Nors kai kurios „Invegos“ priemonės jau pradeda įsivažiuoti – pavyzdžiui iš 50 mln. eurų numatytų lengvatinėms paskoloms išdalinta 65 proc., dalis lėšų, skirtų įmonėms, vis dar beviltiškai įstrigę biurokratijos liūne.
Iš 100 mln. eurų, numatytų nuomos mokesčio kompensacijai, verslas kol kas negavo nė euro, nors paraiškų pateikta daugiau nei 2 tūkst.
Lietuvos verslo konfederacijos atliktos apklausos rezultatai parodė, kad 13,6 proc. visų apklaustų įmonė kreipėsi būtent dėl šios paramos.
Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas spaudos konferencijoje antradienį tvirtino, kad skirstant šią priemonę „Invegai“ buvo kilę techninių kliūčių, tačiau netrukus ši parama pradės judėti.
„Mano žiniomis, šią savaitę iš nulio judėsime konkrečių sumų link. Tiesiog buvo kilę techninių klausimų, kurie išspręsti“, – informavo Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas.
Sparčiausiai juda parama mikro įmonėms. Kaip informavo L.Savickas, VMI 33 tūkst. Lietuvos įmonių išsiuntė kvietimus teikti paraišką negrąžinamai subsidijai, kurios dydis priklauso nuo praėjusiais metais sumokėtų mokesčių.
„Iš 33 tūkst. įmonių, kurios gavo kvietimus, 23 tūkst. bendrovių kreipėsi – 97 proc. šių įmonių prašymai patenkinti ir mokėjimai atlikti“, – informavo L.Savickas.
Pasak jo, likę 3 proc. paraiškų šiuo metu nagrinėjami ir sprendimai bus priimti šią savaitę. Išmokėtų subsidijų suma viršija 50 mln. eurų.
Aktyviai įmonės naudojasi ir galimybe atidėti mokesčius – kaip informavo L.Savickas, jau atidėtų mokesčių suma artėja prie 400 mln. eurų.
Į darbą priimama daugiau nei atleidžiama
Apžvelgdamas situaciją darbo rinkoje L.Savickas tvirtino, kad situacija iš esmės išlieka stabili ir jau ryškėja teigiami karantino sąlygų švelninimo efektai.
„Praėjusią savaitę įdarbintų asmenų skaičius išliko didesnis negu atleistų 224 asmenimis. Svarbu, kad kaip ir praėjusią savaitę ši tendencija matoma visuose sektoriuose – ypatingai augimas viršija daugiau nei 1 proc. labiausiai nukentėjusiuose sektoriuose, tokiuose, kaip apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, administracinės ir aptarnavimo veiklos“, – apžvelgė L.Savickas.
Be to, žmonės ima sugrįžti į darbo rinką ir iš nedarbingumo: praėjusią savaitę pasiėmusių nedarbingumo pažymėjimą sumažėjo 7 procentinių punktų, o dėl epideminės situacijos – net 10 procentinių punktų.
Auga ir darbo pasiūlymų skaičius skelbimų portaluose. Pasak L.Savicko, skelbimų skaičius per savaitę išaugo 5 proc., tačiau vis dar išlieka 30 proc. žemesnis negu atitinkamą savaitę prieš metus.
Tuo tarpu registruotas nedarbas šokteli savaitės pradžioje iki 11,7 proc., tačiau viduryje savaitės ima mažėti.
Dar viena teigiama tendencija – ėmė mažėti prašymų skaičius dėl subsidijų už prastovas. Praėjusią savaitę tokių prašymų sulaukta 17 proc. mažiau.
Svarstoma nebesieti paramos su karantinu
Tad gerėjant tendencijoms darbo rinkoje Vyriausybė svarstys, ar pratęsus karantiną vasarai, vis dar taikyti kai kurią pagalbą verslui –pavyzdžiui, mokėti subsidijas už prastovas. Tai spaudos konferencijos metu žurnalistams sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
„Mes ir Vyriausybėje svarstome šį klausimą. Akivaizdžiai matome, kad net ir esant karantinui kai kuriems verslams yra suteikta galimybė veikti pilna apimtimi, dėl to tikrai persvarstysime, ar tikslinga susieti tuos mechanizmus su karantino galiojimo laiku“, – sakė V.Šapoka.