas Valys teigė, kad sėkmingam valstybiniam bankui reikia aiškios strategijos, kuri nekistų pasikeitus valdžiai, nepriklausomo valdymo, jis turėtų veikti „nepaprastai efektyviai, paprastai ir būti orientuotas į vartojimą“.
Anot jo, toks bankas taip pat turėtų siekti pelno, kad nebūtų našta mokesčių mokėtojams.
„Pavyzdžiui, vokiškas valstybinis plėtros bankas reinvestuoja visą pelną, bet jis turi pelno siekimo tikslą“, – teigė ekspertas.
Valstybinį banką steigti svarstoma argumentuojant, kad šiandien smulkaus ir vidutinio verslo kredito prieinamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių ES.