Priverstinis darbuotojo atleidimas. Ar žinote savo, kaip darbuotojo teises?

Pirmasis žingsnis konflikte su darbdaviu – įvertinti situaciją ir būti pasiruošus

„Dažnai konsultuojame klientus dėl neteisėtų atleidimo atvejų. Tiesa, atleidimai ne visada neteisėti. Kartais žmogui reikia paaiškinti ir pateikti situacijos teisinę analizę bei padėti suprasti visą mechanizmą“, – teigia teisininkė.

Jos teigimu, pasitaiko atvejų, kai konflikte nė viena pusė nėra teisi. Tokiais atvejais ginčas dažniausiai baigiamas taikos sutartimi.

Darbdavys, atleisdamas darbuotoją, privalo vadovautis darbo kodeksu ir turėti tam pagrindą

„Atleisdamas darbuotoją, visais atvejais, darbdavys turi vadovautis LR darbo kodekse įtvirtinta tvarka. Jos nepaisymas laikomas darbuotojo teisių pažeidimu. Taigi, atleidimo teisėtumas turi būti vertinamas atskirai, pagal kiekvieną atleidimo iš darbo teisinį pagrindą“, – teigia teisininkė.

„Pavyzdžiui, darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia, įtvirtintas 59 DK straipsnyje, nurodo, kad darbuotoją galima atleisti įspėjus prieš tris darbo dienas ir sumokėjus ne mažesnę kaip šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Tačiau teismų praktikoje aiškinama, kad priežastys turi būti susijusios su darbuotojui būdingomis subjektyviomis aplinkybėmis (darbuotojo charakteriu, asmeninėmis savybėmis ir pan.).

Jos pasireiškia netinkamu darbuotojo elgesiu darbe, ar kitomis darbdaviui svarbiomis priežastimis, nenurodytomis DK 57 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių darbuotojas nėra tinkamas atlikti pavestą darbą ir dėl kurių darbdavys mano, kad tolesnis darbuotojo darbas – negalimas. Atleidimo iš darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį, darbdavys taip pat privalo įrodyti, kad jis turėjo priežastį atleisti darbuotoją ir kad ši priežastis nėra paremta diskriminacija“, – LR darbo kodekso niuansus aiškina E.Vėbraitė.

Teisininkė teigia, kad Lietuvos darbo teisių praktika – sudėtinga. Tačiau ji gana palanki, nes gali apginti darbuotojo teises. Kitokia situacija yra JAV. Ten nemaža dalis valstijų taiko įdarbinimo pagal valią principą. Tai reiškia, kad darbdavys gali atleisti darbuotoją dėl bet kokios arba be jokios priežasties, su įspėjimu arba be jo.

123rf.com nuotr./Atleidimas iš darbo

Pareiga – perskaityti darbo sutartį

„Deja, dauguma žmonių nelinkę analizuoti pasirašomas sutartis. Praktika rodo, kad žmonės dažniausiai pasitikrina, ar aprašytas sutartas darbo užmokestis, ir pasirašo sutartį. Žmonės paprastai pradeda analizuoti pasirašytą darbo sutartį tik tada, kai kyla konfliktinės situacijos ar kitos nenumatytos aplinkybės. Konsultuojami klientai dažnai net negali pateikti atsakymo, ar yra pasirašę darbo tvarkos taisykles, pareiginius nuostatus, ar yra įsipareigoję nekonkuruoti ir pan.“, – teigia specialistė.

E.Vėbraitės teigimu, su DK nuostatomis žmonės susipažįsta tik kilus klausimams, o tam tikrą suvokimą apie tai formuoja žiniasklaida. Tačiau svarbu mokėti atsirinkti informaciją.

„Mano nuomone, tokios informacijos žinojimas dažnai sukuria netinkamą situacijos įsivaizdavimą, leidžia daryti neteisingas prielaidas. Visais atvejais, kilus klausimams, siūlau kreiptis į profesionalius teisininkus arba gauti pirminę konsultaciją profesinėje sąjungoje, Valstybinėje darbo inspekcijoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nes kiekviena situacija – individuali“, – teigia teisininkė.

