Suprasti akimirksniu
- „Orange Group Baltic“ Norvegijoje pričiupta mokant gerokai per mažai mokesčių.
- Tuoj po šių įvykių įmonė pradėjo savo dingimo operaciją iš darbuotojų „eksporto“ rinkos.
- Kontrolės veiksmų jau ėmėsi Lietuvos mokesčių inspektoriai.
- Kol visa tai vyksta, „Orange Group Baltic“ keičia ir vardą, ir veiklą, ir savininkus.
Kol Norvegijos organizacijos ir institucijos stebėjosi bei aiškinosi, kaip jų šalyje veikia šis verslo tinklas, ir kėlė klausimus dėl įmonės veiklos, Lietuvoje kapsėjo dideli pinigai. Be to, vienas po kito vyko teismų procesai, kuriuose bendrovė teisėsi su savo buvusiais darbuotojais ir reikalavo iš jų pinigų. Po teismų sprendimų, įmonės kišenė pasipildė ne viena dešimtimi tūkstančių eurų.
Galutinis nuo 2008 m. veikusios „Orange Group Baltic“ rezultatas – keli milijonai eurų jos savininkų kišenėse. Ir staiga ši įmonė pati save trina iš žemėlapio. Vietoj darbuotojų „eksporto“ – automobilių nuoma. Vietoj norvegų savininkų – it iš dangaus nukritę nauji šeimininkai Lietuvoje. Vietoj „Orange Group Baltic“ vardo – šlovingos slaugytojų darbinimo Skandinavijoje istorijos niekaip neprimenantis naujas pavadinimas.
Kodėl? Priežasčių tam gali būti daug. Pavyzdžiui – problemos su Norvegijos institucijomis ir mokesčiais. Nauji duomenys rodo, kad „Orange Group Baltic“ Norvegijoje pričiupta mokėjusi gerokai per mažai mokesčių – įmonė su pretenzijomis sutiko ir atitinkamai pakoregavo savo finansinius duomenis. Taip jos sąnaudose atsirado papildomas milijonas eurų ir panašia suma sumažėjo bendrovės pelnas.
Bet Norvegijoje „Orange“ grupės bėdos gali nesibaigti, mat Lietuvos mokesčių inspekcija šiuo metu vertina „Orange Group Baltic“ veiklą.
Ką išgyveno įmonėje dirbusios slaugytojos ir kaip jos jautėsi, galite pamatyti 15min sukurtame dokumentiniame filme „NorVergija“.
Plačiau, apie schemas ir sutartis, kurias naudojo verslininkai, skaitykite šiame tekste: „NorVergija“: kaip Skandinavijoje dužo lietuvių svajos – keli parašai ir kelio atgal nebėra.
Dabar daugiau išsiaiškinkime apie įmonės lietuviškus patikėtinius, norvegiškus savininkus ir tai, kiek pinigų jie susikrovė. Ir, žinoma, kuo jų veikla užkliuvo mokesčių inspektoriams.
Norvegiški savininkai su patikėtiniu Lietuvoje
Kalbėdami apie „Orange“ grupę, Skandinavijoje darbinančią slaugytojas iš Lietuvos, Latvijos, Slovakijos ir Vengrijos, turėtume skirti du periodus: kaip buvo anksčiau ir kaip yra dabar.
Darbdavys neseniai pakeitė verslo modelio struktūrą, tačiau esmė išliko ta pati – su vienu norvegu susijusios įmonės Švedijoje ir Norvegijoje darbina slaugytojas iš rytų Europos. „Orange“ verslo struktūra yra gana sudėtinga ir apimanti daug bendrovių įvairiose Europos šalyse, tačiau mums svarbios įmonės, susijusios su Lietuva.
Taigi pradėkime nuo to, kaip buvo anksčiau. „Orange Group Baltic“ – Lietuvoje veikusi įmonė, nuo 2008 metų Norvegijoje darbinusi lietuvaites. Nuo 2013 metų bendrovė pradėjo darbinti slaugytojas ir Švedijoje. Vis dėlto įmonė tik atrodė lietuviška, nes iš tiesų didžiąją laiko dalį ją valdė norvegai.
Lietuviškos įmonės akcininkai buvo norvegiška bendrovė „Orange Group“, o pastarąją per kitą įmonę kaip pagrindinis akcininkas valdė norvegas Nilsas Paulsenas, kuris yra ir visos verslo grupės Norvegijoje vadovas.
