Palyginimui, viešai skelbiamais duomenimis, Kauno LEZ su 257 mln. EUR sukauptųjų tiesioginių užsienio investicijų sudaro apie 25 proc. Statistikos departamento skaičiuojamų TUI Kauno mieste, o Panevėžio LEZ kol kas yra pritraukęs 13 mln. EUR TUI, tai sudaro kiek mažiau nei 6 proc. Aukštaitijos sostinės TUI. Kėdainių ir Šiaulių LEZ iki 2015 m. pabaigos dar nebuvo įgyvendinta investicinių projektų (tiesa, Kėdainiuose pradėti įgyvendinti per 4 mln. EUR vertės projektai praėjusių metų gale), o Marijampolės laisvojoje ekonominėje zonoje pernai buvo pasirašyta sutartis dėl 100 mln. EUR dydžio investicinio projekto, tačiau jo įgyvendinimas planuojamas etapais per artimiausius kelis metus.
Klaipėdos LEZ svoris yra didžiausias kalbant ir apie apskrityse sukauptąsias tiesiogines užsienio investicijas. Uostamiesčio LEZ lemia 40 proc. Klaipėdos apskrities TUI, Kauno LEZ – 17 proc. Kauno apskrities TUI, o Panevėžio LEZ – 4 proc. savo apskrities TUI.
Eimantas Kiudulas, Klaipėdos LEZ generalinis direktorius, komentuoja, kad nors visame pasaulyje vienas iš laisvųjų ekonominių zonų tikslų yra ilgainiui skatinti organines investicijas į miestus, regionus bei valstybes, didelė Klaipėdos LEZ įtaka savo „gimtajam” miestui rodo investuotojų norą jungtis prie jau funkcionuojančios ekosistemos.
„Klaipėdos LEZ išryškėjo aiškūs investuotojų profiliai – esame patraukliausi automobilių, plastikų ir maisto pramonės įmonėms, taip pat matome didelį energetikos pramonės potencialą. Mūsų nuomone, nauji investuotojai į LEZ ateina ne vien dėl mokestinių lengvatų – juos dar labiau traukia jau čia sėkmingai veikiančių įmonių sukurta infrastruktūra, patirtis bei ekosistema. Pastarąją stiprina ir Klaipėdos regiono aukštosios mokyklos, per 15 LEZ veiklos metų atsižvelgusios į laisvosios ekonominės zonos įmonių veiklos profilius bei radusios sąlyčio taškų”, – tvirtina E. Kiudulas.
Pasak jo, jau 15 metų veikiančios Klaipėdos LEZ pavyzdys rodo, kad tinkamai vystomos laisvosios ekonominės zonos atveria naujas ekonomines galimybes savo miestams ir regionams, todėl LEZ ir savivaldybėms svarbu glaudžiai bendradarbiauti tobulinant infrastruktūrą, kartu pritraukiant investuotojus ir stiprinant regiono verslo bei talentų ekosistemą.
„Juk pirmiausia, bendraudami su potencialiais investuotojais, kalbame apie Klaipėdą, jos žmones ir jos infrastruktūrą, ir tik tuomet kalba pasisuka lengvatų link. Kita vertus, mūsų LEZ sąlygos ir ekosistema yra puikus derybinis argumentas tiek Klaipėdos miesto ar regiono, tiek visos Lietuvos investicijų šaukliams”, – tvirtina E. Kiudulas.
Be didžiulės įtakos miesto tiesioginių užsienio investicijų portfeliui, Klaipėdos LEZ skaičiuoja įdarbinanti maždaug kas dvidešimtą darbingo amžiaus klaipėdietį, o visos 29 uostamiesčio laisvojoje ekonominėje zonoje dirbančios įmonės generuoja apie 3% Lietuvos BVP bei lemia apie 2,5 proc. šalies eksporto. Didžiausi darbdaviai Klaipėdos LEZ teritorijoje – Japonijos kapitalo įmonė „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ ir Danijos žuvies perdirbimo įmonė „Espersen Lietuva“. Jose kartu paėmus dirba daugiau kaip 1300 darbuotojų.
Šiemet Klaipėdos LEZ jau veikiančios įmonės planuoja dar per 80 mln. EUR investicijų. Impulsą dar spartesnei uostamiesčio LEZ plėtrai turėtų suteikti ir šiemet įsigaliojusios Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pataisos, supaprastinančios paslaugų sektoriaus įmonių atėjimą į Lietuvos laisvąsias ekonomines zonas – Klaipėdos LEZ planuoja didinti investuotojams skirtų biurų patalpų plotą.