Ji taip pat primena, kad svarbu būti budriems. Darbuotojas neturėtų pasirašyti jokių dokumentų, kurių turinys jam nėra aiškus.

„Nereikėtų pasirašyti dokumentų, kurių turinys kelia abejonių, darbuotojo atžvilgiu yra neteisingas arba kuriuos yra verčiamas pasirašyti. Jeigu jie ir būtų pasirašomi, svarbu pridėti pastabas, kad dokumento turinys neteisingas, kad su pateikta informacija nesutinkama. Dar geriau, prieš pasirašant, – pasikonsultuoti su specialistu“, – patarimu dalijasi teisininkė.

Kaip elgtis, jei jus atleido, tačiau manote, kad tai – teisiškai neteisingas sprendimas?

„Jei buvote atleisti, visų pirma, reaguokite ramiai, įvertinkite situaciją, analizuokite darbovietėje įvykusias situacijas. Patartina komunikuoti su vadovu, gilintis į atleidimo priežastis, pateikiamus pasirašyti dokumentus. Verta išsiaiškinti, dėl kokių aplinkybių tai vyksta. Turite teisę prašyti paaiškinti atleidimo priežastis, išgirsti tokio sprendimo argumentus. Siūlytina, kad kontaktavimas būtų vykdomas raštu. Tokiu būdu užtikrinant, kad bus surinkti visi reikalingi duomenys, jeigu tektų ginčą nagrinėti darbo ginčų komisijoje ir (ar) teisme“, – teigia specialistė.

„Verta pabrėžti, kad daug dalykų, be teisininko įsikišimo, išsiaiškinti gali pats darbuotojas. Jam reikia informacijos ieškoti Valstybinės darbo inspekcijos konsultacijose internete, patikrinti DK straipsnio, kurio pagrindu yra atleidžiamas, reglamentavimą. Tačiau jaučiant, kad situacija – neteisinga, elgiamasi nesąžiningai, atleidimo priežastis gali būti kita nei nurodoma, arba jei darbuotojas negeba suvokti ir įvertinti situacijos, siūlytina kreiptis į teisininkus. Darbo ginčai reikalauja specifinių žinių, tad, vadovaujantis DK įtvirtinta informacija, ne visuomet pavyks tinkamai įvertinti situaciją“, – pataria E.Vėbraitė.

Specialistė taip pat primena, kad darbuotojas teisinės pagalbos turėtų kreiptis ne tada, kai jau yra atleistas, o proceso eigoje arba pastebėjus požymius, kad ateityje gali būti siekiama darbuotoją atleisti nepagrįstai. Tai svarbu, kad darbuotojo interesai būtų apginti tinkamai ir laiku.

Pasak teisininkės, neteisėto atleidimo atveju į darbo ginčų komisiją reikia kreiptis per 1 mėn. nuo tada, kai darbuotojas sužinojo, ar turėjo sužinoti, apie jo teisių pažeidimą.

Kokias teises turi priverstinai atleidžiamas darbuotojas?

E.Vėbraitė tikina, kad darbuotojo teisių gynyba ir teisėms ginti naudotinos DK normos priklauso nuo taikomo atleidimo pagrindo. Tačiau visais atvejais rekomenduotina reikalauti:

• darbdavio raštu paaiškinti keliamas pretenzijas ar darbuotojo neatitikimą darbdavio reikalavimams, vykdomai funkcijai ar kitą atleidimo priežastį;

• sudaryti galimybę raštu pateikti paaiškinimus ir spręsti atleidimo klausimą tik juos įvertinus;

• nutraukti darbo sutartį faktinę situaciją atitinkančiu DK straipsniu;

• išmokėti DK numatyto dydžio išeitinę išmoką, jeigu darbuotojas gali į ją pretenduoti, ir reikalauti pilnai atsiskaityti su darbuotoju atleidimo iš darbo dieną;

• atleisti DK nustatytais terminais.