Lietuvoje registruota įmonė „Orange Group Baltic“ mūsų šalyje turėjo ir dukterinę įmonę „Scandinavian Language School“. Ši bendrovė apmokydavo slaugytojas kalbos prieš išvykstant į Norvegiją ar Švediją. Ir būtent dėl mokymo sutarčių su šia įmone slaugytojos negalėjo išeiti iš darbo anksčiau nei po 2 metų arba jų laukdavo finansinės sankcijos iš darbdavio. Taip pat būtent Lietuvos bendrovė „Orange Group Baltic“ valdė dukterines įmones Latvijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje.
Įdomu tai, kad „Orange Group Baltic“ iš pradžių nebuvo norvegiška įmonė. Ją įkūrė ir daug metų bendrovei vadovavo lietuvis Dalius Dabašinskas, kuris iki šiol yra norvegų patikėtinis mūsų šalyje.
Šis verslo modelis, įklampinęs daug slaugytojų iš Lietuvos ir kitų šalių, sėkmingai veikė daug metų. Neaišku, ar dėl Norvegijos mokesčių inspektorių dėmesio, ar dėl dar kitų priežasčių pastaraisiais metais darbdavys šiek tiek pakeitė visą sistemą.
Sėkmingai veikusios įmonės „Orange Group Baltic“ dabar Lietuvoje neberasite. Ji pakeitė savo pavadinimą ir nuo 2017 metų spalio vadinasi „Sporto strategija“.
Sėkmingai veikusios įmonės „Orange Group Baltic“ dabar Lietuvoje neberasite. Ji pakeitė savo pavadinimą ir nuo 2017 metų spalio vadinasi „Sporto strategija“. Šios lietuviškos įmonės vardo pamažu neliko nė vienoje šalyje, visos jos dukterinės bendrovės buvo perduotos kitoms „Orange“ grupės įmonėms. Nauja įmonės veikla – jau nebe slaugytojų darbinimas, o automobilių nuoma.
2017 metų balandį pasikeitė ir „Orange Group Baltic“ bendrovės akcininkai, norvegiško pėdsako ten nebeliko. Norvegai perleido 100 proc. akcijų lietuviškai įmonei „Juodojo žirgo tango“, kuri buvo sukurta vos kelios savaitės prieš akcijų perdavimą. „Juodojo žirgo tango“ valdo ne Norvegijos milijonierius N.Paulsenas, o kur kas kuklesniu turtu galinti pasigirti klaipėdietė.
Taigi daug metų veikusi bendrovė „Orange Group Baltic“ nušuoliavo su juodais žirgais ir iš verslo tinklo buvo eliminuota.
Bet tas pats verslo mechanizmas sukasi iki dabar. Pasikeitė tik bendrovių pavadinimai. 15min žurnalistai buvo apsilankę „Orange“ dukterinės bendrovės darbo pokalbyje, kuriame buvo pristatomos darbo sąlygos Skandinavijoje. Būtent iš ten sužinojome, kad dabar Lietuvos slaugytojos yra darbinamos norvegiškos bendrovės „Orange Helse“ ir Švediškos įmonės „Orange Personal“ filialuose Lietuvoje.
Abi šios įmonės priklauso norvegiškai bendrovei „Orange Group“. Kalbų slaugytojas vis dar moko bendrovė „Scandinavian Language School“, kuri dabar taip pat yra valdoma tos pačios norvegiškos įmonės. O jos pagrindinis akcininkas per kitą įmonę, kaip jau minėta, yra norvegas N.Paulsenas. Taigi pasikeitė tik slaugytojas darbinančių įmonių struktūra, bet ne savininkai.
Nepasikeitė ir ilgametis norvegų patikėtinis mūsų šalyje. D.Dabašinskas vis dar yra ir „Orange Helse“, ir „Orange Personal“ filialų Lietuvoje vadovas.
Norvegijos mokesčių inspektoriai papurtė iš peties
Iki šiol buvo žinoma, kad „Orange Group Baltic“ staiga pakeitė savininkus, o po to – ir pavadinimą. Bet įmonės veikla praėjusiais metais liko paslaptimi, mat bendrovė ignoravo prievolę Registrų centrui pateikti finansines ataskaitas už 2016 metus. Prieš savaitę tai pagaliau buvo padaryta – ir būtent čia galima pamatyti, kokios bėdos slaugytojų „eksportuotojus“ užgriuvo Norvegijoje.
