Pasak jo, rinka turi būti prižiūrima, o skolintojo verslo modelis negali būti grįstas noru įgramzdinti klientą į skolų liūną.
Lietuvoje rizikavo
Turėjome verslo modelį, kuris veikė jau 130 metų, tačiau tol, kol nepradėjome jo taikyti Lietuvoje, nežinojome, ar jis bus sėkmingas jūsų šalyje
„Savo veiklą Lietuvoje pradėjome lygiai prieš metus, liepos 15 dieną. Dirbame Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Meksikoje, Rumunijoje, Lietuvoje ir Bulgarijoje“, – pasakojo D.Parkinsas.
Pašnekovo teigimu, ateiti į Lietuvą, kai rinka buvo perpildyta greitųjų kreditų bendrovių ir jų agresyvios reklamos, nebuvo lengvas uždavinys.
„Turėjome verslo modelį, kuris veikė jau 130 metų, tačiau tol, kol nepradėjome jo taikyti Lietuvoje, nežinojome, ar jis bus sėkmingas jūsų šalyje“, – pasakojo įmonių vadovas.
Šiuo metu vartojimo paskolas teikianti bendrovė Lietuvoje turi daugiau nei 4 tūkst. klientų. D.Parkinso teigimu, jo vadovaujamoje įmonėje žmonės negali pasiskolinti nusiuntę žinutę ar užpildę prašymą internetu. Taip pat niekas nesiskolina naujiems džinsams ar vakarėliui. Su visais be išimčių žmonėmis tiesiogiai bendrauja bendrovės atstovai ir vertina klientų finansinę informaciją.
„Mūsų veiklos modelis labai skiriasi nuo greitųjų kreditų bendrovių. Jis pagrįstas asmeniniu bendravimu. Per 15 minučių iš mūsų niekas paskolos negaus. Tarpininkų komisiniai priklauso ne nuo išduotų, o nuo susigrąžintų paskolų sumos, todėl niekas neskolins, jeigu klientas yra nepatikimas“, – teigė pašnekovas.
Rinkos reguliavimas būtinas
Priežiūros institucijos turi įvertinti du dalykus – paskolos vertę ir trukmę. Jei neįvertinamas bent vienas iš šių kriterijų, prasideda anomalijos.
Paklaustas apie Lietuvoje gerokai pašlijusį greitųjų kreditų bendrovių įvaizdį ir koks jis kitose šalyse, D.Parkinsonas teigė, kad viskas priklauso nuo rinkos reguliavimo ir jos dalyvių pastangų.
„Reputacijos reklama nesusikursi. Ją reikia pelnyti savo darbais. Lenkijoje mes esame labai gerai žinomi ir atskiriami nuo kitų rinkos dalyvių. Nepamirškite, kad mes visais atvejais tiesiogiai bendraujame su žmonėmis. Jie yra geriausias pastangų veidrodis“, – sakė pašnekovas.
Įmonių vadovas atkreipė dėmesį, kad rinkos priežiūra būtina, tačiau priežiūros institucijos Lietuvoje ne visada kalba su rinkos dalyviais ir įvertina visus verslo aspektus: „Jei problemą apibrėžtume labai bendrai, priežiūros institucijos turi įvertinti du dalykus – paskolos vertę ir trukmę. Jei neįvertinamas bent vienas iš šių kriterijų, prasideda anomalijos.“
Neigiamas bankų įvaizdis
Visose pasaulio šalyse girdime, kad bankai uždirba per daug. Tai žmogiška.
D.Parkinsonas užsiminė apie šalių kultūrinius skirtumus. Nors Lietuvos ir Lenkijos darbuotojų kompetencija labai panaši, tačiau klientų finansinio išprusimo lygis nėra vienodas.
„Visose pasaulio šalyse girdime, kad bankai uždirba per daug. Tai žmogiška. Lyginti vartotojus skirtingose šalyse sudėtinga, nes mūsų versle nėra tipinio kliento. Visi atvejai individualūs ir tai yra mūsų verslo pagrindas“, – dėstė D.Parkinsonas.
Pašnekovas teigė, kad pradėdamas verslą Lietuvoje gavo vertingų pamokų. Pasak jo, jei verslą tektų steigti antrą kartą, pirmiausia būtų peržiūrėta reklaminė strategija, tinklas visoje Lietuvoje būtų kuriamas sparčiau ir būtų efektyviau taikoma Lenkijoje įgyta patirtis.