„Lietuvoje aukštesniu nei vidutiniu projektų valdymo brandos lygiu pasižymi informacinių technologijų įmonės, nedidelės inžinerinės kompanijos, viešųjų ryšių agentūros, tarptautinių bendrovių informaciniai padaliniai. Tarptautinių kompanijų skyriai paprastai perima projektų valdymo patirtį ir metodus iš centrinių būstinių projektų vadovų, tad jų darbo kokybė taip pat artima vakarietiškai. Labiausiai susirūpinti projektų valdymo tobulinimu derėtų valstybinėms institucijoms Lietuvoje – jų projektų valdymo branda vos siekia antrąjį lygį. Palyginimui, Didžiosios Britanijos valstybinio sektoriaus projektų valdymo kokybė prilygsta ketvirtajam“, – teigė ISM dėstytojas, verslo ir valstybinių organizacijų projektų valdymo konsultantas A. Chmieliauskas.
Jis akcentavo, jog žemesnės Lietuvos valstybinio sektoriaus projektų valdymo kokybės priežastys yra kelios. Viena jų – standartizuotų projektų valdymo metodikų ir taisyklių stoka. „Standartizavimas leidžia efektyviai išnaudoti laiką, našiau dirbti, optimizuoti kaštus. Svarbu, kad valstybinių institucijų projektų sėkmė nepriklausytų tik nuo projektų vadovų kompetencijų, o taptų unifikuotų projektų atlikimo taisyklių rezultatu. To pasiekti galima nuosekliai tobulinant projektų valdymo metodus, semiantis patirties iš užsienio privataus bei viešojo sektorių“, – sakė Lietuvos projektų valdymo asociacijos (LPVA) prezidentas A.Chmieliauskas.
Projektų valdymo konsultantas pabrėžė, jog žemas valstybinio sektoriaus projektinės veiklos brandos lygis lemia ir kitas viešojo sektoriaus veiklos problemas: korupcijos lygį, skaidrumo bei atsakomybės prieš rinkėjus trūkumą. „Siekiant aukštesnio brandos lygio būtina diegti projektų valdymo standartizavimo modelius, analizuoti įvykusių projektų rezultatus, aptarti juos su projektų valdymo profesionalais. Remiantis tarptautinėmis projektinės veiklos tobulinimo gairėmis, neišanalizavus projektų sėkmių ir nesėkmių, nepasimokius iš klaidų, neįmanomas nuoseklus darbo kokybės tobulėjimas. Lietuvoje nesu girdėjęs, kad būtų profesionaliai aptariami, analizuojami ar vertinami didžiausi valstybiniai projektai: „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” ar „Valdovų rūmai”. Niekas nesiaiškino, kodėl išaugo Valdovų rūmų statybos kaštai, kaip Europos šalys vertina „Vilniaus – kultūros sostinės“ programą. Be šių paprastų veiklos analizės žingsnių neįsivaizduojamas projektų valdymo tobulėjimas“, – aiškino A. Chmieliauskas. Jis pridūrė, kad sėkmingam projektų valdymui būtinas tęstinumas ir nuoseklumas, kurio pasigendama valstybinėse institucijose besikeičiant politinėms jėgoms ir atsakingų pareigūnų siūlomai veiklos krypčiai.
ISM docentas patikino, kad vienas valstybinio sektoriaus veiklos tobulinimo kelių – patirties perėmimas iš verslo sektoriaus bei mokymasis iš užsienio kolegų. „Lietuvos verslo sektoriaus atstovai jau suprato, kokia svarbi yra tarptautinės patirties analizė. Lietuvos įmonių projektų vadovai siekia tarptautinių akreditacijų, jungiasi prie Lietuvos projektų valdymo asociacijos veiklos. Ši savo ruožtu palaiko ryšius su įvairiomis tarptautinėmis projektų vadovų ir konsultantų bendruomenėmis: pvz. Tarptautine projektų valdymo asociacija (IPMA), Projektų valdymo institutu (PMI) ir kitomis. Lietuvos projektų valdymo asociacija kviečia užsienio projektų valdymo profesionalus dalytis patirtimi su Lietuvos verslo ir viešojo sektorių bendruomenėmis“, – sakė A. Chmieliauskas.
Visi besidomintys projektų valdymo tendencijomis Lietuvoje ir pasaulyje gegužės 30 d. kviečiami dalyvauti ISM Executive School, ir „PMI Lithuanian Chapter“ organizuojamoje tarptautinėje projektų valdymo konferencijoje „Project Management Forum“ ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Renginyje pranešimus skaitys ir patarimus, kaip efektyviai valdyti projektus, dalys PMI atstovas Zbigniew Traczyk, „TeliaSonera“ vyresnysis projektų vadovas Juan Carlos G. Monet, Anglia Ruskin universiteto profesorius Chris Ivory ir verslo konsultacijų kompanijos „Human Systems“ vadovas dr. Terry Cooke-Davies, projektų valdymo klausimais konsultuojantis NASA.
Konferencijoje bus aptariamos projektų valdymo tendencijos privačiame bei viešajame sektoriuose. Lektoriai pristatys naujausias projektų valdymo metodikas, projektinio darbo efektyvumo tyrimus, iššūkius, su kuriais susiduria projektų valdymo sritis pasaulyje bei Lietuvoje. Konferencijoje skirtingų verslo sričių – finansų, energetikos, informacinių technologijų, gamybos projektų valdymo – profesionalai turės galimybę dalytis patirtimi su kitais projektų valdymo profesionalais, spręsti savo verslo problemas, plėsti bendradarbiavimo ir partnerystės ryšius.