Teikdama 2016 metų finansinius duomenis, „Orange Group Baltic“ įjungė ir priverstinę laiko mašiną – bendrovė smarkiai pakoregavo 2015 metų veiklos duomenis. Pavyzdžiui, 235 tūkst. eurų viršijęs grynasis pelnas tapo 729 tūkst. eurų gryno nuostolio. Pokytis – beveik milijonas eurų. Kodėl? Tai „Orange Group Baltic“ atvirai priskiria Norvegijos mokesčių inspektorių nuopelnams.
„Dėl papildomai priskaičiuotų mokesčių Norvegijoje 1.068.944 Eur padidėjo 2015 metų pardavimo savikaina bei su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, 72.078 Eur sumažėjo pelno mokesčio sąnaudos bei mokėtinas pelno mokestis, o 996.866 Eur suma sumažėjo 2015 metų veiklos rezultatas“, – teigiama dokumente.
Be to, „Orange Group Baltic“ pripažįsta 2016 metais Norvegijos mokesčių inspekcijai „papildomai“ sumokėjusi 305 tūkst. eurų pajamų mokesčio nuo slaugytojų darbo užmokesčio.
2016 metų finansiniuose dokumentuose taip pat paaiškinama, kodėl „Orange Group Baltic“ atsisakė dukterinių įmonių ir, praėjusių metų viduryje, apskritai nutraukė slaugytojų darbinimą Skandinavijoje:
„Šis sprendimas buvo iššauktas dėl pasikeitusių rinkos sąlygų, daugiausia susijusių su klientų reikalavimais, kad bendrosios praktikos slaugytojos, atliekančios paslaugas Norvegijoje, būtų įdarbintos Norvegijos kompanijose arba jų filialuose.“
Taigi „Orange Group Baltic“ virsmas automobilių nuomos įmone sutampa su Norvegijos mokesčių inspektorių veiksmais, nutaikytais į pačią šio verslo širdį. Be to, panašu, kad verslo modelis, kai slaugytojos iš Rytų Europos darbinamos lietuviškoje įmonėje, didelę dalį algų mokant neapmokestinamais dienpinigiais, tapo nepriimtinas „Orange“ klientams Norvegijoje.
Bet gali būti, kad „Orange“ grupės problemos Norvegija neapsiribos.
Ne tokie ir nemokami kursai
Ši verslo grupė atsidūrė Lietuvos Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) akiratyje. Kas būtent užkliuvo – mokesčių inspektoriai neatskleidžia, bet užsimena abejojantys dalies grupės operacijų teisėtumu.
VMI 15min pateiktais duomenimis, 2013-2016 metais bendrovės „Orange Group Baltic“ bei „Scandinavian Language School“ Lietuvos valstybei sumokėjo beveik 446 tūkst. eurų pelno mokesčio. Bendras šio verslo indėlis į pelno mokesčio surinkimą atrodo nemenkas. Tačiau klausimas, ar slaugytojas į Skandinaviją „eksportuojanti“ įmonių grupė mūsų valstybei tikrai sumokėjo viską, išlieka atviras.
VMI vertinimu, vienas „Orange“ įmonių grupės taikytas mechanizmas galėjo prasilenkti su įstatymais. O būtent – „nemokamų“ skandinavų kalbų kursų taikymas apskaičiuojant mokėtinas sumas. Kad suprastumėte, kaip tai veikia, pirmiausiai reikia suvokti „Orange“ įmonių grupės struktūrą ir veikimo principus.
Iki pernai prasidėjusio įmonių veiklų, savininkų ir pavadinimų perskirstymo viskas veikė pakankamai paprastai. Lietuvos slaugytojos į Skandinaviją keliaudavo per „Orange Group Baltic“, prieš tai atlankiusios maždaug 4 tūkst. eurų vertinamus norvegų arba švedų kalbos kursus. Pastaruosius slaugytojos gaudavo iš „Orange Group Baltic“ dukterine įmone tuo metu buvusios „Scandinavian Language School“. Slaugytojos kalbų kursus išklausydavo už tai nemokėdamos, bet tai nereiškia, kad kursai buvo nemokami.
Grupės savininkas, norvegas N.Paulsenas šio 15min tyrimo partneriams „Aftenposten“ patvirtino, kad kalbų kursų sąnaudas grupė kompensuodavo, išskaičiuodama šiuos pinigus iš Skandinavijoje įdarbintų slaugytojų algų. Tai patvirtina ir 15min nagrinėti vieši teismų sprendimai, kur su „Orange“ besibylinėjusios slaugytojos detaliai paaiškino, kiek joms buvo mokama ir kiek – nubraukiama nuo algų.
Taigi, nors „Orange Group Baltic“ savo dukterinei įmonei mokėjo nemenkus pinigus už „nemokamą“ kalbų mokymą – solidžią dalį šių išlaidų grupė atgaudavo, susimažindama darbo užmokesčio sąnaudas. Finansiniai grupės įmonių dokumentai aiškiai rodo, kad kalbų kursai sudarė didelę dalį „Orange“ sąnaudų. Šios sąnaudos, savo ruožtu, apkarpė įmonių grupės pelningumą.
Pakvipo mokestiniais žaidimais
VMI vertinimu, tokio mechanizmo taikymas kelia rimtų abejonių dėl mokesčių. Mat jeigu įmonė kompensuoja kalbų kursų sąnaudas mažindama darbuotojų algas – tokios sąnaudos neturėtų būti „minusuojamos“ iš apmokestinamo pelno.
„Darbuotojų rengimo ir perkvalifikavimo išlaidos, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo išlaidos (įskaitant užsienio kalbų kursus), kai tai susiję su jų einamomis pareigomis, taip pat gali būti priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų. Tačiau, jeigu įmonė kalbos kursų sąnaudas išskaičiuoja iš darbuotojo atlyginimo, tai šios išlaidos nėra priskiriamos šios įmonės leidžiamiems atskaitymams.
Pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas įmonės pajamomis laikomos iš Lietuvos šaltinių ir iš ne Lietuvos šaltinių (t.y. iš užsienio valstybėse esančių šaltinių) uždirbtos ir (arba) gautos pajamos. Kadangi Jūsų aprašytu atveju pati įmonė darbuotojų mokymo išlaidų nepatyrė („kalbos kursų sąnaudos išskaičiuojamos iš darbo užmokesčio“), tai iš darbuotojų gautos sumos bus laikomos įmonės uždirbtomis pajamomis“, – teigiama 15min pateiktame VMI komentare.
Finansiniai dokumentai rodo, kad „Orange“ grupės įmonės kalbų kursų sąnaudas kasmet traukia į pardavimo savikainą. Paprastai tariant – į išlaidų grafą, kuri naudojama apskaičiuojant pelną, nuo kurio Lietuvai mokamas pelno mokestis.
2013-2016 m. finansinėse ataskaitose bendrovės „Orange Group Baltic“ ir „Scandinavian Language School“ nurodė kalbų kursams išleidusios apie 3 mln. eurų. Kokia dalis šių lėšų grupei sugrįžo sumažintų darbuotojų algų pavidalu, nežinoma.
Pagal finansines ataskaitas, bendrovė į pardavimo savikainą traukia ne tik kalbų kursus, bet ir sąnaudas už darbuotojų apgyvendinimą ir kelionės išlaidas. Bet „Orange“ savininkas norvegas N.Paulsenas Norvegijos dienraščiui „Aftenposten“ patvirtino, kad iš slaugytojų atlyginimo už kiekvieną išdirbtą valandą taip pat buvo nuskaičiuojama po 5,65 euro už pragyvenimo ir kelionės išlaidas.
VMI patvirtina, kad jau kurį laiką domisi „Orange“ grupės veikla ir ėmėsi kol kas neįvardintų priemonių šio verslo atžvilgiu. Ar vertinamas galimas dirbtinis pelno mokesčio mažinimas per kalbų kursų sąnaudas, VMI neatskleidžia.
„Bendrovė „Orange Group Baltic“ yra patekusi į VMI akiratį, jos veikla šiuo metu yra vertinama ir plačiau pakomentuoti atskirų įmonės veiklos epizodų VMI negali.
Mokesčių administratorius, vertindamas, ar mokesčių mokėtojai tinkamai vykdo savo mokestines prievoles, naudoja ne tik mokesčių mokėtojo teikiamus duomenis, bet ir tarptautinių informacijos mainų pagrindu gaunamą informaciją, teikiami paklausimai užsienio šalių mokesčių administratoriams konkrečiais iškilusiais klausimais“, – teigiama VMI komentare.
Taip pat pagal teisės aktus tarpusavyje susijusioms įmonėms galioja vadinamasis ištiestos rankos principas. Tai reiškia, kad „Scandinavian Language School“ gautos sumos už kalbų kursus savo motininės įmonės darbuotojams turėjo atitikti rinkos kainą ir jos neviršyti. VMI aiškina, jog nustačius vadinamojo ištiestos rankos principo pažeidimą, verslui grėstų nemenkos finansinės nuobaudos.
„Nustačius rizikas, kad pažeidžiamas ištiestosios rankos principas, mokestinio patikrinimo metu, mokesčių administratorius apskaičiuodamas apmokestinamąjį pelną arba apmokestinamąsias pajamas, pajamomis iš bet kokio sandorio ar ūkinės operacijos pripažįsta sumą, atitinkančią šio sandorio ar ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą, o leidžiamais atskaitymais ar ribojamųjų dydžių leidžiamais atskaitymais (išlaidomis) pripažįsta sąnaudas iš bet kokio sandorio ar ūkinės operacijos sumą, atitinkančią tokio sandorio ar ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą.
Mokestinio patikrinimo metu skiriama nuo 10 iki 50 proc. apskaičiuoto mokesčio baudos dydžio bauda bei apskaičiuojami delspinigiai nuo ne laiku sumokėto mokesčio“, – aiškina VMI.
VMI įžvalgų įmonė vertinti nenori
„Orange“ grupės savininkas N.Paulsenas „Aftenposten“ nurodė, esą „šiame versle nėra galimybių, leidžiančių darbdaviui finansuoti visus kalbos kursus“. Norvegų žurnalistams paklaustas, ar kalbų kursų sąnaudos leido įmonei susimažinti pelno mokestį Lietuvoje, N.Paulsenas atsakė, kad kol kas nėra gauta pretenzijų iš institucijų.
„Mes negavome jokių prašymų iš bet kurios Vyriausybės agentūrų, susijusių su šiuo klausimu. Jei taip atsitiks, mes pateiksime visus dokumentus ir informaciją, kaip darome visada“, - dienraščiui „Atenposten“ komentavo N.Paulsenas.
Norvego verslas Lietuvoje, savo ruožtu, į platesnius komentarus nesileidžia.
15min kreipėsi į „Orange“ su prašymu įvertinti VMI poziciją dėl kalbų kursų sąnaudų „minusavimo“ apskaičiuojant pelno mokestį. Kompanija tai padaryti atsisakė.
„Atsižvelgiant į tai, kad Jūsų klausime nepateiktas pilnas VMI siųstas paklausimas ir gautas atsakymas, komentuoti klausimo Nr. 1 neturime galimybės“, – teigia kompanija.
Bendrovės „Scandinavian Language School“ interneto svetainėje nurodyta kalbų kursų kaina dar yra ir beveik dvigubai mažesnė nei „Orange“ įmonės mokėta suma už slaugytojų apmokymus. Taigi jei motininė įmonė savo bendrovei permokėjo už kalbos kursus, tai galėtų būti laikoma ištiestos rankos principo ir teisės aktų pažeidimu.
Vis dėlto pati „Scandinavian Language School“ bendrovė aiškina, kad slaugytojų kursai yra specifiniai, todėl ir kainuoja daugiau.
„Informuojame, jog specifiniai, konkrečiai profesinei veiklai pritaikyti kalbos kursai dėstomi pagal specialią programą, patiriant kitokio pobūdžio sąnaudas ir, žinoma, yra brangesni“, – teigia „Scandinavian Language School“.
Iš lietuviškos įmonės susikrovė milijonus
„Tai neabejotinai yra moterų išnaudojimas“, – taip „Orange“ įmonių verslo modelį apibūdino Norvegijos miesto Bergeno profsąjungos vadovė Sara Bell. Vis dėlto tas verslo modelis norvegams atnešė milijonus.
3 585 272 eurai. Tiek dividendų per ketverius metus pagal „Orange Group Baltic“ finansines ataskaitas iš lietuviškos bendrovės gavo įmonės akcininkas – norvegiška bendrovė „Orange Group“.
Dividendai – tai dalis bendrovės pelno, padalinta akcininkams. Taigi, norvegiška įmonė iš Lietuvos gavo daugiau nei 3,5 milijono eurų.
Lietuvoje registruota įmonė „Orange Group Baltic“ ilgą laiką veikė sėkmingai, gaudavo milijonus eurų pajamų, daugiausiai iš slaugytojų nuomos, generavo pelną. Pagal bendrovės finansines ataskaitas, nuo 2009 metų įmonė gavo daugiau nei 67 milijonus eurų pajamų ir atskaičius veiklos sąnaudas bei mokesčius uždirbo beveik 4 milijonus eurų pelno. Kaip jau minėta, didžioji dalis šių pinigų Lietuvoje neužsiliko ir iškeliavo į Norvegiją kaip dividendai akcininkams.
Įmonės pelnas galėjo būti dar didesnis, tačiau pagal naujausią bendrovės finansinę ataskaitą, 2015 metais įmonei Norvegijoje buvo priskaičiuoti papildomi mokesčiai, todėl beveik milijonu eurų buvo sumažintas ir tų metų pelnas.
Įmonės kišenes papildė ir Lietuvos teismai
15min jau rašė apie šios verslo grupės veikimo modelį. Jei įmonės pasamdytos slaugytojos norėdavo išeiti iš darbo anksčiau nei po dvejų metų, turėdavo mokėti verslininkams 4 tūkstančių eurų kompensacijas, kad esą padengtų kalbos kursų, kuriuos jos lankė prieš įsidarbindamos, kainą.
Nesvarbu, kad, pagal darbo sutartis, ši suma jau per pirmuosius metus būdavo nuskaičiuojama nuo slaugytojų algos. Moterys turėdavo mokėti dar kartą. Jei slaugytojos atsisakydavo mokėti kompensacijas, jų laukė teismai.
Lietuvos teismuose buvo mažiausiai 13 su įmone susijusių bylų. Didžiąja dalimi atvejų verslininkai padavė į teismą savo buvusias darbuotojas ir reikalavo iš jų pinigų, nes šios išėjo iš darbo anksčiau nustatyto termino. Visos buvusios bendrovės darbuotojos šias 15min analizuotas bylas pralaimėjo. Teismų vertinimas buvo paprastas: moterys pačios pasirašė sutartis, todėl turi vykdyti jose numatytus įsipareigojimus.
Lietuvos teismų sprendimai papildė verslininkų kišenes. Iš vienuolikos įmonėje dirbusių slaugytojų verslo grupė prisiteisė 44 408 eurus.
Įdomu tai, kad daugumoje atvejų verslininkų pergalės buvo labai lengvos, nes teismų sprendimai buvo priimami už akių. 15min jau rašė, kad „Orange Group Baltic“ darbino slaugytojas ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Vengrijos bei Slovakijos. Tačiau net ir šių šalių slaugytojos pasirašė darbo sutartis, kuriose buvo nurodoma, jog sutartims taikoma Lietuvos Respublikos teisė, o ginčai dėl darbo santykių bus sprendžiami Lietuvos teismuose.
7-iose iš 13 bylų teismų sprendimai buvo priimti už akių. 15min žiniomis, bent penkiose bylose pinigai verslininkams buvo priteisti ne iš Lietuvos piliečių. Kodėl tai lengva pergalė verslininkams? Nes nagrinėjant bylą už akių, nedalyvauja kita pusė. O teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą.
Pavyzdžiui, iš vienos ne Lietuvos pilietės „Orange Group Baltic“ mūsų šalies teisme prisiteisė 4,9 tūkst. eurų. Ji po kiek laiko kreipėsi į Lietuvos teismą su prašymu peržiūrėti sprendimą už akių. Prašyme teismui slaugytoja rašė, kad įmonė jai nepateikė informacijos apie Lietuvos Respublikos teisės aktus. Be to, priimant sprendimą už akių buvo pažeista jos teisė būti išklausytai. Vis dėlto, tokio prašymo teismas netenkino.
Ne geriau mūsų šalies teismuose sekėsi ir lietuvaitėms. Teismai konstatavo, kad moterys pasirašė sutartis, kuriomis įsipareigojo dirbti įmonėje ne mažiau nei 24 mėnesius, o jei išeis anksčiau, įsipareigojo mokėti kompensacijas verslininkams. Kadangi slaugytojos bendrovėje neišdirbo dvejų metų, teismai nusprendė, kad jos privalo įmonei sumokėti pinigus.
Vienoje teismo byloje lietuvė slaugytoja tarp argumentų teismui nurodė, kad verslininkų prašomi pinigai jau buvo išskaičiuoti iš jos atlyginimo. Teismo nutartyje rašoma, kad pagal darbo sutarties priedo nuostatas, iš slaugytojos algos buvo išskaičiuota: kelionės išlaidos bei apgyvendinimo išlaidos – 5,66 euro už 1 darbo valandą, už norvegų kalbos kursus – 2,35 euro už 1 darbo valandą už pirmas 1850-imt valandų.
Tačiau teismui šių įrodymų nepakako. „Iš šios nuostatos negalima spręsti, kad yra numatyti atitinkami atskaitymai iš atsakovės atlyginimo. <....> Nėra pagrindo abejoti ieškovės („Orange“ – aut. pas.) pateiktu rašytiniu paaiškinimu, kad darbo sutarties priedas skirtas tik naudoti pildant metinę pajamų deklaraciją Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybai už praėjusius mokestinius metus“, – rašoma teismo nutartyje.
Minėtai slaugytojai Lietuvos teismuose taip ir nepavyko įrodyti, kad mokestis už kalbos kursus buvo nuskaičiuotas nuo jos atlyginimo ir teismas priėmė sprendimą, jog ji privalo sumokėti 4 tūkstančių eurų kompensaciją verslininkams.
15min turi vienos įmonėje dirbusios slaugytojos algalapius. Tačiau iš jų iš tiesų sunku pasakyti, kas tiksliai buvo nuskaičiuota nuo atlyginimo, nes ten rodomas tik atlygis, gautas į rankas, be jokių atskaitymų. Vis dėlto, kaip jau minėta, dabar tai, kad mokestis už kalbos kursus iš tiesų buvo nuskaičiuojamas nuo darbuotojų atlyginimo, žurnalistams patvirtino pats įmonės savininkas.
Darbo teisės ekspertas Nerijus Kasiliauskas, komentuodamas situaciją 15min, priminė, kaip svarbu yra skaityti sutartis prieš jas pasirašant.
„Darbo sutartis reikia skaityti, nes priešingu atveju darbuotojas gali nukentėti. Atskirais atvejais darbuotojas gali net nesuprasti, kas už to punkto slypi, kol jis praktiškai nepritaikomas. Tokiu atveju, jei yra neaiškūs punktai, reikėtų konsultuotis“, – sakė N.Kasiliauskas.
Daugiau apie šį verslo modelį skaitykite kitose 15min publikacijose.
Buvote išnaudojamas (-a) emigracijoje arba Lietuvoje? Žinote daugiau įmonių, kurios pelnosi iš lietuvių darbo užsienyje? Pasidalinkite savo istorija su 15min, rašykite mums el. paštu tyrimai@15min.lt Jei norėsite išlikti anonimu, konfidencialumą garantuojame.
Tyrimą atliko prie Paradise Papers projekto dirbantys žurnalistai. Prie tyrimo prisidėjo žurnalistai iš trijų šalių: Lietuvos, Norvegijos ir Švedijos, dirbantys šiuose žiniasklaidos priemonėse: 15min, Aftenposten (Norvegija), TT naujienų agentūra (Švedija) ir Švedijos Televizija. Nutekėjusiuose Paradise Papers duomenyse buvo rasta Maltos įmonė, kuri priklausė norvegui N.Paulsenui ir kurį laiką valdė lietuvišką bendrovę „Orange Group Baltic“. Nors Paradise Papers duomenyse nebuvo daugiau informacijos, žurnalistai nusprendė plačiau pasidomėti šios verslo grupės veikla.
Paradise Papers – tarptautinis tyrimas, atliekamas Vokietijos leidinio „Süddeutsche Zeitung“ gautų duomenų pagrindu, tarptautinės žurnalistų komandos darbą koordinuojant žurnalistinių tyrimų centrui „International Consortium of Investigative Journalists“ (ICIJ). 15min – vienintelis šio tyrimo partneris Lietuvoje. Projekto naujienas kviečiame sekti specialiame polapyje.
